Vos 1 kilogramui obuolių derliaus prireikia 700 litrų vandens. Duonos kepalas pareikalauja daugiau nei kubo – 1300 litrų vandens. Yra ir dar stambesnių vandens „rajūnų“. Vienas kilogramas sūrio atsieina 5 tūkstančius litrų, o toks pat „šmotelis“ jautienos – daugiau nei 15 kubų vandens. Taigi, pridėkite šiuos skaičiukus prie vonioje ir virtuvėje kas mėnesį „prilašinamų“ kelių kubų ir pasijusite nepaprastai turtingais. Tai kam išmesti dar tinkamą suvalgyti maistą?
82 kilogramai – tiek maisto per metus išmeta vienas vokietis
Vokietijoje net du trečdaliai į šiukšlių dėžes patekusio maisto dar buvo tinkami vartoti ar iš dalies valgomi. Paskaičiuota, kad taip šios šalies gyventojas vidutiniškai „suvalgo“ ir nemenką pinigų sumelę – praranda 235 eurų (812 litų) per metus.
Nustatyta, kad mūsų skrandžio „nepradžiugina“ net kas aštuntas pirkinių krepšelyje buvęs produktas. Kiekvieną dieną išmetami apie 220 gramų valgio per metus Vokietijoje virsta 6,7 milijonų tonų krūva. Tokie susimąstyti verčiantys faktai skelbiami Vokietijos Maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos iniciatyvoje „Per geras konteineriui!“ (Zu gut für die Tonne!). O kur dar maisto praradimas nuimant derlių, pervežimų ar perdirbimo metu...
Į šiukšlių dėžę dažniausiai patenka sveiku įvardijamas maistas. Daržovės sudaro net 26 procentus, o vaisiai – 18 proc. viso išmetamo maisto kiekio. Į konteinerius dažnai metami nespėti suvalgyti iškepti ir išvirti produktai, gaminiai iš miltų (duona, makaronai) bei pieno produktai. Tik 3 proc. tarp išmesto gėrio sudaro saldumynai.
Apie maisto švaistymo problemą ES šalyse, Lietuvos vaidmenį ir galimus politinius sprendimo būdus GRYNAS.lt jau rašė.
Netausojame išteklių, sumokame dukart
Išmestas paskutinis picos gabalėlis, pusė jogurto indelio ar spėjusi susiraukšlėti bulvė virta ištisais šiukšlių kalnais. Mus supančiai aplinkai tai gali turėti labai skaudžių pasekmių, nes pagaminti visa tai, ką suvalgome ir ką išmetame, kainuoja ne tik pinigus, bet ir gyvybiškai svarbų turtą – vandenį. O kur dar alinamas dirvožemis, trąšos, energija reikalinga derliaus nuėmimui ir transportavimui. Išteklius švaistome su kiekvienu išmestu obuoliu ar duonos kepalu.
Išmesdami maistą sumokame du kartus – už jo pagaminimą ir išvežimą į šiukšlyną. Bent šiek tiek veiksmingiau šias atliekas būtų panaudoti kompostui ar energijai biodujų gavybai. Taip pat nederėtų pamiršti, kad milijardas gyventojų pasaulyje badauja. Be to, išmesdami dar tinkamus produktus – kasame duobę ir sau – skurstame, o kartu ir keliame maisto produktų kainą.
Pagrindinės atsikratymo maistu priežastys
- Dažnai perkamos didelės maisto pakuotės, nes jos tiesiog pigesnės;
- Perkama tiesiog per daug – suvilioja prekių gausa ir pasirinkimas;
- Maistas laikomas netinkamomis sąlygomis, o tada išmetamas dar nepasibaigus galiojimo terminui;
- Paruošiama maisto daugiau nei pajėgiama suvalgyti, o iš likučių nieko daugiau nebegaminama.
Pakeisti „(ne)mitybą“ labai paprasta
Derėtų eiti apsipirkti su nutartų įsigyti prekių sąrašu – ką ir kokiais kiekiais pirksite. Na o jei jo neturite, paskirkite pasižvalgymui po lentynas bent kiek daugiau laiko. Pasirodo, daugiausiai prisiperkame ir susiviliojame akcijomis būtent tada, kai skubame. Jei gyvenate ne vienas, tikėtina, kad tų pačių produktų tądien jau bus nupirkęs kartu gyvenantis asmuo. Prisiminkite, kad po darbo iškart į prekybos centrą užsukantis asmuo perka sunkiai prisimindamas, ką iš tiesų turi šaldytuve;
Reikia stebėti įsigytų produktų galiojimo terminą ir stengtis jį iki tol suvartoti. Na, o jei „geriausias iki“ jau „kužda“, kad, pavyzdžiui, duona negera, vertėtų gerai ją apžiūrėti, apuostyti ir pamėginti paragauti – tądien toks maistas dar gali būti tinkamas pabaigti. Tuo tarpu greitai gendantys produktai su žyma „suvartoti iki“ gali kelti pavojų sveikatai. Tai – malta mėsa, paukštiena, šviežia žuvis, kuriuose gali greitai imti daugintis pavojingi mikroorganizmai.
Gaminkime tik tiek, kiek planuojate suvalgyti. Na, o jei liko – galite pasišildyti vėliau arba atvėsusį įdėti į šaldytuvą, arba panaudoti kitam patiekalui.
Vertėtų pasvarstyti, ką ir su kuo valgysite ateinančias tris dienas, ar sulauksite svečių.
Kur ir ką tinkamai laikyti
Spintelėje arba sandėliuke laikomi ultra aukštoje temperatūroje kaitintas ir metus galintis stovėti pienas, sausa grietinėlė, makaronai, ryžiai, miltai, druska ir cukrus, bulvės ir svogūnai, konservuotos dešrelės, tunas, džiovinti pomidorai ar vaisiai, medus, uogienė, augalinis aliejus, pomidorų padažas, sultinio kubeliai, prieskoniai, garstyčios. Žinoma, tol, kol jie neatidaryti.
Šaldytuve yra skirtingos šalčio zonos. Žemiausiai – šalčiausia, o lentynomis „kopiant“ aukštyn temperatūra kyla. Durelėse laikomi produktai gauna daugiausiai šilumos, nes jas varstote. Tad produktus šaldytuve reikėtų išdėlioti pagal įprastą sistemą. Viršuje – jau išvirti, iškepti ar kitaip paruošti patiekalai; viduryje – sūris ir kiti pieno produktai. Ant paskutinės, žemiausios lentynos – greitai gendantys švieži produktai – mėsa ir žuvis. Stalčiuje apačioje – vaisiai ir daržovės, tačiau tik tie, kurie taikstosi su šalčiu ir kuriuos reikia laikyti šaldytuve. Durelėse – kiaušiniai, sviestas ir gėrimai. Šaldymo kameroje – tokios daržovės, kaip špinatai, brokoliai ar žirniai, taip pat šaldytos daržovės ir žuvų filė bei mėsa, kuriuos planuojate suvalgyti vėliau.
Vaisiai ir daržovės – į šaldytuvą ar ant lentynos?
Dalis vaisių ir daržovių išsaugo šviežumą, o kartu ir vitaminus, tik laikomi šaltai. Vaisius reikėtų laikyti atvirame plastikiniame maišelyje, tuo tarpu daržovės mėgsta būti išpakuotos. Tačiau dalis jų labiau mėgsta šilumą, tad kaip tinkamai jas reiktų laikyti?
Vaisiams galioja nykščio taisyklė. Augantys šiltuose kraštuose egzotiški vaisiai mėgsta šilumą. Tuo tarpu „gimtuosius“ obuolius, vyšnias, slyvas reikėtų laikyti šaldytuve, 8 laipsnių temperatūroje. Ši temperatūra tinkama ir figai, kivi. Tačiau visi kiti atvežti iš pietų – bananai, mangai ir citrusiniai vaisiai turi būti laikomi apie 16 laipsnių temperatūroje. Beveik visos daržovės laikomos šaldytuve, išskyrus 4 jautrias šalčiui atstoves – baklažanus, pomidorus, bulves ir moliūgus.
Prisiminkite, kad daugelis gerai sunokusių vaisių ir daržovių išskiria dujas etileną. Dėl šios priežasties aplink juos kiti esantys linkę greičiau gesti. Kiekvieni jų išskiria skirtingus šių organinių medžiagų kiekius ir skirtingai į dujas reaguoja. Daug etileno savyje sukaupia obuoliai, abrikosai, avokadai, kriaušės, figos, nektarinai, papajos, persikai, slyvos ir pomidorai. Staigiai į etileną reaguoja kivi, brokoliai, geltonieji melionai, kopūstai, mangai ir, vėl tie patys pomidorai. Kad vieni kitų nepūdytų ir išliktų šviežesni, vaisius ir daržoves reikėtų laikyti atskirai. Etilenas gali ir padėti – obuolys lengvai gali sunokinti parduotuvėje įsigytą dar kietą, taigi „žalią“ kivi ar avokadą.
Atminkite! Kad maisto produktai iki galiojimo termino pabaigos nesugestų, šaldytuve juos reikia laikyti nurodytoje ant pakuotės temperatūroje. Kava šaldytuve geriau išlaiko aromatą. Čia taip pat laikykite jau atidarytą uogienės, pomidorų padažo, raugintų agurkų stiklainį ar sulčių pakelį.
-Gamtosauga-
Maisto švaistymas - tvaraus vartojimo priešingybė. Vanduo ir energija sunaudota pagaminti maisto produktui nepanaudojama pagal paskirtį. Be to, išmetamas maistas atsiduria sąvartynuose, kurie smarkiai teršia aplinką.
