Nuomonė. Politikai nieko neišmano apie ekologiją

Lietuvoje ekologinis neraštingumas netrukdo vadovauti miestams bei patarinėti prezidentei. Nekalbama apie normalų, XXI a. ES šalies vadovui privalomą išsilavinimo lygį, tokio senai niekas Lietuvoje nesitiki, nes rinkėjai to nereikalauja, kalba eina apie visišką neraštingumą, kai neįsisavintas net vidurinės mokyklos kursas.

Skalūnai mažins klimato kaitos padarinius?

Kai išgirsti iš aukščiausių šalies pareigūnų tokius teiginius, kaip „skalūninių dujų gavyba prisidės prie klimato kaitos mažinimo“ – susigūži. „Jei Lietuvoje skalūnų dujos būtų išžvalgytos ir mes galėtume jas naudoti, tai prisidėtų ir prie klimato kaitos mažinimo, galbūt mes mažiau išgyventume tokių anomalių pavasarių“, - interviu „Žinių radijui“ sakė Nerijus Udrėnas.

Praėjus pirmam šokui dėl aukšto rango patarėjo nusikalbėjimo, imi galvot, kur slypi tokios tamsos šaknys? Negali gi žmogus taip imti ir patikėti, kad prezidentei patarinėja kvailys. Taip būti negali, nes taip negali būti. Ką tuomet galvotum apie šalies vadovės sprendimus? Todėl ieškai kitų priežasčių. Viską nurašai „Alkibiado šuns“ efektui (kai garsusis karvedys Alkibiadas savo mylimiausiajam šuniui nukirto uodegą, o visa aplinka klausė, kodėl taip padaręs, atsakė - „Kad jūs turėtumėte apie ką šnekėti“ - atsakė).

Jei taip norisi žemės gelmių turtus parduoti užsienio kompanijoms, galima sugalvoti šimtą skirtingų propagandinių konstruktų, kurie nebus akivaizdi nesąmonė, nekenks valdžios autoritetui. Galima tarti, jog anglies energetika yra žymiai kenksmingesnė žmonių sveikatai ir aplinkai negu dujų, galima pažadėti pigesnes šildymo kainas, galima daug ką sugalvoti propagandos vardan visiškai nenusikalbant ir nemeluojant. Bet prie ko čia klimato kaita ir skalūninės dujos? Visų rūšių iškastinio kuro naudojimas, įskaitant bet kokias gamtines dujas, yra pagrindinė ir svarbiausia, intensyvesnės klimato kaitos priežastis. 

A.Čekuolis propagandiniame klipe išreikšdamas konservatorių ir liberalų požiūrį tarė, jog atominė energetika yra prie švariausių energetikos rūšių. Tai pasakė tautai iki šiol laidojančiais nuo Černobylio anksčiau laiko mirusius, tautai kurios dirvožemis iki šiol užterštas iš ten atneštu radioaktyviu ceziu. 

Komunalinės atliekos – atsinaujinanti energetika?

Klaipėdos politikė eilę metų priskiriama prie įtakingų valdančiųjų – Judita Simonavičiūtė, komunalines atliekas viešai vadina atsinaujinančios energijos šaltiniu ir dauguma politikų tai išgirdę neužsidengia akių. Bet nusikalbėjimo jie nepastebi. Tad nenuostabu, kad Klaipėda degina kokybiškai neišrūšiuotas šiukšles temperatūroje, kuri leistina tik išrūšiuotų šiukšlių deginimui. 

Kuo nusikalto kormoranai?

Sunku paaiškinti ir Neringos mero pastarųjų dienų viešus pareiškimą apie kormoranus dienraščiui „Lietuvos žinios“. Kažkada panašiai yra kalbėję ir kai kurie Seimo nariai iš pamario. Jų agresyviai antimoksliškas kalbėjimas apie kormoranų žalą žuvų ištekliams kelia klausimą – „Kodėl jie viešai nusikalba, žinodami, kad tai netiesa”? 

Nesenai apginta šiuo klausimu disertacija Gamtos tyrimų centre, atlikti 6 metus trukę stebėjimai, tirta kormoranų mityba, analizuotos išvamos. Disertacijos rezultatai buvo viešinti, mokslininką kvietėsi radijas, rašė spauda, publikavo Delfi, disertacija laisvai prieinama, mokslininko interviu mirguliuoja interneto platybėse. Regis imk, pasiguglink, prieš kalbėdamas ir galėsi suformuluoti civilizuotos šalies politikui tinkančią kalbą, nenusikalbėdamas.

Tos disertacijos išvada yra labai paprasta – kormoranai nedaro labai reikšmingos neigiamos įtakos versliniams žuvų ištekliams mariose. Tos pačios išvados prieita Danijoje, kitose šalyse. Pagrindinis kormoranų maistas yra 15 -20 cm. žuvelės, vyrauja menkavertės. Daugiausiai kormoranai sulesa kuojų, pūgžlių, ešerių, invazinių grundalų, taigi natūraliai įsiterpia į ekosistemą ir lesa tai, ko yra daugiausia ir ką gali pagauti lengviausiai. 

Jei šiandien trauksit tinklą mariose su smulkia akimi, kur papuola kormoranų maistas – jį vargiai ištrauksit, jame bus košė žuvies. Jei trauksit stambiaakį tinklą, kur patenka tik žmonių vartojami stambesni individai, jis bus pustuštis. Kodėl tų verslinių žuvų mažėja? Norint surasti kaltąjį dėl žuvies mažėjimo mariose, reiktų domėtis žvejais klastojančiais žurnalus ir slepiančiais mokesčius, reiktų kiečiau domėtis brakonieriais, reiktų daryti tarptautinius veiksmus priverčiant padoriai žvejoti rusus Kaliningrado srityje, reiktų mažint vandenų taršą. Lengviau apkaltinti kormoranus, kalbėti viešai nesąmones ir kovoti už kompensacijų mokėjimą žuvų naikintojams iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Apie medžių nudergimą atskira kalba. Net neverta kartoti šimtas pirmąjį kartą, kad sengirės jie beveik visiškai nenudergė, kad daugiausiai nudergė ne tokį vertingą, dirbtinai sodintą mišką, kad senosios kormoranų kolonijos epicentre, t.y. iš kur jie pasitraukė 1996 metais, dabar auga puikus, gražus miškas su ąžuolais, kad ten žymiai didesnė bioįvairovė negu nykiuosiuose kalnapušynuose ir kareiviškomis eilėmis susodintuose monokultūriniuose pušynuose, kad Aplinkos ministerijos taikomos priemonės veikia puikiai ir pristabdė kolonijos plitimą, kad šaudymas nieko nepadės, nes turėsi vietoj vienos, 10 mažesnių ir sunkiau kontroliuojamų kolonijų. 

Neverta išsamiau kartoti, nes vis tiek ta publika neklausys. Jie žino viską geriau be mokslinių tyrimų. „Jeigu mokslas prieštarauja realybei, tai anoks čia mokslas“ – tokio pobūdžio dažnas komentaras po straipsniais, kur dr. Žilvinas Pūtys komentuoja savo tyrimų rezultatus. Bet galbūt kažkas įsidėmės ekologiškai neraštingus politikus ir įvertins per rinkimus.

Verslinę žuvį naikina žvejai ar politikai?

Kol Neringos meras viešais pareiškimais kovoja su kormoranais, ES mastu saugomai perpelės populiacijai, nesenai atsistačiusiai po beveik visiško išnaikinimo, pastaraisiais metais vėl suduotas smūgis. 2011 metais rusai išėmė 221 toną, lietuviai 44t. 2012 metais šių žuvų motininė banda pakirsta, rusai tepagavo 9,6 t lietuviai tik 11t. Dabar daugiausiai ateina subrendusios, bet tik smulkios žuvys, mariose šios milžiniškos, delikatesinės silkės vėl beveik nebėra. Nusispjaut, kad Kuršių marios yra pagrindinė šios žuvies nerštavietė ir nuo jos priklauso visos Baltijos jūros populiacijos būklė. 

Turime pamokančių pavyzdžių po nosimi. Štai Baltijos didžiausia verslinė žuvis, užauganti iki 100 kg. – aštriašnipis eršketas, galutinai mūsų krašte išnyko ne taip senai, 1955 metais. Dabar leisim daug pinigų, kad atstatytume šią rūšį, neaišku, ar pavyks. Taigi, kur dingo eršketai iš Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno, Neries? „Kormoranai išnaikino“. O gal išnaikino politikai, besirūpinantys tik partinėmis kasomis ar populizmu, imantys kyšius ir neatsakingai žiūrintys į savo gyvenamąją aplinką? Žveją gi galima priversti elgtis kultūringai, jei toks noras yra. 

Neraštingus valdžios žmones – „paslėpti“ atostogose ar komandiruotėse

Suprantu, kad ekologija neatrodo daug kam svarbu šiandien. Taip bus, kol nepasieksime atitinkamų gyvenimo standartų. Yra sričių, kur problemos žymiai aštresnės. Tikriausiai politikų nusikalbėjimai ekologijos tema taip nepakirto Lietuvos autoriteto tarptautinėje erdvėje, kaip pakirto teisėsauga, kai ES šalis turėjo skirti politinį prieglobstį lietuviškos teisėsaugos persekiojamiems čečėnams (Gatajevų byla). Bet aplinkos būklė, tiesiogiai lemia mūsų gyvenimo kokybę ir nebus ji gera, kol rinkėjai balsuos už šioje srityje neraštingus žmones. 

Lietuvoje nėra partijos, kurią galėtum išskirti, pasakyti, kad štai, šie bent jau neleidžia savo beraščiams reikštis viešojoje erdvėje, nėra srities, kur jie nesireikštų. Nėra srities valstybėje, kuri funkcionuotų kaip šveicariškas laikrodis, nėra srities, kurioje nebūtų nekompetentingų vadovų. Problemų yra daug, bet vis tik norėtųsi, kad bent Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai, akivaizdžiai neraštingi valdžios žmonės ir politikai būtų nors laikinai paslėpti „komandiruotėse ar atostogose“, kad netyčia neišsižiotų kokia nors tema.