aA
Dar prieš de­šimt me­tų 70 proc. spi­nin­gi­nin­kų su­dė­da­vo gin­klus spa­lio pa­bai­go­je, dar 20 proc. – kai pa­žir­da­vo pir­mo­sios lap­kri­čio šlap­dri­bos, o 2–3 proc. vel­kiau­da­vo, kol įma­no­ma iš­plauk­ti į eže­rus ir prie­ša­las dar ne­ap­juo­sė pa­kran­čių, 1 proc. nau­do­da­vo­si kiek­vie­na pro­ga, kai tik at­ly­džiai at­ver­da­vo upių ir pra­ta­kių tven­ki­nių ak­va­to­ri­jas. Da­bar, kei­čian­tis kli­ma­tui, tas pro­cen­tas ga­li spi­nin­gau­ti nuo sau­sio iki sau­sio, nes me­te­o­ro­lo­gi­nės są­ly­gos to­kios, jog srau­nūs van­de­nys daž­nai vi­siš­kai ne­už­šą­la, ta­čiau jei su­ma­ny­si­te pri­si­dė­ti prie šios ka­te­go­ri­jos spi­nin­gi­nin­kų, ne­pa­mirš­ki­te: spi­nin­ga­vi­mas žie­mą pa­si­žy­mi sa­vais ypa­tu­mais.
Žiemą galima ir spiningauti
Žiemą galima ir spiningauti
© R.Baratinsko nuotr.

Su­si­tel­kia į tun­tus

Nak­tį spus­te­lė­jo šal­tu­kas, ta­čiau koks meš­ke­rio­to­jas ati­dės su­pla­nuo­tą žūk­lę, jei tik iš dan­gaus ne­ly­ja ak­me­ni­mis. Juo­ba kad nak­ti­mis vos vos šal­ve­na, o die­ną pliu­sas. To­kia si­tu­a­ci­ja – pui­ki ga­li­my­bė už­mes­ti eše­riams ar ly­de­koms skir­tą ma­sa­lą, nes šal­tas van­duo pa­a­ki­na ak­ty­viau me­džio­ti ly­de­kas, o eše­rius telk­tis į bū­rius, ku­rie lei­džia­si iš sa­vo du­bu­rių į apy­lin­kes muš­ti mai­liaus.

To­kio­mis die­no­mis daž­nai vyks­tu į pra­ta­kų tven­ki­nį, kur žie­mą ga­li­ma su­gun­dy­ti tro­fė­ji­nį kup­rių. Per at­ly­džius jis vi­sa­da at­vi­ras – le­das jį su­kaus­to tik po ge­ro­kų šal­čių.

Žūk­lės pra­leis­ti tą kar­tą ne­ga­lė­jau (net ir jei bū­tų spus­te­lė­jęs dvi­de­šim­ties laips­nių šal­tis, ku­ris sau­sio ant­ro­je pu­sė­je daž­nas mū­sų pla­tu­mo­se) dar ir to­dėl, kad tu­riu ko­le­gą, ku­ris šio me­tų lai­ko­tar­pio lau­kia kaip iš­ga­ny­mo, nes jo kul­ti­nė žu­vis – eše­rys, o stam­bių kup­rių žūk­lės ge­riau­siu me­tu jis lai­ko bū­tent žie­mos at­ly­džius.

Ga­na ge­rai van­dens tel­ki­nį pa­žįs­tan­tis meš­ke­rio­to­jas ga­li pa­ly­gin­ti leng­vai ras­ti žu­vų su­si­tel­ki­mo vie­tas, ku­rios me­tų me­tais ne­si­kei­čia, o svar­biau­sia – ne­sun­kiai orien­tuo­tis, ko­kio svo­rio ir dy­džio ma­sa­lais kon­kre­čio­je vie­to­je spi­nin­gau­ti, kad pa­siek­tum du­bu­rio ho­ri­zon­tą, ku­ria­me lai­ko­si žu­vys. To­kios yra te­ori­nės prie­lai­dos, o prak­tiš­kai pa­si­tai­ko, ži­no­ma, vi­saip, vis dėl­to la­bai svar­bu, kad iš anks­to nu­ma­nai, ko­kiu ma­sa­lu pa­si­rink­to­je vie­to­je spi­nin­gau­jant dau­giau­sia šan­sų su­grieb­ti sėk­mę už uo­de­gos.

De­be­suo­ta su pra­gied­ru­liais

Kol at­va­žia­vo­me prie tven­ki­nio, kol su­si­tvar­kė­me įran­kius, šiek tiek įdie­no­jo ir ant ba­lu­čių ne­li­ko jo­kios le­dokš­nių užuo­mi­nos. Iš už de­be­sų tai­kė­si iš­lįs­ti sau­lu­tė, ta­čiau jai tai pa­vyk­da­vo tik pro­tar­piais. To­kie trum­pa­lai­kiai sau­lės de­biu­tai ne­džiu­gi­no, nes iš pa­tir­ties ge­rai ži­nau, kad eše­riams ap­švie­ti­mo kai­ta, liu­di­jan­ti apie slė­gio šuo­liu­kus, gy­vy­bin­gu­mo ne­pri­de­da. Eše­riai prieš led­me­tį la­biau mėgs­ta, kad bū­tų pa­sto­vus oras, o kai slė­gis šo­ki­nė­ja, jie lin­kę snū­du­riuo­ti.

Šiuo me­tų lai­ku to­li­miems žy­giams pa­kran­tė­mis reng­tis ne­ver­ta, nes pa­pras­tai at­va­žiuo­ji tie­siai į vie­tą – rei­ka­lin­gi du­bu­riai ša­lia. Tad su­tau­pai daug lai­ko, o tai la­bai svar­bu, nes švie­su­sis me­tas trum­pas. Ge­riau­sia tak­ti­ka – spi­nin­gau­ti vie­na­me ar dvie­juo­se pa­si­rink­tuo­se du­bu­riuo­se, ku­rie ne­to­li vie­nas ki­to. Taip ga­li­ma ge­riau­siai iš­nau­do­ti ki­bi­mo pe­ri­odą, ku­ris ga­li bū­ti la­bai trum­pas ir pliūp­tel­ti kaip tik tuo lai­ku, kai žings­niuo­ji nuo vie­no du­bu­rio prie ki­to. Be­je, dau­ge­lis spi­nin­gi­nin­kų ki­bi­mo taip ir ne­su­lau­kia, nes po ke­lių va­lan­dų ne­re­zul­ta­ty­vaus spi­nin­ga­vi­mo pri­trūks­ta kan­try­bės ir lei­džia­si na­mo. Ne­kar­to­ki­te šios klai­dos – li­ki­te ant kran­to iki su­te­mų.

Lai­mei, pra­gied­ru­liai ne­tru­kus lio­vė­si, dan­gus ap­si­trau­kė pil­ka marš­ka, oro tem­pe­ra­tū­ra pa­ki­lo iki po­ros laips­nių ši­lu­mos. Tad są­ly­gos su­si­klos­tė vi­sai pa­lan­kios eše­rių žūk­lei.

Sėk­min­ga pra­džia ir ne­sėk­min­gas pus­die­nis

Tiek aš, tiek ma­no ko­le­ga ta­me tven­ki­ny­je tu­ri­me sa­vo pa­mėg­tas vie­tas, tad nu­žings­nia­vo­me vie­nas į vie­ną pu­sę, ki­tas – į prie­šin­gą. Ne­tru­kus sto­vė­jau prie ne­di­de­lės įlan­kos, ku­rios dug­no šlai­tai sta­tūs. Tai liu­di­ja, kad kaž­ka­da čia bū­ta upe­lio va­gos vin­gio. Pri­se­giau prie va­lo suk­rę – šis sa­va­dar­bis ma­sa­las su si­dab­ro la­pe­liu, ap­si­trau­ku­siu per lai­ką pilkš­vo­mis ap­na­šo­mis. Tri­ša­kį den­gian­čią skais­čiai rau­do­ną plunks­nų mu­se­lę su juo­da uo­de­gė­le kas­met at­nau­ji­nu. Už­me­čiau iš­il­gai kran­to, lei­dau ma­sa­lui nu­grimz­ti maž­daug pus­an­tro met­ro ir ėmiau suk­ti ri­tės ran­ke­nė­lę, keis­da­mas tem­pą, – tai grei­čiau, tai lė­čiau. To­kį ma­sa­lo pluk­dy­mą eše­riai la­bai grei­tai pa­ste­bi, o pas­kui su­sier­zi­na ir ima suk­rę per­se­kio­ti. Ži­no­ma, tai ne­reiš­kia, kad jie bū­ti­nai kibs, ta­čiau po ke­le­to ban­dy­mų vie­nam ku­riam ner­vai ga­li ne­iš­lai­ky­ti.

Šį kar­tą įvy­kių ei­ga ma­ne nu­ste­bi­no – suk­rė ne­nu­plau­kė nė pu­sės rei­kia­mos dis­tan­ci­jos, o meš­ke­ry­ko­tį su­pur­tė ke­li stip­rūs smū­giai. Po pas­ku­ti­nio meš­ke­ry­ko­tis su­lin­ko ir ran­ka pa­ju­to dunk­sė­ji­mą. Lyg kas plak­tu­ku dau­žy­tų per ma­sa­lą. Jo­kios abe­jo­nės – eše­rys. Pui­kus kup­rius ap­su­ko ke­lis ra­tus, kol iš­kė­liau jį ant del­no iš van­dens. To­kio­je žūk­lė­je graibš­tą nau­do­ju re­tai, nes jį ne­pa­to­gu ne­šio­tis.

Nė kar­to ne­si­jau­čiu kom­for­tiš­kai vyk­da­mas į žie­mi­nę eše­rių žūk­lę spi­nin­gu. Vi­sa­da kir­ba abe­jo­nių, jog ne­kibs. Ne kar­tą ma­no nuo­jau­ta pa­si­tvir­ti­no, bet šį sy­kį stam­bus kup­rius, pa­gul­dy­tas į krep­še­lį, kaip vė­jelis lau­žo dū­mus iš­blaš­kė dve­jo­nes. De­ja, kaip vė­liau pa­si­ro­dė, op­ti­miz­mas bu­vo pir­ma­lai­kis. Tris su pu­se va­lan­dos – nė vie­no ki­bi­mo. Pas­kui už­ki­bo vie­na ne­ūžau­ga ly­de­kai­tė. Guo­džiau­si tik tuo, kad žūk­lė jau įvy­ko, pa­vy­ko su­gun­dy­ti gra­žų eg­zem­plio­rių, o tai – de­ra­ma pre­mi­ja už tai, kad rei­kė­jo gi­liau įtrauk­ti kak­lą į apy­kak­lę sau­gan­tis nuo ry­to žvar­bos.

Die­na jau kry­po va­ka­rop. Po po­ros va­lan­dų ims tem­ti. Kai tik apie tai pa­gal­vo­jau, į gal­vą top­te­lė­jo min­tis, kad po pir­mo­jo ki­bi­mo už­si­cik­li­nau – nė kar­to ne­kei­čiau ma­sa­lo, nes pa­gal­vo­jau, jog iš­kart pa­vy­ko ras­ti rei­kia­mą tą die­ną ma­sa­lą.

Ne­tin­gė­ki­te keis­ti ma­sa­lų

Nu­ta­riau pa­keis­ti ma­sa­lą ir prie va­lo pri­se­giau pen­kia­cen­ti­met­ri­nį vob­le­riu­ką, ku­rio šo­nai si­dab­riš­kai mels­vi, pa­pil­vė raus­va, o nu­ga­ra tam­siai mė­ly­na. Jau tre­čiu me­ti­mu ma­sa­liu­ką kaž­kas stip­riai smū­gia­vo, ta­čiau ne­už­ki­bo. Nie­kas ma­sa­lo taip ir ne­pa­stvė­rė dar vi­są pus­va­lan­dį, nors smū­giai kar­to­jo­si pe­dan­tiš­ku nuo­sek­lu­mu. Pa­kei­čiau vob­le­riu­ką ryš­kes­niu, re­zul­ta­tas bu­vo at­virkš­čias – šiuo ma­sa­lu nie­kas ab­so­liu­čiai ne­si­do­mė­jo.

Pa­ban­džiau dar ko­kius de­šimt įvai­rių at­spal­vių mo­de­lių – nė men­kiau­sio stuk­te­lė­ji­mo. Vėl pri­se­giau pir­mą­jį pa­nau­do­tą tą die­ną vob­le­rį. Skaid­ria­me van­de­ny­je pui­kiai ma­čiau, kaip nar­tus ma­sa­las grakš­čiai at­vin­gu­ria­vo man prie ko­jų. Ir taip pat aiš­kiai kaip vob­le­rį iš­vy­dau tam­sų si­lu­e­tą, ku­ris at­lydė­jo ma­sa­lą. Juos­tos ant šo­nų aiš­kiai liu­di­jo – eše­rys. Kup­rius pa­si­ša­li­no taip pat oriai, kaip ir plau­kė pas­kui ma­sa­lą. Žo­džiu, ta­po ab­so­liu­čiai aiš­ku, kad spi­nin­gau­ti rei­kia vob­le­riu­ku, ku­ris at­krei­pia eše­rių dė­me­sį.

Tuo me­tu dan­gus pa­tam­sė­jo ir po ke­lių mi­nu­čių ėmė sny­gu­riuo­ti. Trum­pą lai­ką snai­gės ple­ve­no ne­di­du­kės, o pas­kui rei­ka­las įsi­siū­ba­vo ir ėmė drėb­ti kaip rei­kiant – di­de­liais kąs­niais. Ne­pa­su­kau link au­to­mo­bi­lio tik to­dėl, kad ko­le­ga nu­ė­jo ge­ro­kai to­lė­liau ir nu­ta­riau pa­lauk­ti, kol jis at­žings­niuos iki ma­nęs. Na, o kad ne­sto­vė­čiau tuš­čiai, dar sy­kį už­me­čiau ma­sa­lą. Vob­le­ris pa­ni­ro, o kai bu­vo jau du­bu­rio gi­lu­mo­je, meš­ke­ry­ko­tį su­pur­tė ryž­tin­gas smū­gis. Šį­kart eše­rys už­ki­bo už­tik­rin­tai.

Pas­kui pra­si­dė­jo tik­rai pa­šė­lęs ki­bi­mas – kup­riai smū­gia­vo kaip bok­si­nin­kai. Re­tas ne­ap­žio­da­vo pu­sės ma­sa­lo. Na, o šlap­dri­ba tę­sė­si to­kiais tem­pais, kad ne­tru­kus ant ke­pu­rės iš­au­go ke­lių cen­ti­met­rų sto­rio snie­go sluoks­nis. Bet man tai bu­vo nė mo­tais – svar­biau­sia ki­bi­mas. Kad šlap­dri­ba lio­vė­si, pa­ju­tau tik ta­da, kai, maž­daug de­šimt kar­tų už­me­tus ma­sa­lą, jį vos vie­ną kar­tą stvė­rė kup­rius. Stvė­rė, ma­tyt, iš iner­ci­jos, nes ki­bi­mas ne­tru­kus vi­siš­kai už­ge­so.

Dės­nin­gu­mai ir iš­im­tys

Šal­tuo­ju me­tų lai­ku ry­šį tarp žu­vų ki­bi­mo ir šlap­dri­bos yra pa­ste­bė­jęs ne vie­nas meš­ke­rio­to­jas. Ži­no­ma, to­kių fak­tų sta­tis­ti­ka nė­ra iš­sa­mi, nes ir meš­ke­rio­ja per šlap­dri­bą ne­dau­ge­lis, ta­čiau pa­tvir­ti­ni­mų apie eše­rių ki­bi­mo pliūps­nius pra­dė­jus sny­gu­riuo­ti te­ko gir­dė­ti įvai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­se iš meš­ke­rio­to­jų, spi­nin­gau­jan­čių ne­di­de­lė­se upė­se ar­ba pra­ta­kiuo­se tven­ki­niuo­se. Įdo­mu ir tai, kad per šlap­dri­bą pa­ste­bi­mas ir ki­tų žu­vų – ly­de­kų, kuo­jų, net­gi kir­šlių ki­bi­mo pro­ver­žis. Ga­li­ma tik spė­lio­ti, ko­dėl taip at­si­tin­ka. Gal­būt ich­tio­lo­gai iš­tirs ka­da nors šią pri­klau­so­my­bę.

Aiš­ku tik tai, kad žie­mą daug ma­žes­nė ry­ti­nio eše­rių ki­bi­mo ti­ki­my­bė, to­dėl tiks­lin­giau­sia žūk­lę pra­dė­ti apie 10–11 va­lan­dą ry­to, o rim­tes­nio ki­bi­mo ga­li­ma ti­kė­tis apie vi­du­die­nį. Tai, ži­no­ma, mi­nu­sas, nes žūk­lės lai­kas trum­pas. Ki­ta ver­tus, žūk­lę ap­sun­ki­na tai, kad daug su­dė­tin­giau nei šil­tuo­ju me­tų lai­ku pa­rink­ti ma­sa­lą. Ne tik ma­sa­lo rū­šį (vob­le­ris, suk­rė, gu­mi­nu­kas), bet ir ma­sa­lo dy­dį, spal­vą, nu­sta­ty­ti, ar žu­vys grie­bia nuo­sai­kiai ju­dan­čius, ar ag­re­sy­vius ma­sa­lus. Tai ga­li­ma pa­tik­rin­ti tik eks­pe­ri­men­to ke­liu.

Be to, žu­vų ape­ti­tas (ypač eše­rių) dėl daž­nų at­mo­sfe­ros slė­gio po­ky­čių (net ir ne­žy­mių) per­mai­nin­gas, o ki­bi­mas daug trum­pes­nis nei pa­va­sa­rį, va­sa­rą ar anks­ty­vą ru­de­nį. Daž­niau­siai jie pri­me­na ke­lio­li­ka mi­nu­čių, kar­tais pus­va­lan­dį trun­kan­čius pliūps­nius. Tarp jų ne­re­tai bū­na il­gų pau­zių. Tad ne­ap­si­šar­va­vęs kan­try­be ki­to ki­bi­mo pliūps­nio ga­li ne­su­lauk­ti ir iš­va­žiuo­ti ger­ti šil­tos ar­ba­tos na­mo.

Vy­niok ant ūso

Žie­mą, net ir esant pliu­si­nei tem­pe­ra­tū­rai, daž­nai ap­le­dė­ja spi­nin­go žie­de­liai. Ži­no­ma, to ga­li­ma iš­veng­ti, jei žie­de­liai bus su­tep­ti va­ze­li­nu ar spe­cia­liu te­pa­lu, ta­čiau ir įran­kius pa­tar­ti­na pa­si­rink­ti mak­si­ma­liai tin­ka­mus žūk­lei to­kiu oru.

Spi­nin­gas tin­ka­miau­sias su di­de­lio sker­smens žie­de­liais, nes nuo jų van­duo leng­viau nu­var­va ir žie­de­liai ap­le­dė­ja tik per il­gą lai­ką. An­tra, di­des­nio sker­smens žie­de­lius leng­viau ati­tirp­dy­ti.

La­bai at­sa­kin­gai rei­kia pa­rink­ti va­lą: pir­ma, ne­tin­ka pin­tas, nes su­šlam­pa ir stang­rė­ja, taip pat ne­tin­ka „match“ ti­po vie­na­gys­liai va­lai, nes jų elas­tin­gu­mas ne­di­de­lis, o že­mo­je tem­pe­ra­tū­ro­je dar la­biau su­ma­žė­ja. Tad ge­riau­sias ypač elas­tin­gas va­las, ku­ris pa­pras­tai žy­mi­mas ter­mi­nu „soft“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Prenumeruoti mišką: „ŽMONĖS Cinema“ kviečia prisidėti prie senųjų girių išsaugojimo (1)

Namų kino platforma „ŽMONĖS Cinema“ kviečia kino mėgėjus prisijungti prie iniciatyvos...

Klaipėdos aplinkosaugininkai laimėjo dar vieną teismą dėl neteisėtai sumedžioto šerno

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų darbas davė rezultatų. Po laimėtų...

Aplinkosaugininkai turi gerų žinių žvejams: jau galima gaudyti žiobrius (2)

Baigėsi draudimas žvejoti žiobrius. Jis šiemet truko šių žuvų neršto metu nuo gegužės 15...

139 žuvis neteisėtai pagavusiam žvejui gresia atlyginti beveik 14 tūkst. eurų žalą (4)

Praėjusį savaitgalį Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad...

Siūloma aiškiau reglamentuoti, kas gali verstis gyvūnų dresūra (2)

Siūloma įstatyme aiškiau reglamentuoti, kas gali užsiimti dresūros veikla. Lietuvos...

Top naujienos

Skandalingas policijos tyrimas: po svaiginančios šlovės pramogų pasaulyje – gėdingas nuopolis (1)

„DJ mokykla – tai ne tik galimybė gauti mokymų pradmenis, bet ir įsitraukti į pramoginę...

Aistė Žebrauskienė | D+

Geidžiamiausi darbdaviai ir tūkstančius siekiantys atlyginimų skirtumai: kai kur situacija – paradoksali

„Sodrai“ pradėjus skelbti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, kai kuriose didelėse Lietuvos...

Vytenis Miškinis | D+

Vieno žymiausių Lietuvos mafiozo nužudyme – mįslingo milijonieriaus šešėlis

Prieš 7 metus Lietuvą sudrebino mafijos laikus primenantis nusikaltimas – 4 šūviais nužudytas...

Po akistatos Ženevoje – vienareikšmis vertinimas: Bidenas gavo tai, ko norėjo (320)

Trečiadienį Ženevoje įvyko Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas. Teigiama, kad susitikime...

Itin saulėtas ir sausas: šeštadienis atneš net +33 laipsnių kaitrą (3)

Šeštadienio diena orus lems po truputį tolstantis anticiklonas. Diena vis dar bus saulėta ir...

Daug greičio ir taškų: puolime spindėjusi rinktinė pergalingai pradėjo kontrolinių testų ciklą (147)

Penktadienį vakare Lietuvos krepšinio rinktinė stojo į pirmą kontrolinį testą ruošiantis...

Nėščią žmoną ir dvi dukreles nužudęs monstras teigia tai padaręs iš meilės kitai: ji net susisiekė laiškais (30)

Moteris , dėl kurios Chrisas Wattsas išžudė savo šeimą, vėl su juo susisiekė. Kaip teigia už...

Klampus škotų ir anglų mūšis baigėsi be įvarčių (51)

Penktadienio vakarą legendinį „Wembley“ stadioną drebino net ketvirtį amžiaus lauktas Europos...

Vairuotojas skaudžiai pamokė bendrovę, į kurios aikštelę po avarijos policija uždarė automobilį (98)

Po avarijos apgadintą automobilį griovyje palikusio ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusio...

Pasaulio vicečempionai neįtikina: vos išnešė kailį prieš čekus (3)

Penktadienio vakarą startavo antrasis Europos futbolo čempionato turas D grupėje. Glazge vykusiame...