aA
Lietuvos gyvūnų ūkių, auginančių kailinius žvėrelius, atstovai paskelbė rezoliuciją, kuria atkreipia valdžios institucijų dėmesį, kad dėl naujų reikalavimų gyvūnų ūkiai gali būti priversti užsidaryti.
Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Giedrius Blekaitis sako, kad iki šiol Lietuvoje apskritai nebuvo dokumento, reguliuojančio kailinių žvėrelių augintojus, o tarnybos tikslas tėra, kad gyvūnas per savo gyvenimą kuo mažiau kankintųsi.

„Įkišti gyvūną į narvelį ir kad jis kankintųsi – tai tikrai ne mūsų tarnybos pozicija“, - verslininkams atsako valstybinis veterinarijos inspektorius.
Šinšila fermoje
Šinšila fermoje
© Shutterstock nuotr.

Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija (TAGAVA), vienijanti Lietuvos šinšilų augintojus, paskelbė rezoliuciją, kuria paragino skatinti nišinių verslų plėtrą kaimo regionuose ir mažinti didžiulę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų.

Norime atkreipti reguliuojančių institucijų dėmesį, kad patvirtinus nepagrįstus moksliniais tyrimais reikalavimus, gyvūnų ūkiai gali būti atvesti prie žlugimo ribos – ženkliai išaugtų gyvūnų auginimo kaštai, būtų sunkiau išlaikyti aukštą kailių kokybę ir tokia ūkinė veikla taptų ekonomiškai nuostolinga.
Tomas Gailius

Rezoliucijoje pastebima, kad Lietuva užima apie 1 proc. pasaulinės kailių rinkos, kailių eksportas Lietuvos ekonomikai kasmet atneša iki 430 mln. litų pajamų, tačiau susiduriama su vis agresyvesne Kinijos ir kitų šalių konkurencija.

Nauji reikalavimai priverstų nutraukti verslą

TAGAVA vadovas Tomas Gailius paragino valdžios institucijas spręsti šiame sektoriuje kylančias problemas.

„Rezoliucija atkreipėme valdžios institucijų dėmesį, kad Lietuvos kailių augintojai yra priversti konkuruoti su Lenkijos, Kanados ar Kinijos augintojais, ir pritaikius griežtesnius reikalavimus kailinių gyvūnų auginimui reikėtų ne tik papildomų invesicijų, bet tokia veikla kaime gali tapti ir nuostolinga. Taip jau nutiko Italijoje bei Šveicarijoje, kur ūkiai buvo priversti užsidaryti“, – sakė T.Gailius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiuo metu svarsto dėl naujų reikalavimų kailinių gyvūnų auginimui.

„Atsižvelgiant į tai, kad regioninė politika turi būti prioritetine, TAGAVA bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba yra nusiteikusi rengti rekomendacijas dėl kailinių gyvūnų gerovės. Norime atkreipti reguliuojančių institucijų dėmesį, kad patvirtinus nepagrįstus moksliniais tyrimais reikalavimus, gyvūnų ūkiai gali būti atvesti prie žlugimo ribos – ženkliai išaugtų gyvūnų auginimo kaštai, būtų sunkiau išlaikyti aukštą kailių kokybę ir tokia ūkinė veikla taptų ekonomiškai nuostolinga. Kailinių žvėrelių auginimas yra alternatyvi žemės ūkio veikla, sukurianti daug vertės ir regionuose išlaikanti ūkininkus bei jų šeimas, todėl tikimės atsakingo ir pagrįsto reguliavimo“, – sakė TAGAVA vadovas Tomas Gailius.

Kadangi Lietuvoje kailinių gyvūnų skaičius kiekvienais metais didėja, tai ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mato būtinybę, to nori ir patys kailinių žvėrelių augintojai, kad ši sritis būtų reglamentuota, kad nebūtų tas augintojų darbas tiesiog be reikalavimų.
Giedrius Blekaitis

Nurodė, kas galėtų atlikti tyrimus

T.Gailiaus nuomone, svarstant dėl naujų reikalavimų, reikėtų vadovautis tik moksliniais tyrimais pagrįstais reikalavimais, kaip to reikalauja „Konvencija dėl ūkinių gyvūnų apsaugos“ bei pagal ją parengta Europos Sąjungos direktyva.

T.Gailius pastebėjo, kad valdžiai siekiant mažinti didžiųjų miestų ir regionų atskirtį, kailinių žvėrelių auginimas būtų viena galimų priemonių – ši veikla yra pačią didžiausią pridėtinę vertę kurianti veikla iš visų žemės ūkio šakų.

„Kitose šalyse reikalavimai augintojams ir gyvūnų gerovei užtikrinti yra nustatyti pagal praktinę ir mokslinę tų šalių patirtį. Manome, kad Lietuvoje tokius mokslinius tyrimus galėtų atlikti LSMU Veterinarijos akademijos, LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkai“, – teigė T.Gailius.

Lietuvoje atsiras pirmasis kailinių žvėrelių laikymo sąlygas apibrėžiantis dokumentas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis GRYNAS.lt sakė, jog ruošiamas teisės aktas yra pirmasis nacionalinio lygio dokumentas, kuris reglamentuos kailinių žvėrelių laikymą Lietuvoje.

Nustačius kiek didesnį kailinių žvėrelių narvų aukštį, verslininkai tikina, kad tai "jokiais tyrimais nepagrįsti reikalavimai"
Nustačius kiek didesnį kailinių žvėrelių narvų aukštį, verslininkai tikina, kad tai "jokiais tyrimais nepagrįsti reikalavimai"
© Reuters/Scanpix

„Nacionaliniu lygiu, šalies teritorijoje iki šiol nėra dokumento, kuris būtent reglamentuotų šitą sritį. To ir sieks pirminis dokumentas. Europos Sąjungoje taip pat nėra bendro dokumento, kiekviena šalis kailinių žvėrelių laikymą reglamentuoja savo nuožiūra. Kadangi Lietuvoje kailinių gyvūnų skaičius kiekvienais metais didėja, tai ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mato būtinybę, to nori ir patys kailinių žvėrelių augintojai, kad ši sritis būtų reglamentuota, kad nebūtų tas augintojų darbas tiesiog be reikalavimų. Kai yra reikalavimai, kiekvienas subjektas jų turi laikytis, priešingu atveju turėtų nutraukti veiklą“, - sakė G. Blekaitis.

Specialisto teigimu, šiuo metu augintojai vykdydami tokią veiklą vadovaujasi Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, rekomendacijomis. 

Pavyzdžiui, kad tas gyvūnas, kuris laikomas narvelyje – nuo jo gimimo iki nužudymo kailiui, - nepatirtų nereikalingo streso, kad nebūtų be reikalo kankinamas, kad jis turėtų laisvę, kad būtų patenkinti jo prigimtiniai poreikiai – kasti, rausti, lipti ir panašiai.
Giedrius Blekaitis

„Prisijungusiai šaliai šias rekomendacijas įgyvendinti yra privaloma, tačiau kiekviena šalis apsisprendžia taikyti vienokius ar kitokius reikalavimus. Tos rekomendacijos yra parengtos atsižvelgiant į mokslines žinias, mokslinę nuomonę ir patirtį – taigi reikalavimai nėra iš piršto laužti. Čia yra surašytos minimalios normos gyvūnų laikymui“, - kalbėjo G. Blekaitis. Jis pridūrė, jog rengiant nacionalinio dokumento projektą yra remiamasi būtent šiomis rekomendacijomis.

Patenkinti prigimtiniai gyvūnų poreikiai

Kaip pasakojo specialistas, prieš keletą metų Lietuvos kailinių gyvūnų augintojų asociacijos, vienijančios lapių ir audinių augintojus, iniciatyva mūsų šalyje lankėsi Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos auditoriai. Jie įvertino, kad gyvūnų laikymo sąlygos yra tinkamos ir atitinka konvencijos rekomendacijų normas. „Tuomet buvo duotas ir VMVT pažadas ir augintojai pasisakė, kad būtų reglamentuota nacionaliniu lygiu – kad būtų tik mūsų šalyje galiojantis dokumentas, kuris apspręstų kailinių žvėrelių laikymą“, - sakė VMVT atstovas. 

Pasak jo, kuriamas teisės akto projektas pirmiausia yra susietas su gyvūnų gerove ir tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimu. „Be abejo, ekonomiškumas visai atvejais yra reikalingas ir ekonominis skaičiavimas yra būtinas, tačiau šiuo teisės aktu apsprendžiami būtent gyvūnų gerovės reikalavimai. Pavyzdžiui, kad tas gyvūnas, kuris laikomas narvelyje – nuo jo gimimo iki nužudymo kailiui, - nepatirtų nereikalingo streso, kad nebūtų be reikalo kankinamas, kad jis turėtų laisvę, kad būtų patenkinti jo prigimtiniai poreikiai – kasti, rausti, lipti ir panašiai, kad jo gyvenimas būtų pritaikytas jo fiziologiniams poreikiams“, - kalbėjo VMVT atstovas.

Narvelyje tupintis triušiukas
Narvelyje tupintis triušiukas
© Reuters/Scanpix

Asociacijos pateikiami skaičiai - laužti iš piršto?

Pasiteiravus apie TAGAVA rezoliuciją ir jų pasisakymus, jog gyvūnų ūkiai gali būti privesti prie žlugimo ribos priėmus, jų teigimu, moksliniais tyrimais nepagrįstus reikalavimus, VMVT atstovas sakė abejojantis jų verslininkų teiginiais: „Mūsų tarnyba nėra gavusi iš jų pusės jokių rezoliucijų. Mūsų žiniomis, ta organizacija įsikūrusi vos prieš keletą mėnesių ir jie kol kas vienija gana nedidelį skaičių žmonių, o teko girdėti, kad sieja ir žmones, kurie net nelaiko šinšilų. Jie teigia, jog neva jų atstovaujami kailinių žvėrelių laikytojai patirtų milijoninius nuostolius. Bet tie skaičiavimai paimti kiek iš platesnio spektro, susijusio su visu kailinių žvėrelių auginimo verslu Lietuvoje: tai ir lapės, ir audinės, ir nutrijos, ir kt. Taigi tie skaičiai šiek tiek laužti iš piršto“, - sakė specialistas. G. Blekaitis sakė, jog kol kas vienintelis TAGAVA išsakytas pasiūlymas – patvirtinti per pusę ar dar mažiau sumažintą šinšilų narvelių aukštį lyginant su rekomendacijomis.

Planuojama, kad teisės aktas įsigalios šių metų pabaigoje, bet, pasak G. Blekaičio, kai kurių reikalavimų įgyvendinimas gali turėti pereinamąjį laikotarpį. „Šiai dienai esame išsiuntę visuomeninėms organizacijoms projektą, o kada su jomis bus suderinta, teiksime svarstyti visuomenei. Sulauksime pastabų – atsižvelgsime, įvertinsime“, - GRYNAS.lt sakė VMVT atstovas. Jis patikino, jog VMVT svarstys visus kompromisinius variantus ir pasiūlymus.

„Bet kuris siūlymas, jeigu jis pagrįstas moksline nuomone, jeigu mokslininkai įvertina bet kurios rūšies gyvūnų laikymą, kad ir, tarkime, dedeklių vištų ar viščiukų broilerių, tai juk ne iš piršto laužti reikalavimai, dėl ploto, dėl aukščio ir kt. Įkišti gyvūną į narvelį ir kad jis kankintųsi – tai tikrai ne mūsų tarnybos pozicija. Mes už tai, kad jiems būtų suteikta bent jau minimali laisvė, tinkamos sąlygos“, - GRYNAS.lt sakė G. Blekaitis.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vyko reidas Kuršių nerijos nacionaliniame parke: nustatyta 11 pažeidimų (2)

Sekmadienį Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai surengė reidą Kuršių...

Praėjusią savaitę aplinkosaugininkai gavo 514 pranešimų apie pažeidimus: daugiausiai – dėl laukinių gyvūnų (1)

Liepos 26 – rugpjūčio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie...

Lauros santykis su draugišku gyvenimo būdu

Kiek save pamenu man buvo svarbu gamta ir aplinka, kurioje augu. Vaikystėje mėgau vartytis žolėj,...

Kuo miškas svarbus ir miesto žmogui: pokalbis su botaniku dr. Mindaugu Lapele (2)

Vis sulaukdavau kvietimo, švelnaus paraginimo pakalbinti, pakalbėti viena vertus labai globalia, o...

Aplinkosaugininkai išaiškino dokumentus klastojusį medžiotojų klubą: pradėtas ikiteisminis tyrimas (1)

Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai, atlikdami...

Top naujienos

Kasčiūnas: tarnybos įpareigotos neteisėtus migrantus nedelsiant grąžinti į Baltarusijos teritoriją papildyta 21:53 (1078)

Šiandien valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė Agnė Bilotaitė priėmė...

Profesorius Čaplinskas: delta atmainos virusas dauginasi kitaip nei prieš tai plitusių (178)

Sergamumo koronavirusu padėtis šalyje blogėja. Kasdien skelbiami vis didesni naujai...

Karolis Kasperas | D+

Hitlerio vaikai: nuo dešimties metų ruošė karo mašinas, nušluosiančias viską savo kelyje

Yra sakoma – tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Adolfas Hitleris taip pat nusprendė...

Karbauskis: Landsbergis turi važiuoti pas Nausėdą ir neišeiti, kol nesusitars (568)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog...

Prienų rajone – įspūdingas nuosavas pomidorų ūkis: augina kelis šimtus skirtingų jų veislių (14)

300 skirtingų pomidorų veislių – tiek šiemet savo pomidorų ūkyje jų augina agronomė ir...

Eskedar Maštavičienė: jei didžioji dalis nelegalių migrantų liktų Lietuvoje – jie taptų legaliais gyventojais (1023)

14 metų Lietuvoje gyvenanti ir Lietuvos pilietybę turinti pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar...

Šių specialistų trūkumas garantuoja, kad darbą tikrai gausite: jokių viršvalandžių ir vidutinis 2000 eurų atlyginimas (18)

Ar pamenate, kai jūsų klausdavo, kuo norėsite būti užaugę? Ką darėte, kai atėjo laikas...

Liūdnai pagarsėjusių diktatorių meniu: dėl kokių priežasčių jie sau neleido kulinarinių įmantrybių (3)

Anaiptol ne iš gerosios pusės pagarsėję XX a. politikos veikėjai galėjo mėgautis išskirtine...