Paprastas veiksmas, galintis išgelbėti šimtus išskrendančių paukščių

Vasarą išsiperėjusių paukščių jauniklių laukia daugybė pavojų. Tačiau tikriausiai retas, dirbantis stikliniuose biuruose, susimąsto apie tai, kad būtent šiuolaikiniai modernūs miesto dangoraižiai yra viena pagrindinių kliūčių kelyje į šiltuosius kraštus. Nereikia pamiršti, kad grėsmę kelia ir dideli jūsų buto ar namo langai. GRYNAS.lt aiškinasi, kodėl taip atsitinka ir kaip padėti sparnuočiams pasiekti jų kelionės tikslą.

Kokiems paukščiams smūgis baisiausia?

GRYNAS.lt skaitytojai pastebėjo, kad rudeniop į langus ar stiklinius pastatus ganėtinai dažnai atsimuša nedideli paukščiai. Gamtininkui Deividui Makavičiui tai didelės nuostabos nesukėlė. Jis teigė, kad rudenį prasideda paukščių migracija ir kai kurias sparnuočių rūšis tuo metu praretina stiklinės konstrukcijos.

Jo manymu, didžiausią grėsmę dangų atspindintys stiklai jaunikliams, kuriems dar trūksta įgūdžių: „Vykstant urbanizacijai populiarėja stiklinės konstrukcijos. Dažnai statomi stikliniai pastatai, įstatomi dideli langai. Ir todėl dažnai į stiklą atsitrenkia paukščių jaunikliai, kuriems trūksta įgūdžių. Tokiu būdu jų tikrai labai daug žūva. Žinau, kad Klaipėdoje yra viešbutis, į kurį atsimuša šimtai paukščių. Dažniausiai tai būna nedideli paukščiai. Tačiau visų žuvusių paukščių tose vietose gamtininkai neranda, nes juos labai greitai suėda plėšrūnai,“ - kalbėjo gamtininkas.

Pasidomėjus, kodėl paukščiai taip dažnai atsitrenkia į stiklines konstrukcijas, D. Makavičius teigė, kad stiklas atspindi šalia augančių medžių ir krūmų vaizdą. „Jiems atrodo, kad ten miškas. Pabaidyti ar iš inercijos paukščiai skrenda manydami, kad pateks į mišką, bet iš tikrųjų atsitrenkia į stiklą. Tiesioginis kontaktas pavojingas, nes gali būti pažeidžiamas snapas ir kraujas gali išsilieti į smegenis“, - aiškino gamtininkas.

Anot jo, kai kurioms paukščių rūšims po tokio susidūrimo išgyventi galimybių lieka labai mažai. Gamtininkas teigė, kad viena tokių rūšių galima laikyti tulžį, kurio skrydis tiesus ir greitas. Taip pat mažai šansų išgyventi turi ir labai greitai skrendantys bukučiai. O kartais pasitaiko atvejų, kai atsitrenkęs į sieną ant žemės nukrenta visas paukščių būrelis. Vis dėlto gamtininkas teigė, kad tragiškas likimas gali ištikti ir plėšriuosius paukščius.

D. Makavičius yra radęs ganėtinai nemažai rūšių paukščių, atsimušusių į stiklinius pastatus ar langus: tulžį, bukutį, paukštvanagį, kėkštą, pilkąją musinukę, juodąjį strazdą, strazdą giesmininką, pilkąją, ankstyvąją, žaliąją pečialindas, nykštuką, kikilį, sviliką, didįjį margąjį genį, baltąją kielę, sodinę, juodgalvę devynbalsę.

Naujausias gamtininko radinys – pilkoji musinukė, atsitrenkusi į Renavo dvaro lango stiklą. Kadangi smūgis nebuvo stiprus, gamtininkui paukštį pavyko išgelbėti.

Keli būdai – paukščiams padėti

Kaip paukščiams galima padėti? D. Makavičius patarė ant langų iš vidinės pusės klijuoti plėšriųjų paukščių siluetus. Tačiau jis teigė, kad dalis mokslininkų abejoja šios priemonės nauda. Visgi gamtininkas laikėsi pozicijos, kad tai geriau nei nieko. Todėl jei žinote, kad į jūsų langą dažnai atsitrenkia paukščiai, turėtumėte pamėginti iškarpyti šiuos siluetus. Anot jo, Lietuvoje labiausiai tiktų paukštvanagio, vištvanagio ar sakalo siluetai.

Be to, pasak pašnekovo, galima ant langų užleisti žaliuzes, ar užuolaidas. Tai irgi padeda paukščiams geriau susiorientuoti. „Yra prietaras, kad jei į langą atsitrenkęs paukštis žūva, namams tai – bloga žinia. Mokslininkai prietarais netiki, tačiau pasirūpinti paukščiais tikrai verta. Iš esmės galima bet ką užkabinti ant lango. Ir tai jau šis tas. O ten, kur vykdoma pastatų renovacija, ar statomi nauji pastatai, ypač gamtinėje aplinkoje, vertėtų rinktis antirefleksinį stiklą. Tada būtų išvengiama paukščiams kenkiančio atsispindėjimo“, - kalbėjo gamtininkas.

D. Makavičius

dažnai į stiklą atsitrenkia paukščių jaunikliai, kuriems trūksta įgūdžių. Tokiu būdu jų tikrai labai daug žūva. Žinau, kad Klaipėdoje yra viešbutis, į kurį atsimuša šimtai paukščių. Dažniausiai tai būna nedideli paukščiai. Tačiau visų žuvusių paukščių tose vietose gamtininkai neranda, nes juos labai greitai suėda plėšrūnai.

O kaip padėti prie pastato rastam nuo smūgio apsvaigusiam paukščiui? D. Makavičius patarė paukštį įdėti į dėžutę, ją pridengti ir kurį laiką palikti sparnuotį ramybėje: „Surastą paukštį geriausia būtų įdėti į dėžutę, ją pridengti, bet taip, kad paukštis gautų oro. Ir tada 3 – 4 valandom reikėtų palikti tą paukštį ramybėje, kur nėra žmonių ir plėšrūnų. O išlaukus tiek laiko, jei paukštis judrus, galima pamėginti jį paleisti į laisvę. Jei neskrenda, bet dar yra gyvybingas, jį vertėtų toje dėžutėje palikti per naktį. Jokio maisto ar vandens įdėti nereikia. Ta naktis būna lemtinga. Ir ryte paukštį reikia mėginti vėl paleisti. Jei jis išgyvena, tada turėtų atsigauti.“

Aukštai skrendantiems paukščiams stiklai nepavojingi

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis taip pat teigė, kad antroje vasaros pusėje į pastatus atsitrenkia nemažai paukščių jauniklių. O žiemą daugiau atsimuša žmonių lesinamų paukščių. Jis, kaip ir D. Makavičius, laikėsi pozicijos, kad jaunikliai sunkiau išvengia susidūrimo dėl įgūdžių stokos.

„Į stiklinius pastatus ar langus atsimuša tie paukščiai, kurie migruoja augmenijos lygmeniu. Jie stikle mato augmenijos atvaizdus, pamano, kad skrenda į medžių pusę, bet iš tikrųjų atsitrenkia į pastatą. Žiemą atsitrenkia nemažai sniegenų, kurias žmonės lesina. Dažniausiai atsitrenkia jaunikliai. Ir dažniausiai tai nutinka tam tikrose vietose, kur yra būdinga želdinių struktūra“, - aiškino L. Raudonikis, pridėjęs, kad aukštai skrendantiems paukščiams stiklai pavojingi mažiau.

Jis sutiko, kad nėra įrodytas plėšrūnų siluetų poveikis, tačiau ornitologas vis tiek patarė juos kabinti. Pašnekovas teigė turintis žinių, kad šis metodas pasiteisina. „Turim pavyzdžių, kai buvo tam tikros vietos, kur paukščiai nuolat atsimušdavo, o kai iš vidinės pusės buvo iškabinti siluetai, padėtis kardinaliai pasikeitė. Mokslininkai sako, kad geriau tinka balti siluetai. Bet tie, kas tokių nenori, gali naudoti ir juodus. Tokiu atveju juodų siluetų reikėtų užkabinti daugiau“, - sakė L. Raudonikis.