Planuojant laisvalaikį šalia vandens telkinių, reikėtų prisiminti ne tik stovyklavimo taisykles. Tie gyventojai, kurie ketina popietę praleisti savaeigėje (motorinėje) valtyje, turėtų pasidomėti, kokio galingumo valtį, kuriuo metu jie gali naudoti pasirinktame vandens telkinyje. GRYNAS.lt domėjosi, kur rasti šias taisykles, kokios baudos gresia už jų nesilaikymą, ir kokia žala gali būti padaryti gamtai, jei savaeigių transporto priemonių naudojimo vandens telkiniuose taisyklės yra pamirštamos.
Žvejyba iš valties
© Shutterstock

Yra ir būtinų išimčių

Karštomis vasaros dienomis lietuviai traukia prie vandens telkinių. Juk nieko nėra geriau už smilkstančius kepsnius kepsninėje, šiltą, saulėtą orą ir pasiplaukiojimą valtele ežere. Tačiau, jei planuojama vandens telkinyje naudoti motorinę (savaeigę) valtį, pirmiausia, reikia pasidomėti, ar tame vandens telkinyje išvis galima tokia valtimi plaukti, o jei ir galima, tai kokio galingumo ji gali būti.

Informaciją, kur, kada ir kaip galima plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, galima rasti Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis priede ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše. Jį rasite ČIA.

Pirmiausia, reikia paminėti, kad aplinkosaugos sąlygose nustatyti apribojimai plaukiojimo priemonėms netaikomi teisės aktų nustatyta tvarka vykdant gelbėjimo darbus, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus, valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vandenyse ir vidaus vandenų kelių būklės ir navigacinių įrenginių juose funkcionavimo kontrolę, darbų vykdymo vandens keliuose kontrolę, valstybės sienos apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Taip pat vykdant mokslinius ir kitus tyrimus, priemones pagal patvirtintus gamtotvarkos planus ir saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planus, monitoringą ir stebėjimus vandens telkiniuose Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka ir vidaus vandenų keliuose.

Pasiplaukiojimas valtele: kur ši pramoga – neįmanoma?
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Galima plaukioti tam tikro dydžio vandens telkiniuose

Lietuvoje savaeigėmis vandens transporto priemonėmis plaukioti draudžiama upėse (išskyrus vidaus vandens kelius) ir mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose, todėl, prieš planuojant prie vandens telkinio vežtis ir valtį, reikėtų pasidomėti, kokio jis ploto. Taip pat savaeigėmis vandens transporto priemonėmis plaukioti draudžiama arčiau kaip 100 m (išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu) nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus atvejus, kai yra pažymėtos vietos, skirtos plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų.
Tuose vandens telkiniuose, kur plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis galima, plaukiojimo priemonių nuleidimas į vandens telkinį arba iškėlimas iš vandens telkinio naudojant autotransporto priemones galimas tik įrengtose vietose (uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonių nuleidimui ar iškėlimui).

Jeigu pasirinktas vandens telkinys ir atitinka vandens telkinio, kuriame galima plaukioti savaeige valtimi, dydį, reikia įsitikinti, kad jis nepriklauso saugomoms teritorijoms. Jeigu patenka į jas, čia galios dar kitos taisyklės. Pirmiausia, savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

Plaukiojimo priemonių naudojimas saugomose teritorijose

Taip pat savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose; valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW) (tokiu atveju galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono (laikotarpis nuo ledo ištirpimo vandens telkinyje iki ledo dangos susidarymo. Jeigu nesusidaro pastovi ledo danga, navigacijos sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d.) pabaigos). Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose.

Kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą navigacijos sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai – nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija.

Pasiplaukiojimas valtele: kur ši pramoga – neįmanoma?
© Shutterstock

Keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose einamiesiems metams nustatomi seliavų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai.

Galima, bet laikantis reikalavimų

Daug paprasčiau, jei pasirenkamas toks vandens telkinys, kuris atitinka visus kriterijus, leidžiančius jame plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis. Tuomet belieka laikytis tam tikrų reikalavimų.

Konkrečių ežerų sąrašas

Gyventojai, kurie neturi laiko arba nori domėtis, ar vandens telkinys, prie kurio jie ruošiasi važiuoti, atitinka kriterijus, leidžiančius tame vandens telkinyje plaukioti su savaeige vandens transporto priemone, turi lengvą, paprastą išeitį. Važiuoti prie tų vandens telkinių, kurie išvardyti Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis priedo sąraše (atkreipti dėmesį į nustatytus draudimus/ribojimus vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas). Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis priede galima rasti konkrečių vandens telkinių pavadinimus ir plaukiojimo juose savaeigėmis transporto priemonėmis taisykles. Pavyzdžiui, Trakuose esančio Galvės ežero akvatorijose, skirtose akademinio irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sportui (treniruočių ir varžybų metu), taip pat teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vandens turizmo trasose, kuriose teikiamos viešosios paslaugos, plaukiojimas leidžiamas savaeigėmis transporto priemonėmis visą navigacijos sezoną, suderinus savaeigių plaukiojimo variklių galingumą, jų skaičių su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Trakų rajono savivaldybės administracija. Margio ežere – leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW) visą navigacijos sezoną.

Utenos rajone esančiame, poilsiautojų pamėgtame Alaušo ežere nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), o vandens motociklais plaukioti draudžiama. Zarasų rajono Drūkšių ežere – nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas 301 AG (221 kW) – 680 AG (500 kW), vandens motociklais ne arčiau kaip 200 m atstumu nuo kranto šiaurinėje ežero dalyje nuo Mištautų miško rytinio pakraščio iki Padrūkšės kaimo, vakarinėje ežero dalyje – nuo Ignalinos atominės elektrinės išleidimo kanalo iki Mačionių kaimo. Įplaukti į akvatoriją ir išplaukti iš jos galima tik mažiausiuoju savaeigės priemonės greičiu.

Sąraše ir daugiau poilsiautojų pamėgtų ežerų – Baltieji Lakajai, Bebrusai, Galuonai ir pan.

Būtinos dėl paviršinių vandens telkinių ekosistemų išsaugojimo

Vandens transporto priemonių galingumo ribojimai Lietuvos vandens telkiniuose yra nustatyti ne šiaip sau. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė GRYNAS.lt aiškina, kad yra kelios priežastys, kodėl būtina laikytis aplinkosauginių apribojimų.

„Visų pirma, aplinkosauginės sąlygos nustatytos ir jų būtina laikytis dėl to, kad savaeigių plaukiojimo priemonių nekontroliuojamas naudojimas dėl keliamo triukšmo, sukeliamų bangų ir kitų poveikių gali padaryti didelę žalą žuvų ištekliams, vandens telkiniuose perintiems ar migracijos metu besiilsintiems paukščiams, vandens telkinių krantams ir dugnui. Kuo mažesnis vandens telkinys ir galingesnis savaeigės plaukiojimo priemonės variklis, tuo didesnis neigimas poveikis aplinkai gali būti daromas. Nustatyti aplinkosauginiai reikalavimai prisideda prie vietos gyventojų ir ramų poilsį mėgstančių poilsiautojų apsaugos nuo triukšmo", – vardija specialistas.

Pasiplaukiojimas valtele: kur ši pramoga – neįmanoma?
© DELFI / Tomas Vinickas

Aplinkosaugininko Sigito Mikėno teigimu, bent jau Vilniaus apylinkėse tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius metus labai nesikeitė. Paprastai, priklausomai nuo orų, fiksuojama kelios dešimtys pažeidėjų. Baudos už šių taisyklių pažeidimus svyruoja pagal nusižengimo pobūdį. Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų, plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama – baudą nuo 40 iki 90 eurų. Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 iki vieno 120 eurų, o plaukiojimas vandens motociklais vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama – baudą nuo 60 iki 120 eurų.

Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 90 iki 170 eurų. Plaukiojimas vandens motociklais saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama – baudą nuo 120 iki 230 eurų. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karštis ir liūtys darosi vis pavojingesni: turi planą, kaip tai pakeisti (73)

Jau nekyla abejonių, kad klimato kaita veikia gamtos procesus ne tik Lietuvoje, bet ir visame...

Pasiplaukiojimas valtele: kur ši pramoga – neįmanoma? (57)

Planuojant laisvalaikį šalia vandens telkinių, reikėtų prisiminti ne tik stovyklavimo taisykles....

Kada remontuoti būstą, kad į duris nesibelstų pikti kaimynai? (39)

Triukšminga statybinė technika priverčia šokti iš lovos? Statybininkai vakarais ar savaitgaliais...

Planuojama Lietuvos ateitis: kaip atrodys mūsų valstybė? (165)

Šalia energetikos, aplinkosaugos, ekonomikos ir kitų Lietuvai svarbių strategijų, daug...

Kondicionieriui ant pastato sienos irgi reikia statybos leidimo (200)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato...

Top naujienos

„Žalgiris“ – tikras fenomenas: kodėl žaliai baltas kraujas taip masina Eurolygos turčius? lyderis – pagal du rodiklius (88)

Jau tapo įprasta, kad kasmet į kovą prieš galingiausias Europos krepšinio armijas stojantis Kauno...

Azovo jūroje – naujas karštasis taškas: turime būti pasiruošę (306)

Vieną vasaros rytą keturi Ukrainos pakrančių apsaugos pareigūnai greitaeigiu patruliavimo...

Vitrinų spindesy labdara netiko

Prie didžiausio Panevėžyje prekybos centro nebematyti čia penketą metų stūksojusio labdaros...

Kelyje po Europą: džiaugsmas piniginei, laisvėje gyvenančios beždžionės ir laimingi žmonės (19)

Įspūdžius apie mūsų kelionę reikia skaityti vienu įkvėpimu. Tai – kaip greitas veiksmo...

10 ingredientų, kurių sriubai geriau nenaudoti (1)

Sriuba yra ne tik skanus ir maistingas, bet ir figūrai naudingas patiekalas. Tačiau daugelis...

Draugas papasakojo apie Grafininos parodytas kaukes: jei ji gyva ir stebi šią situaciją – jai tai brangiai kainuos (94)

Paskelbus be žinios dingusios Sandros Grafininos paiešką, suimtas jos vyras Nigelas Westas. Šią...

Užkalnis: kaip jums paaiškinti, kad jūsų restoranas blogas? (302)

Žinau, kad daug kas galvoja, kad man patinka kritikuoti restoranus ir visaip prie jų kabinėtis....

Johnny Deppas kaltina buvusią žmoną pasibjaurėtinu elgesiu: teigia savo lovoje radęs jos ekskrementų (14)

Johnny Deppas kaltina savo buvusią žmoną nederamu elgesiu – esą po konflikto ji specialiai...

Septyneri metai namo statyboms: pora atskleidė, kas atėmė daugiausia laiko ir pinigų (198)

Namo statybos – ilgai trunkantis ir nelengvas procesas, kuris gali trukti keletą metų ar net...

Gailina pusę metų jautėsi pavargusi kol pagaliau rado ligą: buvo priversta gerti 15 tablečių per dieną (19)

Dusulys , drebulys, augantis svoris ir nuolatinis nuovargis – sutrikusios skydliaukės simptomai,...