Be to, jie stiprina imunitetą, papildo vitaminų atsargas, valo organizmą. Tačiau su sąlyga, kad augalinius antibakterinius preparatus vartosime teisingai ir susirgę keisime savo elgesį.
Pasižymi sisteminiu poveikiu
Antibiotinės augalų savybės žmonijai žinomos nuo seniausių laikų. Pirmasis antibiotikas penicilinas, 1928 m. atrastas britų biologo ir farmakologo Aleksandro Flemingo taip pat yra natūralus produktas, kilęs iš gamtos, pelėjūnų genties pelėsinių grybelių. Tik vėliau chemikai jį ėmė tobulinti, siekdami sustiprinti poveikį.
Pasak gydytojo, taip yra dėl to, kad kiekviename augale yra daug veikliųjų medžiagų, veikiančių įvairias organizmo sistemas. Be jau minėtų veikiančių antibakteriškai esama ir aktyviai stimuliuojančių imunitetą, kraujotakos, kvėpavimo funkcijas, taip pat vitaminų. Todėl gamtiniai antibiotikai pasitarnauja ir kaip profilaktinė priemonė, padedanti išlikti sveikiems.
Kitas gamtinių antibiotikų privalumas – jiems ne taip greitai vystosi organizmo atsparumas, lyginant su sintetiniais antibiotikais. Be to, antibakteriškai veikiančioms medžiagoms sunaikinus bakterijas jos virsta toksinais, kurie nuodija organizmą. Daugelis augalų veikia ir detoksikuojančiai, tad neigiamas toksinų poveikis sumažėja.
„Fitoncidai ir flavonoidai - šios augaluose esančios medžiagos aktyviausiai kovoja su bakterijomis. Fitoncidais vadinami lakūs junginiai, kuriuos išskiria kvepiantys augalai. Flavonoidai - tai augalų pigmentai, kurie nudažo augalų lapus, žiedus, vaisius geltona ar oranžine spalva“, - aiškina A.Vasiliauskas.
Važiuokime dviračiu, o ne porše
Vaistininkas, liaudies medicinos žinovas Virgilijus Skirkevičius įspėja, kad besaikis antibiotikų vartojimas dažnai ne tada, kai jie būtini, o tik apsidraudžiant, prie gero neatves: „Pasitaiko, kad net sergantiems gripu gydytojai išrašo jų „dėl viso pikto“. Tuo tarpu pasaulyje jau 12 – 15 metų nėra sukurta jokio naujo rezervinio antibiotiko, prie kurio bakterijos nebūtų pripratę“.
Tai reiškia, kad net nuo paprasčiausios stafilikoko sukeltos infekcijos prie antibiotikų įpratęs žmogus gali mirti. Šioje situacijoje sintetinius antibiotikus reikėtų vartoti tik kritiniais atvejais. Visais kitais atvejais turime atsigręžti į gamtą ir pasinaudoti augalų galiomis, tačiau šalia to būtina keisti savo elgseną. Didžiausia problema, kad daugelis nelinkę to daryti.
„Antibiotikų atradimas leido žmonijai gana laisvai elgtis, per daug nesisaugoti peršalimų, o susirgus ne gulėti, o toliau eiti į darbą. Antibiotikai – lyg galingas „Poršė“, tikslą pasieki greitai, tačiau belėkdamas numuši daug medžių ir žmonių. Gydymasis augalais – kaip važiavimas dviračiu, kai tą patį tikslą pasieki neskubėdamas, niekam nepakenkęs“, - lygina pašnekovas.
„Jei infekcija tik paviršinė, ją galima įveikti ir einant pėsčiomis. Tik reikia įsiklausyti į savo organizmą. Jei kelias dienas pabūsime namuose, gersime daug vaistažolių arbatų, pakoreguosime mitybą, liga praeis savaime. Karščiuojant prireiks skatinančių prakaitavimą ir šlapimą varančių arbatų, jos išvalys organizmą“, - pataria vaistininkas.
Gydantis augalais greičiau pasiekti tikslą padeda ne tik jų savybės, bet ir mitybos pakeitimas. Karščiuojant, esant gilesniems uždegiminiams procesams reikia vengti saldumynų, riebalų, mėsos, pieno, kviečių produktų, vartoti kartumo turinčių augalų preparatus, tokius kaip alijošius, tuopos pumpurai, gencijono šaknis, kiaulpienė. Jie ne tik žudo patogenus, bet ir valo organizmą.
Buvo vertinami lyg auksas
V.Skirkevičius pasakoja, kad 17 a. antibiotinių savybių turintys natūralūs produktai buvo aukso vertės. Garbingiausią vietą jame užėmė mira (nedidelio, spygliuoto krūmokšnio miramedžio aromatiniai sakai) ir bičių pikis (propolis). Mira slopina uždegimą, naikina bakterijas, virusus, grybelius. Bičių pikis veikia ypač platų bakterijų, grybelių ir virusų spektrą.
Jame yra net 130 įvairių junginių, prie kurių bakterijos nepripranta, skirtingai nei prie kurio nors iš antibiotikų su viena chemine formule. Tai patvirtina atlikti tyrimai. Geriausia naudoti spiritinį bičių pikio tirpalą. 10 – 20 lašų galima sulašinti ant duonos ir ją suvalgyti. Galima 10 lašų propolio įlašinti į stiklinę vandens ir išgerti. Be to, kad gydo, bičių pikis dar ir stiprina imunitetą.
Sintetinius antibiotikus gali pakeisti ir čiobrelis. Iki antibiotikų eros jis buvo laikomas vienu vertingiausių augalų dėl antibakterinių, antivirusinių ir priešgrybelinių savybių. Deja, pastaraisiais metais jis buvo nepelnytai nuvertintas. Iš tiesų čiobrelis yra stipresnis netgi už cheminį fenolį, pažymi vaistininkas, jame ypač gausu eterinių aliejų.
Dar vienas čiobrelio pranašumas – jis veikia visas bakterijų rūšis. Taip pat jis padeda iš organizmo pašalinti toksinus, o tai susirgus taip pat labai svarbu. Tik turėtume žinoti, kaip teisingai šį augalą naudoti. Čiobrelių (ir kitų žolelių) arbatai ruošti jokiu būdu netiks verdantis vanduo, juos reikia užpilti 70 laipsnių temperatūros vandeniu.
„Stebėkite virinamą vandenį ir kai tik nuo dugno ims kilti pirmieji burbuliukai, tempdami paskui save visą burbuliukų eilę, išjunkite ir užpilkite čiobrelius. Tada šio augalo veikliosios medžiagos kur kas greičiau ir didesniu procentu pateks į mūsų organizmą. Didžiausią klaidą daro tie, kurie vaistažolių arbatą pila į termosą, slėgis numarina veikliąsias medžiagas“, - aiškina vaistininkas.
Ne visi kiekvienam tinka
Peršalus, prasidedant slogai, skaudant gerklę jis pataria česnaką ir svogūną ne valgyti, o susmulkinus ir gerai suvyniojus į kelis sluoksnius marlės įdėti į ausies landas (tik žiūrėkime, kad sultys nepatektų į landą, ir jos nesudirgintų). Palaikyti 15 – 20 min., kol pajusime jų kvapą nosyje ir burnoje.
Sergantys hipertenzija vietoje česnako ir svogūno gali naudoti krienus. Šviežių krienų šaknyse yra glikozido, sinigrino, lizocino. Visos šios medžiagos pasižymi antibakteriniu poveikiu. Geriausia krieno šaknį nulupus supjaustyti plonomis riekelėmis ir sudžiovinti. Jei pajutote peršalimo simptomus, o ypač skaudant gerklę pakramtykite tris kartus per dieną.
Intensyviu kvapu patys augalai ginasi nuo bakterijų, todėl visi daug eterinių aliejų turintys augalai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, sako V.Skirkevičius. A.Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad kaip antibiotikai veikia aštraus skonio augalai. Ne tik česnakai ir svogūnai, krienai, bet ir garstyčios, lietuvių mėgstama gėlė pelargonija, salota rukola.
Pasak V.Skirkevičiaus, ir gydantis augalais galioja tas pats principas – nereikia jais piktnaudžiauti, iš karto griebtis sunkiosios artilerijos. Pavyzdžiui, islandinė kerpena turi labai stiprių antibiotinių savybių, efektyviai slopina bakterijų dauginimąsi, bet ji naudotina gydant sunkesnes ligas. Tokiais atvejais praverstų pasitarti su fitoterapeutu, kuris parinks konkrečiam žmogui tinkamiausius augalus.
Augalų, turinčių antibiotinių savybių sąrašas:
Kolorado universiteto sudarytame augalų, kurie turi antibiotikams būdingų savybių sąraše, rasime daugelį prieskoninių augalų, kuriuos mes kasdien naudojame virtuvėje patiekalams gardinti. Tai pipirai, koriandras, kalendra, kuminas, cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, anyžiai, pankolis, kmynai, muškatas, imbieras, garstyčios, mairūnas, rozmarinas, raudonėlis, peletrūnas, bazilikas, šalavijas, petražolė, krapai, mėta, bazilikas, lauro lapai.
