Sakoma, kad žmonių gyvenimo lygį rodo atliekų kiekiai konteineriuose. Gal ir nemaloniai skamba šis sugretinimas, tačiau dalis tiesos jame yra.
Jūratė Antanaitytė Voldemarienė, trečdalį sostinės rinkos užimančios atliekų surinkimo bendrovės „VSA Vilnius“ atstovė spaudai, GRYNAS.lt pasakojo, kad atliekų kiekis tiesiogiai susijęs su vartojimu. „Kuo gyventojai daugiau vartoja, tuo daugiau įvairiausių atliekų. O vartojimas labai priklauso nuo sezonų“, - aiškino ji.
Buitinių atliekų padaugėja prieš didžiąsias šventes - Kalėdas ir Naujuosius metus. „Žmonės tvarkosi, atsikrato nereikalingų daiktų, žinoma, švenčių proga stipriai išauga ir vartojimas, perkamos dovanos (pakuotėse), didesni maisto kiekiai ir panašiai. Na, o sausio mėnesį vėl viskas grįžta į įprastą ritmą“, - pasakoja pašnekovė.
Tačiau Vilniuje atliekų pagausėjimas smarkiai juntamas ir šiuo metu - nes paprasčiausiai pagausėjo gyventojų. „Mes tai siejame su tuo, kad žmonės grįžta iš atostogų, į Vilnių suvažiuoja daug studentų ir panašiai. Vilniuje padaugėja žmonių, padidėja ne tik eismo spūstys, bet ir atliekų kiekiai“, - pastebi J. Antanaitytė Voldemarienė.
Rūšiuoti bando, bet sekasi nekaip
„VSA Vilnius“ paskaičiavo: prieš kelis metus perdirbti buvo atiduodama apie 5-6 proc. (nuo visų surenkamų komunalinių ir rūšiuotų atliekų) žaliavos. Pastaruoju metu šis santykis išaugo iki 7-8 proc. „Šis skaičius rodo, kad gyventojai pradėjo rūšiuoti daugiau ir tvarkingiau“, - džiaugiasi J. Antanaitytė Voldemarienė.
Tačiau, nepaisant džiuginančių tendencijų, specialistė ragina neapsnūsti. „Realiai potencialas rūšiavimui dar yra labai didelis. Ir ne tik kalbant apie plastiką, stiklą, popierių ar metalą. Net 44 proc. buitinių atliekų sudaro biodegraduojančios (maisto) atliekos. Daugelyje Europos valstybių jos rūšiuojamos, pas mus – ne“, - priduria pašnekovė.
Rūšiuojamų atliekų kokybė - jau kitas klausimas. „Iš tiesų ji yra gana prasta. Blogiausiai žmonės rūšiuoja plastiką – ne plastiko tuose konteineriuose būna net iki 80 proc. Taigi tinkamo perdirbti - tik apie 20 proc.“, - apgailestauja bendrovės atstovė.
Popierių vilniečiai rūšiuoja geriau – tinkamų perdirbti popieriaus ar kartono pakuočių būna apie 60 -80 proc. Stiklą rūšiuoja geriausiai – ne stiklo arba netinkamo stiklo būna tik apie 5 proc.
Beje, rūšiavimas – ne vien žmogaus sąmoningumo išraiška. Žmogus gali būti sąmoningas, bet jei nėra tinkamos sistemos, jis tiesiog atsikrato atliekų jam patogiausiu būdu.
„Mūsų nuomone, didysis rūšiavimo stabdis yra sovietinės atliekų surinkimo sistemos. Nes jos mums suformavo įpročius atsikratyti atliekų čia ir dabar, nesukant sau galvos kokios tai atliekos ir koks jų likimas. O šiek tiek pasivaikščioti su paties prikauptomis atliekomis žmonėms yra didelis pokytis, kurio jie nedaro. Remdamiesi Druskininkų kurorto pavyzdžiu (ten visur yra užvirinti sovietiniai atliekų vamzdžiai ir šalia namų įkasti požeminiai buitinių ir rūšiuojamų atliekų konteineriai), mes manome, kad pakeitus atliekų surinkimo sistemą, žmonės pradėtų rūšiuoti gausiau ir geriau“, - įsitikinusi J. Antanaitytė Voldemarienė.
Kauniečiai negyvena geriau
„Kauno švaros“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkas Juozas Pavasaris nepastebi, kad šio miesto konteineriai pastaruoju metu būtų labiau perpildyti nei įprastai. Per parą iš Kauno į Lapių sąvartyną 4-5 didžiuliais vilkikais su priekabomis išvežama apie 500 tonų buitinių atliekų.
Antriniam perdirbimui tinkamų atliekų – plastikinių butelių, tetrapakų – kiekiai Kaune nepadidėjo. „Vasarą, kai karšta, žmonės daugiau geria, atsigaivinti bando, tačiau atliekų kiekiai šią vasarą tikrai nebuvo pastebimai išaugę“, - tvirtina J. Pavasaris.
Priešingai - vasaromis buitinių atliekų kauniečiai išmeta mažiau. „Žmonės išvažiuoja iš miesto, mažiau būna namuose. Padidėjimas daugiausia būna rudenį, kai prasideda vaisiai, daržovės“, - priduria „Kauno švaros“ atstovas.
„Gaila, tačiau sąmoningumo žmonėms trūksta, visa laimė, kad televizorių, durų, langų rėmų, šaldytuvų jau nebeverčia į konteinerius, o padeda šalia“, - nors menką paguodą įžvelgia specialistas.
Jis ragina nebereikalingus stambiagabaričius daiktus vežti į tam skirtas aikšteles, o ne krauti šalia buitinių atliekų konteinerių.
