Žiemos šiltėja
„Jau daug metų stebima ryški tendencija, kad žiemos Lietuvoje šiltėja. Auga vidutinė žiemos oro temperatūra, traukiasi dienų skaičius su sniego danga ir t. t.
Ir nors skirtingi metai atneša nevienodai šaltas žiemas, tendencijos daugiau nei aiškios: per pastaruosius 10 metų beveik visos žiemos buvo šiltos ar netgi labai šiltos“, – pasakoja G. Valaika.
Anot jo, prie šilumos tiek pripratome, jog įsivyravus artimiems daugiametei normai orams daugeliui atrodo labai šalta.
„Kita vertus, neteisinga būtų manyti, jog dabar visos žiemos bus kaip ši. Tarpmetiniai svyravimai niekur nedingsta“, – pabrėžia G. Valaika.
Pašnekovas primena, kad ir 2019–2020 m. žiema buvo besniegė, labai šilta.
„Tuomet dalis žmonių prakalbo net apie palmių sodinimą Lietuvoje, tačiau po to ėjusi 2020–2021 m. žiema buvo truputį šaltesnė už 1991–2020 m. vidurkį, bet kur kas šaltesnė už buvusią prieš tai. Po jos vėl buvo labai šiltos žiemos. Taigi, nors šiemet labai šilta, tačiau jau 2025–2026 m. žiema gali būti ir vėl šaltesnė“.
Šilta ne tik Lietuvoje
Pasak kalbinto specialisto, vertėtų paminėti, jog labai šilta ne tik Lietuvoje, bet ir didelėje Europos dalyje.

Tokius šiltus orus lemia vyraujanti atmosferos cirkuliacija: stiprūs oro srautai dažniausiai atkeliauja iš pietvakarių, o iš ten beveik visada jie būna labai šilti. Jeigu dažniau vėjai pasisuktų iš šiaurės ar rytų, tuomet sulauktume kur kas žiemiškesnių orų.
„Sausio 29-ąją, mūsų šalyje, fiksavome jau ketvirtą šilumos rekordą šį mėnesį. Šiandien bei sausio 31 d. irgi bus šilta todėl gali būti, jog bus išmatuotas dar vienas ar du šilumos rekordai. Metai tik prasidėjo, bet rekordų išties daug. Per visus 2024 metus tokių buvo 18, 2023 m. – 16, 2022 m. – 13, o 2021 m. – 6. Štai šalčio rekordų beveik nepasitaiko“, – statistiką apžvelgia G. Valaika.
Meteo.lt taip pat pateikiami duomenys apie sausio mėnesio absoliučius aukščiausios temperatūros rekordus, fiksuotus pagrindinėse šalies meteorologijos stotyse.
Absoliutus šilumos rekordas buvo pasiektas vos prasidėjus 2023 m. sausiui, kuomet Druskininkuose termometro stulpelis pakilo net iki 14,9 laipsnių.
Turi įtakos viskam
Anot pašnekovo, dėl besniegių ir šiltų žiemų išgyvena daugiau įvairių parazitų. Taip pat vandens telkiniuose vis dažniau nesusidaro ledas, kuris pavasarį atšilus orams išvalo upės vagų dugną ir pakrantes nuo perteklinės augmenijos, dumblo (ledas atlieka savotišką valymo funkciją).
„Dar besniegės ir šiltos žiemos dažnai lemia tai, jog pavasarį lengviau gali susiformuoti sausringos sąlygos, dirvoje anksčiau gali pradėti trūkti drėgmės, anksčiau nusenka vanduo šuliniuose ir pan. Tai nepalanku žemės ūkiui, didesnė kyla ir miškų gaisrų rizika“, – šiltų žiemų keliamas grėsmes įvardina G. Valaika.
Vasaris mažai skirsis
Paklaustas, kokio galime tikėtis vasario, meteorologas teigia, kad pirmosiomis mėnesio dienomis prognozuojamas atšalimas su šlapdriba ir sniegu, tačiau ilgalaikės tendencijos šaltos žiemos įsivyravimo nežada.

„Skaičiuojama, jog vasaris turėtų būti labai šiltas (panašiai kaip sausis), o kritulių iškris bent trečdaliu mažiau nei vidutiniškai. Šaltuoju metų laiku pasitaikantys šilti orai dažnai lemia pilkus orus, todėl tikėtina, jog ir vasarį saulę išvysime ne taip dažnai.
Štai per praėjusią 2024-2025 m. žiemos dalį, dėl vyravusių šiltų orų, saulė Lietuvoje švietė maždaug dvigubai trumpiau, lyginant su daugiamečiu vidurkiu“, – prognozėmis dalinasi G. Valaika.