GRYNAS.lt jau yra rašęs, kas gresia Lietuvos šernams, jei kiaulių maro protrūkis bus užfiksuotas ir Lietuvoje. Vėliau Aplinkos ministerija paragino pasienio medžiotojus juos šaudyti.
Siekiama, kad pasienyje kiaulių neliktų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius teigė, kad situacija Baltarusijoje tikrai sudėtinga, todėl Lietuva buvo priversta imtis griežčiausių apsaugos nuo kiaulių maro priemonių.
Šiuo metu ypatingos saugos zonoje esančiuose ūkininkų tvartuose suskaičiuojama maždaug 10 tūkst. kiaulių.
Dėl finansinės paramos kiaulių atsisakiusiems ūkininkams bus kreipiamasi į ES. Tačiau jau dabar aišku, kad gyvulių pardavimas nebus pelningas. Manoma, kad bus mokama už kiaulės gyvąjį svorį ir dar du metus jos šeimininkui priklausys kompensacija.
Taip pat jis pridūrė, kad pasienyje kiaules auginantiems ūkininkams bus keliami kur kas griežtesni reikalavimai: „Iš gyventojų reikalausime tokių apsaugos priemonių, kokios yra fermose.“
Kovai su maru – apsauginė tvora
„Lietuvos pasienis su Baltarusija yra beveik 700 km ilgio. Siekdami sienos statybai būtino finansavimo, kreipėmės į Europos Komisiją. Prašome apie 10 mln. eurų. Jei siena bus pastatyta, afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusiems laukiniams gyvūnams bus daug sunkiau patekti į Lietuvą ir platinti užkratą“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasidomėjus, kaip į padėtį Baltarusijoje ir į Lietuvos prašymus žiūri Europos Komisija, vyras teigė, kad kasdien šią instituciją informuoja apie padėtį Lietuvoje. Pasak jo, atsakingi ES pareigūnai į tai nežiūri pro pirštus ir žada finansinę paramą.
Tačiau iki šiol nėra žinoma, koks pašarų likimas. Valdininkas teigė, kad Lietuva yra uždraudusi iš Rytų įvežti bet kokios rūšies pašarus. O latviai ir estai draudžia įvežti tik iš tų regionų, kuriuose yra ligos židiniai.
Už dezinfekavimą teks užsimokėti
„Nerimi vargiai afrikinis kiaulių maras gali pasiekti Lietuvą, nes virusas vandenyje ilgai neužsibūna. Per vandenį užsikrėsti neįmanoma. Tai – terpė, kuri virusui daugintis nėra tinkama“, - sakė jis.
Kur kas didesnė tikimybė, kad užkratas Lietuvą gali pasiekti kertant sieną arba slapta įvežus užkrėstų maisto produktų. Todėl pasienyje intensyviai taikomos saugos priemonės.
„Šiuo metu dezinfekuojami visi įvažiuojantys automobiliai. Lengvųjų mašinų dezinfekuojami ratai, o sunkiųjų – ir važiuoklė. O pėsčiųjų batai taip pat dezinfekuojami. Sustiprinta nelegalaus maisto patekimo kontrolė. Labai svarbu, kad į šalį nepatektų užkrėsto maisto atliekų. Todėl būtų gerai, kad atsirastų skaneriai arba apmokyti šunys ieškotų maisto“, - padėtį atskleidė valdininkas.
Kaip pastebėjo J. Milius, dėl prasidėjusių dezinfekavimo procedūrų didesnės eilės pasienyje nesusidaro. „Pareigūnai greitai sukasi. Didesnių eilių nėra. Jos tokios pačios kaip ir buvo iki tol“, - tikino jis.
J. Milius teigė, kad Baltarusija padėtį vertina rimtai ir priėmė griežtų priemonių paketą. Anot jo, situacija kaimyninėje šalyje stabili, tačiau nėra aišku, kiek šernų užsikrėtė. Baltarusijoje per dieną sunaikinama nuo 500 iki 1 tūkst. šernų.
Ministras kviečia aktyviai medžioti šernus
O Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis savo ruožtu jau pasirašė kvietimą, kuriuo medžiotojų būreliai raginami be apribojimų medžioti šernus. Anot jo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi pasirašyti tai daryti įpareigojantį aktą. Tuomet medžiotojai privalės tai daryti.
„Kvietimą medžioti aš jau pasirašiau. O būrelius įpareigoti medžioti šernus turi teisę pasirašyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji ketina tai padaryti. Ir jų pasirašytas aktas bus įpareigojantis. Mano leidimas numato galimybę medžioti visus šernus be jokių apribojimų. Ir kviečiame pasienio būrelius tai daryti kiek galima aktyviau. Anksčiau buvo daugiau apribojimų. O dabar visoje Lietuvoje ribojimų nebelieka. Kvietimas galios, kol neišnyks maro grėsmė“, - teigė ministras.
