„Paskambinome į savivaldybę, ten pasakė, kad na, išveš gal... kovą! Atsiprašau, konteinerius gavome dar spalio mėnesį, turėjome su savivaldybe pasirašyti sutartis. Jie seniai – pilnutėliai, kažkiek laiko dar šalia mėginome krauti šiukšles. Dabar stovi apsnigti su visomis tomis pakuotėmis. Ar tik kažkas „neišplovė“ pinigų tokiu būdu?“, - piktinosi Garliavos gyventoja.
Moteris pasakoja, jog sutartyje su savivaldybe šeima įsipareigojo nelaužyti konteinerio, jį saugoti ir naudoti pagal paskirtį.
„Po 2-3 savaičių mano ir visų kaimynų konteineriai jau buvo pilni, na, mes laimingi, kad galime rūšiuoti ir tausoti gamtą.... Deja, paskambinus į savivaldybę ir paklausus, kada išveš, nenoriai paaiškino, kad gal vasarį, gal kovą...“, - pasakojo individualaus namo Garliavoje šeimininkė.
Savivaldybė: davė pinigų konteineriams, o vežėjų dar neturim
Darbininkų gatvės gyventojas GRYNAS.lt žurnalistams teigė, jog jo kieme stovi du pakuočių konteineriai. Už vieną jų atsakinga atliekų vežimo bendrovė, už kitą – savivaldybė. Taigi tas, už kurį atsakinga savivaldybė, stovi nė karto nepajudintas, iš kito pakuočių atliekos periodiškai surenkamos ir išvežamos.
Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Egidijus Katilius žurnalistų nenustebino. Vyras tiesiog patvirtino, kad vis dar nerastas pakuočių atliekų vežėjas.
Aplinkos skyriaus vedėjas patvirtino, jog maždaug kovo mėnesį tik bus paskelbta, kokia įmonė išveža pakuočių atliekų konteinerius ir kokiu grafiku.
Paklaustas, ar nereikėjo gyventojų įspėti, jog neplotų katučių ir neskubėtų užkrauti konteinerių pakuotėmis, E. Katilius teigė, jog informacija buvo platinama per seniūnijas, skelbiama interneto svetainėse, tačiau didelės dalies gyventojų ji nepasiekė.
Aplinkos skyriaus vedėjas žadėjo dar kartą perduoti šią informaciją seniūnams, be to priminė, jog ant kiekvieno konteinerio užklijuoti savivaldybės ekologų telefono numeriai.
Aplinkos ministerijos atstovė: gėda savivaldybei
Tačiau Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė teigė, jog ne poįstatyminių aktų trūkumas yra pagrindinė problema, dėl kurios gyventojai negauna būtinos paslaugos.
„Nuo sausio pirmos dienos įsigaliojo kitokie reikalavimai. Aiškiai pasakyta, kad gyventojai už išrūšiuotų pakuočių atliekų tvarkymą neturi mokėti. Bet rūšiuoti yra jų pareiga. Šiuos kaštus turi dengti gamintojai ir importuotojai. Jie sudaro sutartis su visomis 60 savivaldybių, skaičiuoja, kiek tų konteinerių reikia, kad visiems būtų sudarytos sąlygos rūšiuoti, atsirenka ir pakuočių surinkėją. Tai – didelė reforma, turi gimti nauji sutartiniai įsipareigojimai, turi būti pasirašytos sutartys tarp gamintojų-importuotojų ir savivaldybių, tada - tarp surinkėjų, gamintojų ir savivaldybių.
Faktas, kad tokiai reformai įsibėgėti yra tam tikrų trukdžių. Bet savivaldybė – tai institucija, kuri turi užtikrinti paslaugų teikimą gyventojams ir užtikrinti tų paslaugų tęstinumą. Kauno rajonui per savivaldybių asociacijos susirinkimą pasiūlyta: paskelbkit laikiną atranką, kas sutiktų vežti šias pakuotes, kol naujos sutartys bus pasirašytos. Tiesa, švelniai tariant, ir surinkėjai vykdo tam tikrą šantažą, nes kažkas pajuto galimybę užsidirbti. O šitiek metų tos pakuotės buvo renkamos nemokamai! Vilniaus mieste 7 vežėjai sutiko taip (nemokamai, - red.past.) dirbti. Tačiau ir Kauno rajono savivaldybės elgesys – gėda. Ji turi rasti sprendimą. Trūksta poįstatyminių aktų? O ar nuo teisės aktų priklauso atliekų tvarkymo sistemos sėkmė? Jei taip, jau seniai turėtume puikius rezultatus,“ - kalbėjo R. Radavičienė.
Moteris teigė, jog pagal dabar galiojančius kad ir senuosius teisės aktus savivaldybė turi užtikrinti paslaugos tiekimą, kas benutiktų.
„O jei nebūtų tų gamintojų-importuotojų organizacijų, ką – niekas nevežtų pakuočių atliekų? Įstatyminė savivaldybių pareiga yra tai užtikrinti. Pasakyti, kad tam trukdo poįstatyminių aktų trūkumas... Negali tokie žodžiai skambėti iš vietos valdžios lūpų“, - griežtai pokalbį pabaigė Atliekų valdymo skyriaus vedėja.
