Lietuviai nuo seno spėdavo, kokia bus žiema, vasara, ruduo ir pavasaris. Kadangi žmonių veikla vis labiau iškraipo natūralią gamtą, spėti, ar tikros žiemos dar sulauksime — darosi sunku. Iš kiškio riebalų žiemos nenuspėsi, nes ilgaausiai yra šeriami medžiotojų, o „sinoptikės“ lietuviškos bitutės apskritai išnyko, rašo "Šiaulių kraštas".
Kelmės rajono Pašiaušės kaimo ūkininkas Augustinas Bagūnas, papjovęs kiaulę, pastebėjo, kad jos blužnis lygi — be sustorėjimų ir paplonėjimų. Pagal lietuvių išmintį reikštų, kad žiema bus vienoda, panaši kaip pirmasis jos mėnuo — gruodis. Tik šaltukas stipriau paspaus. Didelių pūgų, audrų ar kitokių gamtos kvailiojimų neturėtų būti.
Kraštotyrininkė ir kelių knygų autorė Janina Garbenienė iš Vašilėnų sako, jog kiaulės blužnis rodo ir sniego gausą. Jeigu visa blužnis stora, vadinasi, visą žiemą bus gilios pusnys. Jei stora blužnies pradžia, daug sniego bus pirmąją žiemos pusę. Jei stora pabaiga, pusnų lauk antrąją žiemos pusę.
Pernai, atėjus vedimo dienai, triušių augintojas lizde rasdavo po keturis-penkis mažyliu, kartais sukergta triušė iš viso nevesdavo. Matyt, gyvūnai jautė, jog žiema bus šalta, sunki, vaikai gali neišgyventi. Žiema buvo tikrai gili.
Anksčiau žmonės apie žiemą spręsdavo ir iš žvėrelių riebalinio sluoksnio. Dabar, pasak Kelmės rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Gintauto Barčiausko, iš žvėrių riebalų nuspėti apie žiemą neįmanoma. Prognozės bus iškreiptos.
Kodėl? Todėl, kad žvėrių gyvenimas pagerėjo. Medžiotojai veža į mišką žirnius ir kukurūzus. Šiemet buvo labai daug gilių. Kol nepradėjo snigti, šernai net neateidavo prie šėryklų. Lepinami žvėrys užsiaugina storą riebalinį sluoksnį, todėl galėtų atrodyti, kad žiema bus šalta.
