Aguonos yra vienas seniausių ne tik Rytų, Artimųjų Rytų, Pietų Europos, bet ir Lietuvos augalų. Kaip rodo tautosaka ir liaudies dainos, jos buvo ir maistas, ir vaistas, ir kraštovaizdžio puošmena - juk ir tautosakoje vargiai berasi kūrinį susijusį su svaiginimusi narkotikais, kai tuo tarpu alus ir midus mūsų protėviams dažnokai užkliūdavo.
Šiandien aguona – visuomenei pateikiama tarsi koks baubas, o iš tiesų - tai nuostabus augalas, turintis visas garsiąsias moters savybes: žiedai spalvingi ir švelnūs, vaisiai saldūs, bet… Pakanka neatsargiai pasielgti – ir ji gali mirtinai įkąsti, nes aguona - tai kartu maistas ir vaistas, narkotikas ir nuodas.
Aguona – vienmetis, 60–100 centimetrų aukščio augalas su pientakiais, išskiriančiais baltas, greitai tirštėjančias sultis. Žydi aguonos pavieniais žiedais, jos vaisus 2–5 centimetrų diametro rutulio formos galvutė, talpinanti apie 30 tūkstančių sėklų. Aguonose yra daug organinių ir mineralinių medžiagų: alkaloidų, baltymų, angliavandenių, gleivių, kaučiuko, organinių rūgščių, triterpenų, dažančiųjų, pektininių bei kitų medžiagų. Daugiausia aliejaus ir alkaloidų susikaupia aguonų galvutėse, tačiau alkoloidų yra visuose augalo dalyse. Todėl aguonos yra patrauklus masalas narkomanams.
Lietuvoje auga Smiltyninė aguona (Papaver argemone), Dirvinė aguona (Papaver dubium), Rytinė aguona (Papaver orientale), Aguona birulė (Papaver rhoeas) ir Daržinė aguona (Papaver somniferum). Pirmiausia, aguonos patraukia savo žiedais - aguonų žydėjimo metas – vienas nuostabiausių reginių. Aguonų žiedai – pavieniai, ant ilgų žiedkočių, o vainiklapiai dideli, įvairiaspalviai - balti, rausvi, raudoni, violetiniai, todėl vėjui papūtus, aguonų laukas subanguoja tarsi margaspalvė jūra. Tiesa, Lietuvoje aguonų plantacijas dar retai kur beaptiksi, bet važinėdamas po Lenkiją, Čekiją ar kai kurias kitas visai artimas šalis, gali ilgai gėrėtis visai prie pat kelio besidriekiančiais didžiuliais žydinčių aguonų laukais. Tiesa, čia auginamos mažai alkoloidų turinčios aguonų rūšys, tačiau jų žiedai tokie pat gražūs.
Natūralioje gamtoje augančios aguonos neturi jokios vertės, tačiau kultūrinės aguonos rūšys vertingos tuo, kad jose yra aliejaus ir opiumo. Žmonės tai pastebėjo nuo seno ir aguonų preparatus naudojo kaip raminančius vaistus, o aguonose esantį opiumą kaip narkotiką pirmieji pradėjo naudoti senovės egiptiečiai, vėliau – arabai. Šiandien iš daugybės aguonose esančių alkaloidų medicinoje naudojama tik keletas. Vertingiausias alkaloidas – morfinas, naudojamas kaip nuskausminanti priemonė. Kitas medicinoje vartojamas alkaloidas - omnoponas, kuris nėra tiek toksiškas kaip morfinas. Aguonose esantis kodeinas slopina įsisenėjusį kosulį, taip pat naudojamas ir kaip skausmą malšinantis bei migdantis vaistas. Papaverinu, kurio sudėtyje yra aguonų ekstrakto, gydoma hipertonija, stenokardija, bronchinė astma, migrena, cholecistitas, spazminis kolitas, šlapimo kanalų spazmai, raminama sudirgusi centrinė nervų sistema.
Deja, svaiginamąjį poveikį turinčių savybių aguona susilaukė ir pasmerkimo. Aguona ne tik vaistas, bet ir narkotinė medžiaga, žalojanti centrinę nervų sistemą bei visus vidaus organus. Blogiausia, kad prie narkotikų priprantama, o tuo ir naudojasi nusikalstamos struktūros. Dažniausiai vartojami iš daržinės aguonos pieningų sulčių gaunamas narkotikas opijus. Heroinas - iš opijaus gaminamas pusiau sintetinis narkotikas, pirmą kartą sintetintas XIX a. pabaigoje.
Pažymėtina, kad prieš dešimtmetį net 73 proc. narkotikų rinkos sudarė aguonos ar iš jų pagaminti narkotikai. Ypač auga heroino apyvarta, o jo kaina stabiliai išlieka aukšta. Kitų rūšių narkotikų prekybos atvejų buvo išaiškinama, palyginus, nedaug. Pagrindinis opijinių aguonų tiekėjas pasaulyje, nuo seno yra Afganistanas. Afganistano vyriausybė yra apskaičiavusi, kad vien 2011 m. apie 190 tūkst. kaimiečių šeimų augino nelegalius pasėlius, daugiausia narkotines kanapes ir aguonas, o vadovaujantis Jungtinių Tautų atskaita, matyti, kad bendras aguonų laukų plotas Afganistane didėja ir 2012 m. siekė 154 tūkst. ha.
Lietuvoje, tiesa, populiariausias narkotikas – kanapės, kurios į Lietuvą patenka iš Vakarų Europos – vien Jungtinėje Karalystėje rasta per 3 tūkst. nelegalių kanapių plantacijų. Lietuva, laimei, tokiais skaičiais pasigirti negali, tačiau dirbtinėmis sąlygomis jos auginamos - per ketverius metus išaiškinta keliolika tokių augintojų. Tačiau sunku užkirsti kelią ir „aguoninių“ narkotikų plitimui. Kokaino galima nusipirkti ne tik per pažįstamus, bet ir narkotikų pardavimo taškuose - pernai registruotos 1839 narkotikų prekybos veikos. Dėl aukštos kainos kokainas nėra populiarus Lietuvoje, vis tik šis narkotikas aptinkamas nelegalioje rinkoje ir konfiskuojamas vis didesniais kiekiais.
Lietuva dar pasižymi tuo, kad mūsų šalį, kaip tranzitinę, pasirinko narkotikų prekeiviai: narkotikų kurjeriai užsiima narkotinių medžiagų kontrabanda iš Rytų šalių į Lietuvą arba per Lietuvą į Vakarų Europą ir priešingai. Kaip pasakojo vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius, dalyvavęs Seime vykusioje konferencijoje „Naujos narkotikų vartojimo tendencijos: faktai ir sprendimai“, skaičiai rodo, kad sustabdyti narkotikų apyvartos nepavyksta. Daugėja sulaikymų, didėja jų kiekiai ir plinta naujos nekontroliuojamos medžiagos, išlieka aukšta narkotikų koncentracija ir stabili kaina.
Pasak jo, keičiasi sintetinius narkotikus gaminančių laboratorijų pobūdis. Jei anksčiau jos buvo stacionarios, dabar įrengiamos judančiose transporto priemonėse, todėl jas labai sunku išaiškinti. Per paskutinius 10 metų pasikeitė ir prekeivių narkotikais veikla. Anksčiau užsienyje retkarčiais būdavo sulaikomi lietuviai kurjeriai, kurie narkotikus iš Lotynų Amerikos skraidindavo savo skrandžiuose. Šiandien jie dirba ne tik kurjeriais, bet ir vadovauja atskiroms grupuotėms. (...) Tačiau tai nepilni duomenys, nes užsienyje sulaikytas žmogus turi teisę reikalauti, kad apie sulaikymą nebūtų pranešta jo šaliai.
Šiandien turinčios opiumo aguonos uždraustos auginti daugelyje šalių ir tik kai kurias, mažai alkoloidų turinčias aguonų rūšis, leidžiama auginti. Auginantieji pramonines aguonas, kuriose nėra opiatų, aprūpina jomis konditerijos ir kulinarijos įmones – be jų čia neišsiversi, išspaudus aguonų sėklas, gaunamas kokybiškas maistinis aliejus, naudojamas margarino gamyboje. Lietuvoje vien „VP Market“ per metus sunaudoja apie 500 t aguonų. Sėklų nuospaudos taip pat nenueina niekais - jas galima sušerti gyvuliams, nes tai yra ypač kaloringas pašaras.
Lietuvoje aguonų auginimas dar nėra labai populiarus, todėl jos vežamos iš Turkijos, Čekijos. Gaila, nes mūsų ūkininkai praranda didžiulius pinigus. Tiesa, aguonų žiedai vasarą jau mirguliuoja Panevėžio rajono Upytės, Velžio, Krekenavos seniūnijų laukuose, pradedamos auginti jos ir Užnemunėje. Ryškus jų raudonis pakelėse teikia nemažai džiaugsmo važiuojantiesiems pro šalį, vestuvininkai vyksta fotografuotis tarp aguonų žiedų ir taip palengva sugrąžinamas geras aguonų vardas. Prisimenu, dar visai neseniai, mano vaikystėje žaidimas „Taip, taip aguonėlę sėjau…“ buvo vienas populiariausių per pertraukas mokykloje...
Aguoną norisi vadinti kanapės sese, bet gal geriau būtų - kanapės dukra. Jei vešli kanapė labiau primena skara apsigaubusią motiną, tai liauna vėjyje linguojanti aguona – tarsi jaunystės žaismas: ir graži, ir miela, ir pavojinga.
