aA
Mokslininkai sako, kad tokio pasaulio, koks yra dabar, ateities kartos greičiausiai nebeišvys, o šiuo metu planetoje gyvenantys žmonės per ateinančius dešimtmečius susidurs su vis daugiau klimato krizės ir vartojimo sukeltų dramatiškų pasekmių, kurios juos palies asmeniškai.
Klimato kaita Shutterstock
Klimato kaita Shutterstock
Pasaulis gali tapti neatpaž... 0:00 0:00

Pasaulis keičiasi ir gali tapti sunkiai atpažįstamas.

Earth.org sudarė 14-os svarbiausių klimato krizės ir pačių žmonių sukeltų pokyčių sąrašą.

1. Pasaulinis atšilimas

Dėl padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sparčiai kyla pasaulinė temperatūra, o tai savo ruožtu sukelia katastrofiškus reiškinius visame pasaulyje. Paskutinį kartą anglies dioksido kiekis mūsų planetoje tokį drastišką lygį buvo pasiekęs daugiau kaip prieš 4 mln. metų.

Pavyzdžiui, Australijoje ir JAV pastaraisiais metais buvo fiksuoti vieni pražūtingiausių kada nors vykusių krūmynų gaisrų. Kai kuriose Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos dalyse siautėjo skėriai, naikinantys pasėlius, o Antarktidoje karščio banga pirmą kartą viršijo 20-ies laipsnių temperatūrą.

Mokslininkai nuolat perspėja, kad planeta peržengė kelis lūžio taškus, kurie gali turėti katastrofiškų pasekmių: Arkties regionuose sparčiai tirpsta amžinasis įšalas, beprecedenčiu greičiu tirpsta Grenlandijos ledo skydas, artėjame prie 6-ojo masinio rūšių išnykimo.

Klimato kaita Shutterstock
Klimato kaita Shutterstock

Dėl klimato krizės atogrąžų audros ir kiti meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip uraganai, karščio bangos ir potvyniai, tampa intensyvesni ir dažnesni nei anksčiau. Būtina jau dabar pradėti drastiškai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir kuo greičiau atsisakyti iškastinio kuro.

2. Prastas valdymas

Pasak vieno įtakingiausių pasaulio klimato ekonomistų Nicholo Sterno, klimato krizę lemia daugybė „rinkos trūkumų“. Norėdamos pakankamai greitai ir veiksmingai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, vyriausybės turi ne tik masiškai didinti žaliųjų inovacijų finansavimą, bet ir priimti įvairias kitas politikos priemones, kuriomis būtų sprendžiamos su klimato kaita susijusios problemos.

Nacionalinis anglies dioksido mokestis šiuo metu taikomas 27 pasaulio šalyse, įskaitant įvairias Europos Sąjungos (ES) šalis, Kanadą, Singapūrą, Japoniją, Ukrainą ir Argentiną. Tačiau, kaip teigiama 2019 m. EBPO Energijos vartojimo apmokestinimo ataskaitoje, dabartinės mokesčių struktūros nėra tinkamai suderintos su energijos šaltinių taršos pobūdžiu.

Pavyzdžiui, EBPO teigia, kad anglies dioksido mokesčiai nėra pakankamai griežti anglies gamybai, nors elektros energijos pramonei jie pasirodė esą veiksmingi. Švedijoje anglies dioksido mokestis siekia 127 JAV dolerius už CO2 toną. Šalis nuo 1995 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažino 25 proc., o jos ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 75 proc.

Emanuelis Makronas COP27 konferencijoje
Emanuelis Makronas COP27 konferencijoje
© Scanpix

Be to, Jungtinių Tautų (JT) narės nėra įpareigotos laikytis bet kokių organizacijos pasiūlymų ar rekomendacijų. Pavyzdžiui, Paryžiaus susitarime, JT bendrosios klimato kaitos konvencijos susitarime, teigiama, kad šalys turi gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad iki 2100 m. temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, o geriausia – būtų mažesnė kaip 1,5 laipsnio. Tačiau susitarimas yra savanoriškas, o jo nesilaikymas neturi jokių realių pasekmių.

Be to, teisingumo klausimas tebėra ginčytinas, nes besivystančioms šalims leidžiama išmesti daugiau teršalų, kad jos išsivystytų iki tokio lygio, kai galėtų sukurti technologijas, kurios leistų išmesti mažiau teršalų, o kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija, gali tuo pasinaudoti.

3. Maisto atliekos

Trečdalis žmonėms vartoti skirto maisto – apie 1,3 mlrd. tonų – yra išmetama arba prarandama. Tokio kiekio pakanka 3 milijardams žmonių pamaitinti. Dėl maisto švaistymo taip pat kasmet į aplinką išmetama trečdalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Besivystančiose ir jau išsivysčiusiose šalyse maisto švaistymas vyksta skirtingai. Pavyzdžiui, besivystančiose šalyse 40 proc. maisto atliekų susidaro po derliaus nuėmimo ir perdirbimo, o išsivysčiusiose šalyse toks pats procentas maisto atliekų susidaro mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenyje.

Pasaulis gali tapti neatpažįstamas: 14 dramatiškų pokyčių, kurie jau prasidėjo
© Shutterstock

Mažmeninėje prekyboje dėl estetinių priežasčių išmetama stulbinamai daug maisto. JAV daugiau kaip 50 proc. visų produktų išmetama dėl to, kad jie laikomi „per daug neestetiškais“, kad juos būtų galima parduoti vartotojams. Tai sudaro apie 60 mln. tonų vaisių ir daržovių.

4. Nyksta biologinė įvairovė

Per pastaruosius 50 metų sparčiai augo žmonių vartojimas, gyventojų skaičius, pasaulinė prekyba ir urbanizacija, todėl žmonija ėmė sunaudoti daugiau Žemės išteklių, nei gali natūraliai atsinaujinti.

Neseniai paskelbtoje Pasaulio gamtos fondo ataskaitoje nustatyta, kad žinduolių, žuvų, paukščių, roplių ir varliagyvių populiacijos dydis nuo 1970 iki 2016 m. sumažėjo vidutiniškai 68 proc. Ataskaitoje šis biologinės įvairovės nykimas siejamas su įvairiais veiksniais, bet daugiausia su žemės naudojimo pasikeitimais, ypač buveinių, tokių kaip miškai ir pievos naudojimu žemės ūkiui.

Apskritai neseniai atlikta analizė parodė, kad šeštasis masinis laukinės gyvūnijos ir augalijos išnykimas Žemėje spartėja. Daugiau kaip 500 sausumos gyvūnų rūšių atsidūrė ant išnykimo ribos ir gali išnykti per 20 metų. Tiek pat jų išnyko per visą praėjusį šimtmetį.

5. Tarša plastiku

1950 m. pasaulyje per metus buvo pagaminama daugiau kaip 2 mln. tonų plastiko. Iki 2015 m. ši metinė gamyba išaugo iki 419 mln. tonų ir dar labiau padidino plastiko atliekų kiekį aplinkoje.

Mokslo žurnalo „Nature“ ataskaitoje nustatyta, kad šiuo metu apie 14 mln. tonų plastiko kasmet patenka į vandenynus ir kenkia laukinės gamtos buveinėms bei jose gyvenantiems gyvūnams. Tyrimo metu nustatyta, kad jei nebus imtasi jokių veiksmų, iki 2040 m. plastiko kiekiai išaugs iki 29 mln. tonų per metus. Jei į tai įskaičiuosime ir mikroplastiką, iki 2040 m. bendras plastiko kiekis vandenyne gali pasiekti 600 mln. tonų.

Mikroplastikas
Mikroplastikas
© Shutterstock

Šokiruoja tai, kad, kaip nustatė „National Geographic“, 91 proc. viso kada nors pagaminto plastiko nėra perdirbama – tai ne tik viena didžiausių mūsų gyvenimo aplinkosaugos problemų, bet ir dar viena didžiulė rinkos nesėkmė. Atsižvelgiant į tai, kad plastikas suyra per 400 metų, praeis daug kartų, kol jo nebeliks. Nežinia, kokį negrįžtamą poveikį aplinkai ilgainiui turės tokia tarša.

6. Miškų kirtimas

Kas valandą iškertamų miškų plotai prilygsta 300-ams futbolo aikščių. Iki 2030 m. planetoje gali likti tik 10 proc. miškų. Jei miškų kirtimas nebus sustabdytas, visi miškai gali išnykti greičiau nei per 100 metų.

Daugiausia miškų naikinama Brazilijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Indonezijoje. Didžiausias pasaulyje Amazonės atogrąžų miškas, užimantis 6,9 mln. kvadratinių kilometrų ir apie 40 proc. Pietų Amerikos žemyno, yra viena biologiškai įvairiausių ekosistemų. Čia gyvena apie 3 mln. augalų ir gyvūnų rūšių. Nepaisant pastangų apsaugoti miško žemę, teisėtas miškų kirtimas vis dar vyksta.

Amazonės miškų kirtimas
Amazonės miškų kirtimas
© Shutterstock

Žemės ūkis yra pagrindinė miškų naikinimo priežastis. Žemė ruošiama gyvuliams ganyti arba kitoms parduodamoms kultūroms, pavyzdžiui, cukranendrėms ir palmių aliejui, auginti. Be to, kad sugeria anglies dioksidą, miškai padeda išvengti ir dirvožemio erozijos, nes medžių šaknys suriša dirvožemį ir neleidžia jam išsiplauti, o tai taip pat apsaugo nuo nuošliaužų.

7. Oro tarša

Viena didžiausių aplinkosaugos problemų šiandien yra oro tarša. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad kasmet pasaulyje nuo oro taršos miršta maždaug 4,2-7 mln. žmonių, o devyni iš dešimties žmonių kvėpuoja oru, kuriame yra daug teršalų.

UNICEF duomenimis, 2017 m. Afrikoje dėl oro taršos mirė 258 000 gyventojų, o 1990 m. – 164 000. Oro taršą dažniausiai sukelia pramoniniai šaltiniai ir variklinės transporto priemonės, taip pat biomasės deginimo metu išmetami teršalai bei dulkių audros.

Oro tarša
Oro tarša
© Scanpix

Neseniai paskelbtoje ES aplinkos agentūros ataskaitoje nurodoma, kad 2012 m. (paskutiniai metai, kurių duomenys buvo gauti) oro tarša Europoje lėmė 400 000 mirčių per metus.

8. Tirpstančios ledo kepurės ir kylantis jūros lygis

Dėl klimato krizės Arkties regionas šyla daugiau nei du kartus greičiau nei bet kuri kita planetos vieta. Šiuo metu dėl kylančios temperatūros Žemėje jūros lygis kyla daugiau nei dvigubai greičiau nei didžiąją XX a. dalį. Šiuo metu jūros visame pasaulyje vidutiniškai pakyla 3,2 mm per metus, o iki šio amžiaus pabaigos pakils iki 0,7 metro. Arktyje didžiausią pavojų jūros lygiui kelia Grenlandijos ledo skydas, nes tirpstantis sausumos ledas yra pagrindinė jūros lygio kilimo priežastis.

Ši problema yra bene didžiausia iš visų aplinkosaugos problemų, todėl tai kelia dar didesnį susirūpinimą, turint omenyje, kad praėjusių metų vasarą Grenlandija prarado 60 mlrd. tonų ledo, kurio pakako, kad vos per du mėnesius pasaulinio vandenyno lygis pakiltų 2,2 mm. Remiantis palydovų duomenimis, 2019 m. Grenlandijos ledo danga neteko rekordinio ledo kiekio: vidutiniškai po milijoną tonų per minutę per visus metus. Jei ištirptų visas Grenlandijos ledo skydas, jūros lygis pakiltų šešiais metrais.

Arktis
Arktis
© Shutterstock

Tuo tarpu Antarktidos žemynas prie jūros lygio kilimo prisideda maždaug 1 milimetru per metus, o tai sudaro trečdalį metinio pasaulinio jūros lygio kilimo. Be to, neseniai suiro paskutinis visiškai nepažeistas ledo šelfas Kanadoje, Arktyje, kuris, Kanados ledo tarnybos duomenimis, liepos pabaigoje per dvi dienas prarado apie 80 kvadratinių kilometrų savo ploto.

Kylantis jūros lygis turės pražūtingą poveikį pakrančių regionuose gyvenantiems žmonėms. Mokslinių tyrimų ir teisių gynimo grupės „Climate Central“ duomenimis, dėl kylančio jūros lygio šiame amžiuje gali būti užtvindytos pakrančių teritorijos, kuriose dabar gyvena 340-480 mln. žmonių. Jie bus priversti migruoti į saugesnes vietoves ir prisidėti prie gyventojų pertekliaus bei išteklių problemos tose vietovėse.

9. Vandenyno rūgštėjimas

Kylanti pasaulinė temperatūra ne tik paveikė paviršių, bet ir yra pagrindinė vandenynų rūgštėjimo priežastis. Mūsų vandenynai sugeria apie 30 proc. anglies dioksido, patenkančio į Žemės atmosferą. Kadangi dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, iškastinio kuro deginimo, taip pat dėl pasaulinės klimato kaitos padarinių, pavyzdžiui, padidėjusio miškų gaisrų skaičiaus, išsiskiria didesnė anglies dioksido koncentracija, didėja ir atgal į jūrą sugeriamo anglies dioksido kiekis.

Mažiausias pH skalės pokytis gali turėti didelę įtaką vandenyno rūgštingumui. Vandenyno rūgštėjimas daro pražūtingą poveikį jūrų ekosistemoms ir rūšims, jų mitybos tinklams ir išprovokuoja negrįžtamus buveinių kokybės pokyčius.

Viena didžiausių aplinkosaugos problemų, susijusių su vandenynų rūgštėjimu, yra blunkantys koralai ir nykstantys koraliniai rifai. Kai kurie mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2050 m. koraliniams rifams gresia visiškas išnykimas. Didesnis vandenyno rūgštingumas trukdytų koralinių rifų sistemoms atkurti savo egzoskeletą.

Kai kuriais tyrimais taip pat nustatyta, kad vandenynų rūgštėjimas gali būti siejamas su vandenynų tarša plastiku. Besikaupiančios bakterijos ir mikroorganizmai, gaunami iš į vandenyną išmestų plastikinių šiukšlių, kenkia jūrų ekosistemoms ir prisideda prie koralų blukimo.

10. Žemės ūkis

Tyrimai parodė, kad pasaulinė maisto sistema yra atsakinga už trečdalį visų žmogaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, iš kurių 30 proc. tenka gyvulininkystei ir žuvininkystei.

Pasaulis gali tapti neatpažįstamas: 14 dramatiškų pokyčių, kurie jau prasidėjo
© Shutterstock

Žemės ūkis ne tik užima didžiulį žemės plotą, bet ir sunaudoja daug gėlo vandens. Nors ariamoji žemė ir ganyklos užima trečdalį Žemės sausumos paviršiaus, jos sunaudoja tris ketvirtadalius ribotų pasaulio gėlo vandens išteklių.

Mokslininkai ir aplinkosaugininkai nuolat perspėja, kad turime permąstyti dabartinę maisto sistemą. Perėjus prie labiau augalinės mitybos, smarkiai sumažėtų tradicinės žemės ūkio pramonės anglies dioksido pėdsakas.

11. Nesaugumas dėl maisto ir vandens

Dėl kylančios pasaulinės temperatūros ir netvaraus ūkininkavimo didėja vandens ir maisto trūkumo grėsmė.

Kasmet pasaulyje daugiau kaip 68 mlrd. tonų viršutinio dirvožemio eroduoja 100 kartų greičiau, nei gali natūraliai atsinaujinti, o įvairios trąšos patenka į vandens telkinius, užteršia geriamąjį vandenį ir saugomas teritorijas.

Be to, neapsaugotas ir negyvas dirvožemis yra labiau pažeidžiamas vėjo ir vandens erozijos, nes jame nėra jį laikančių šaknų ir grybienos sistemų. Nors trumpuoju laikotarpiu dirvos dirbimas didina našumą, nes į ją įmaišoma paviršinių maistinių medžiagų (pvz., trąšų), jis fiziškai pažeidžia dirvožemio struktūrą ir ilgainiui jos derlingumas mažėja.

Klimato kaita Shutterstock
Klimato kaita Shutterstock

Tikimasi, kad šimtmečio viduryje pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9 mlrd., todėl JT Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad iki 2050 m. pasaulinė maisto paklausa gali padidėti 70 proc. Visame pasaulyje daugiau kaip 820 mln. žmonių negauna pakankamai maisto.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sako: „Jei nebus imtasi skubių veiksmų, darosi vis aiškiau, kad pasaulyje gresia pasaulinio aprūpinimo maistu krizė, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį šimtams milijonų suaugusiųjų ir vaikų.“ Jis paragino šalis taikyti tvaresnę ūkininkavimo praktiką.

Kalbant apie apsirūpinimą vandeniu, tik 3 proc. pasaulio vandens yra gėlas vanduo, o du trečdaliai šio vandens yra užšaldytuose ledynuose arba kitaip neprieinamas mūsų reikmėms. Todėl apie 1,1 mlrd. žmonių pasaulyje neturi prieigos prie vandens, o 2,7 mlrd. žmonių bent vieną mėnesį per metus trūksta vandens. Iki 2025 m. du trečdaliai pasaulio gyventojų gali susidurti su vandens trūkumu.

12. Greita mada ir tekstilės atliekos

Pasaulinė mados ir drabužių paklausa išaugo beprecedenčiu greičiu, todėl mados pramonei tenka 10 proc. viso pasaulio anglies dioksido emisijos ir ji tapo viena didžiausių šių laikų aplinkosaugos problemų. Vien tik mada išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei aviacijos ir laivybos sektoriai kartu paėmus, kaip skelbiama JT aplinkosaugos programoje.

Drabužiai Atakamos dykumoje
Drabužiai Atakamos dykumoje
© Scanpix

Pasaulyje kasmet susidaro mažiausiai 92 mln. tonų tekstilės atliekų, o iki 2030 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 134 mln. tonų per metus. Išmesti drabužiai ir tekstilės atliekos patenka į sąvartynus, dauguma jų biologiškai nesuyra, o mikroplastikas iš drabužių medžiagų, tokių kaip poliesteris, nailonas, poliamidas, akrilas ir kitos sintetinės medžiagos, patenka į dirvožemį ir netoliese esančius vandens šaltinius. Milžiniški drabužių tekstilės kiekiai taip pat išmetami į sąvartynus mažiau išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Čilės Atakamos dykumoje, sausiausioje pasaulio dykumoje, kur pūva mažiausiai 39 000 tonų tekstilės atliekų iš kitų šalių.

Šią sparčiai didėjančią problemą tik dar labiau aštrina vis labiau plintantis greitosios mados verslo modelis, kai įmonės, siekdamos atitikti naujausias ir aktualiausias tendencijas, remiasi pigia ir greita prastos kokybės drabužių gamyba. Nors pagal JT mados pramonės chartiją dėl klimato kaitos pasirašiusios mados ir tekstilės įmonės įsipareigoja iki 2050 m. pasiekti nulinę išmetamųjų teršalų emisiją, dauguma pasaulio įmonių dar nesprendžia savo vaidmens klimato kaitos srityje.

13. Perteklinė žvejyba

Daugiau nei trys milijardai žmonių visame pasaulyje yra priklausomi nuo žuvies kaip pagrindinio baltymų šaltinio. Apie 12 proc. pasaulio gyventojų vienaip ar kitaip yra priklausomi nuo žvejybos, o 90 proc. iš jų yra smulkieji žvejai.

Šiandien daug žmonių suvartoja maždaug dvigubai daugiau maisto nei prieš 50 metų, o gyventojų Žemėje yra keturis kartus daugiau nei XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje. Tai yra vienas iš veiksnių, dėl kurių 30 proc. komerciniais tikslais žvejojamų vandenų priskiriami peržvejotiems. Tai reiškia, kad turimi žuvų ištekliai senka greičiau, nei gali atsinaujinti.

Žvejyba Shutterstock
Žvejyba Shutterstock

Pernelyg intensyvi žvejyba daro žalingą poveikį aplinkai: vandenyje daugėja dumblių, vandenynai užteršiami šiukšlėmis, sparčiai nyksta biologinė įvairovė.

Įgyvendindamos 17 JT darnaus vystymosi tikslų, organizacijos siekia, kad žuvų išteklių dalis neviršytų biologiškai tvaraus lygio. Tačiau tam reikia daug griežtesnių pasaulio vandenynų naudojimo taisyklių, nei tos, kurios jau taikomos. 2022 m. liepą Pasaulio prekybos organizacija istoriniu susitarimu uždraudė žvejybos subsidijas, kad būtų sumažinta pasaulinė perteklinė žvejyba.

14. Kobalto kasyba

Kobaltas yra pagrindinė baterijų, kuriomis varomos elektrinės transporto priemonės, sudedamoji dalis, todėl jo paklausa nuolat auga. Didžiausia pasaulyje kobalto tiekėja yra Kongo Demokratinė Respublika.

Kobaltas
Kobaltas
© Reuters / Scanpix

Tačiau kobalto gavyba yra susijusi su pavojingu darbuotojų išnaudojimu ir kitomis rimtomis aplinkosaugos ir socialinėmis problemomis. Kobalto kasybos veiklos aplinkosaugos sąnaudos taip pat yra didelės. Pietiniuose Kongo Demokratinė Respublikos regionuose yra ne tik kobalto ir vario, bet ir dideli kiekiai urano. Kasybos regionuose mokslininkai atkreipė dėmesį į aukštą radioaktyvumo lygį.

Be to, mineralų gavyba, kaip ir kitos pramoninės kasybos veiklos, dažnai sukelia taršą, kuri patenka į kaimynines upes ir vandens šaltinius. Yra žinoma, kad dulkės iš susmulkintų uolienų taip pat sukelia kvėpavimo problemų vietos bendruomenėms.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.1250

Įkliuvo žvejai, pamiršę svarbias taisykles: teks patuštinti piniginę

Praėjusią savaitę Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami reidus...

Baltijos jūros priekrantės žvejai neslepia nerimo: jei taip ir toliau, su šiuo amatu galėsim atsisveikinti

Taip sako jaunas Juodkrantės žvejys Karolis Tamulis. Išgirdę apie Aplinkos ministerijos nokdauną...

Viktorija Dačinskaitė

Metų vabzdžiu išrinktas kone didžiausias daržininkų siaubas – kurklys: ar tai reiškia, kad nuo šiol teks juos saugoti (6)

Kelios gamtą puoselėjančios institucijos ir draugijos kasmet renka 10 Lietuvoje gyvenančių...

Šiemet stintos riebios kaip niekad, bet jų kainos bus įkandamos ne visiems (10)

Agurkais kvepiančių stintų mėgėjai kasmet laukia naujo jų žvejybos sezono. Nors šis ir...

Iki balandžio 30 dienos šių žuvų gaudyti negalima: gresia solidi bauda (2)

Šiandien prasideda atnaujinta akcija „Saugom lydeką 2023“ – nuo vasario 1 d. iki balandžio 30...

Top naujienos

Gentvilas: skambutis tikriausiai buvo ne apie orą Čilėje iš valdančiųjų – raginimai atsakyti į klausimus (17)

Prieš ketvirtadienį Seime laukiantį išbandymą valdantiesiems, žibalo į ugnį įpylė žinia,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis vyksta į JK: skelbiama, kad Sunakas turi gerų žinių prieš naują puolimą – karo tinklaraštininkų įspėjimas Rusijai (1)

Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas , buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas,...

Po konservatorės prisipažinimo – kalbos apie gresiančią apkaltą: ciniško melo grandinėlė vyniojasi (45)

Į savo melų pinkles įsipainioję valdantieji elgiasi lyg būtų aptemusio proto ir veiktų...

Estijos žvalgybos vadas: jei Ukraina pralaimės, laukia katastrofa

Estijos užsienio žvalgybos departamento vadovas Kaupo Rosinas davė išsamų interviu leidiniui...

Dingusio penkiolikmečio paieška Vilniuje – savanoriai eina naujais maršrutais ir tikrina seniau apžiūrėtas vietas (1)

Dingusi paauglio paieškos tęsiamos. Savanoriai informuoja, kad nuo 12 val. organizuojama koordinuota...

Pranas Šarpnickis

Rusija užgrobė JAV salą, kurioje gyvena 358 lokiai: nori pasidaryti karinę „žaidimų“ aikštelę (2)

Kai kurios salos būna strategiškai svarbios, kaip antai Gyvačių sala Juodojoje jūroje, iš kurios...

Mirė rusų sadistas Manguševas (8)

Sunkiai sužeistas į galvą mirė rusų sadistas Igoris Manguševas. Informacija apie tai pasirodė...

Už būstą vis dar permokame, bet turi gerų žinių dėl kainų: įperkamumas didės

Toliau augant būsto paskolų palūkanų normoms, trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete...

Ašarų nesulaikęs Karalius: siurrealus jausmas

Po rekordinio metimo trečio kėlinio pabaigoje LeBronas Jamesas pakėlė rankas ir nukreipė akis...