Daugelį Lietuvos miestų daugiabučių namų gyventojų į neviltį varo vis didėjančios sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį. Jos pasiekė tokias aukštumas, kad ne tik pensininkai, bet ir dirbantys žmonės yra nebepajėgūs jų apmokėti. Tai - absurdiška situacija, kada žmogus didžiąją dalį savo pajamų turi išleisti vien tam, kad nesušaltų. Šiame straipsnelyje pabandysim paanalizuoti šio absurdo priežastis ir pasiūlyti būdą, kaip iš jo išbristi.
To absurdo priežastys yra ne vien naftos ir dujų kainų augime, kuris savo ruožtu taip pat tėra ne priežastis, o tik pasekmė. Bet kokios sistemos, ar tai namų ūkis, ar įmonė, ar valstybė, funkcionavimo kokybę apsprendžia valdymas. Visa tai, ką mes matome savo valstybėje: skurdas, emigracija, alkoholizmas, moralinis nuopolis ir t.t. yra valdymo pasekmė. Tie neigiami procesai vyksta nebūtinai dėl blogo valdymo, paprasčiausia tų, kurie valdo, tikslai yra blogi, neteisingi, todėl naudojamos ir atitinkamos nežmoniškos priemonės tiems tikslams pasiekti. Pasekmes ir rezultatus mes matome: mūsų valstybė tapo nebe priemone siekti visuotinės žmonių, Tautos gerovės, o apgailėtinas pelno siekiantis „uabas”, kurio funkcija kuo daugiau apiplėšti žmones per darbą, mokesčius, akcizus, paskolų palūkanas, rinkliavas ir t.t.
Jei valstybė yra „uabas”, tai nėra nieko keisto, kai tos valstybės padaliniai, tokie, kaip šilumos ūkiai, kurių funkcija turėtų būti tenkinti visuomenės interesą, teikti naudą žmonėms, aprūpinant juos šiluma bei karštu vandeniu, taip pat yra „uabai”, tik siekiantys gauti kuo didesnį pelną. Kadangi tiems, kurie siekia pelno ir pinigų, niekad jų nebus per daug - visados jų bus mažai, o pelno didėjimas galimas tiktai didinant šilumos tarifus, todėl šildymo kainos ir yra didelės ir jos gali tik dar didėti, jeigu nebus pakeista koncepcija, požiūris.
Išeitis viena - prioritetas turėtų būti ne pinigai, ne aklas pelno siekimas, nesiskaitant su priemonėmis, o nauda visuomenei, visuomenės gerovės kūrimas. Mokslininkų, švietimo ir kultūros darbuotojų, menininkų, smulkių verslininkų ir ūkininkų, įvairių sričių specialistų grupė visuomeniniais pagrindais trejus metus kūrė Nacionalinį 2012-2020 metų projektą „Lietuva - visuomenės gerovės ir teisingumo valstybė”. Projektas, apimantis visas valstybės gyvenimo sritis, artimiausiu metu bus pateiktas visuomenei. Čia bus trumpai supažindinta tiktai su maža projekto dalimi - šilumos ūkio pertvarka ir su konkrečiais jau praktikoje įgyvendintais ir planuojamais įgyvendinti sprendimais.
Kadangi dabartinis valstybės valdymas ne tik kad neatitinka visuomenės, Tautos interesų, bet ir yra kenkėjiškas, žlugdantis Lietuvą, visuomenė pati, kol dar nesunaikinta, per savivaldą, įskaitant ūkinę, finansinę, energetinę, turi perimti valdymą. Tiesiog žmonės turi tapti savo gyvenimo šeimininkais. Žingsnelis ta kryptimi būtų daugiabučių namų bendrijų atsijungimas nuo centrinio šildymo tinklų ir autonominės šildymo sistemos vienam ar keliems daugiabučiams įsirengimas.
Geriausiai įtikina praktiniai pavyzdžiai. Alytuje daugiabučio namų bendrija (bendrijos administratorius Vytautas Kazlauskas, jis yra ir minėto Nacionalinio projekto ruošimo grupės narys) įsirengė geoterminį šildymą. Centralizuoto šildymo kainos Alytaus mieste yra vienos didžiausių Lietuvoje. Įrengus geoterminio šildymo sistemą, šilumos energijos kaina sumažėjo beveik 3,5 karto (centralizuotos šilumos kaina - 0,35 Lt/kWh, geoterminio šildymo - 0,12 Lt/kWh). Praėjusį šildymo sezoną, naudojant įsirengtą geoterminį šildymą, trijų kambarių (62 m2) butas už šildymą mokėjo 1 tūkst. 43 litus. Gyvatuko mokestis sudarė 19 Lt/mėn., karšto vandens pašildymo kaina - 6 Lt/m3.
Šis projektas buvo įgyvendintas gyventojų bei gamintojų lėšomis - kaip pavyzdinis. Jį įgyvendinus Lietuvoje vykdomoje namų renovacijos programoje atsirado atsinaujinančių energijos šaltinių finansavimas. Tik gaila, kad šiuo metu tai yra vienintelė finansavimo daugiabučiams galimybė. Be to, dalyvaujant šioje programoje daugiabučių gyventojams kompensuojama iki 30 proc. ir šios įrangos diegimo vertės. Šios programos rėmuose yra galimybė diegti ir mikroenergetinius projektus. Pavyzdžiui, keliems namams pasistatyti dujinę kogeneracinę elektrinę, kurį galėtų veikti kartu su geoterminiu šildymu. Paskaičiavimai rodo, kad tai sumažintų šilumos kainą žemiau fantastinio 5 ct už kWh tarifo. Tokiu atveju trijų kambarių buto šildymo išlaidos visam šildymo sezonui tesiektų kelis šimtus litų. O dar - sava, žymiai pigesnė elektra.
Visą tai galima daryti jau dabar. Alytiškių pavyzdys įrodo, kad tam netrukdo nei galiojantys įstatymai, nei valdininkai yra pajėgūs sutrukdyti, sužlugdyti gyventojų iniciatyvas. Vienintelis stabdys kuriant geresnį gyvenimą yra žmonių įsitikinimas, kad nieko nebeįmanoma pakeisti, nieko negalima padaryti, kad kažkas viską turi daryti už juos.
Šilumos taupymo nauda aplinkai
Šilumai gaminti ir vandeniui šildyti naudoji ištekliai. Šilumos taupymas ne tik sutaupo pinigų, bet yra ir tiesioginis veiksmas aplinkai išsaugoti. Kiekviena sutaupyta kilovatvalandė šilumos reiškia, kad buvo sutaupytas ir kuras tai šilumai paruošti. Mažėjant šilumos poreikiui gamintojai bus priversti mažinti ir gamybą (vadinasi ir taršą), mažiau pirkti ir naudoti išteklių.
Nors naudojant atsijauninančius energijos išteklius nauda aplinkai yra didesnė, tačiau net ir jų taupymas yra svarbus, nes atsinaujinantiems ištekliams išgauti vis tiek reikia pastatyti įrengimus, kurių gamyba taip pat naudoja išteklius.
