aA
GRYNAS.lt pranešus, kad šalia Kauno esančiame Kamšos draustinyje išdygo nelegalių namų kvartalas, kilo tikras skandalas. Kauno apygardos prokuratūra pateikė siūlymą perbraižyti draustinio ribas, o aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tam pritarė. Bet kilus visuomenės pasipiktinimui ir Aplinkos ministerijos komisijai pabaigus darbą K. Trečiokas jau pakeitė nuomonę ir laikosi kardinaliai priešingos pozicijos.
Namai Žaliosios girios gatvėje Noreikiškėse
Namai Žaliosios girios gatvėje Noreikiškėse
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

R. Baškytė: komisijos veikimo laisvė buvo apribota

Kamšos draustinyje esančių nelegalių pastatų likimas bus svarstomas iš naujo, o prokuratūros nutarimas, kuriame atsisakoma griauti namus, buvo apskųstas ir Aplinkos ministerija pateikė išvadas, kad draustinio būklei buvo labai pakenkta ir vis dar kenkiama.

GRYNAS.lt prieš mažiau nei savaitę aprašė atvejį, kai Kauno marių regioninio parko kontroliuojamame Kamšos draustinyje per keletą metų pastatyta 14 gyvenamųjų namų ir netrukus išdygs dar 6. Draustinyje tokios statybos negalėjo vykti ir tie namai čia stovi nelegaliai. Tačiau kur kas įdomiau yra tai, kad nepaisant to, statybas palaimino Kauno rajono savivaldybė, išdavusi statybos leidimus.

Savivaldybės atstovai aiškino nežinoję, kad ši teritorija yra draustinis. Priešingu atveju, anot jos atstovų, leidimai nebūtų išduoti. Ir tuo pačiu savivaldybė kaltino Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), jog ši dokumentuose aiškiai nepažymėjo draustinio ribų.

Atvejį nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė savo nutarime siūlė peržiūrėti ir patikslinti draustinio ribas, taip pat pavedė aplinkos ministerijos komisijai išsiaiškinti, ar draustinyje apskritai yra ką saugoti.

Po išskirtinio redakcijos tyrimo ir po jo pasirodžiusio GRYNAS.lt redaktoriaus Tomo Janonio komentaro šis prokuratūros nutarimas buvo apskųstas, o darbą baigusi Aplinkos ministerijos komisija nustatė, kokia žala gamtai buvo padaryta.

Gyvenvietės Kamšos draustinyje vystytojas yra „Baltic realty adviser". Įmonės direktorius Arvydas Žilevičius LNK žinioms teigė nesuprantantis, kodėl kilo šis skandalas: „Kai įrodys, kad kažkas nugriovė tvoras ir įlindo į parką, tai tada bus nelegalu. O dabar nesuprantama, kaip šitaip galima...“

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė GRYNAS.lt papasakojo apie dabar vykstančius procesus bei tai, kokie sprendimai yra priimti.

„Buvo sudaryta komisija, kuri turėjo įvertinti, kokios yra vertybės draustinyje ir ar pakankamas apsaugos režimas. Buvau šios komisijos narė. Mano ir mūsų tarnybos direktoriaus nuomone, reikėjo rašyti ir kitokius siūlymus dėl žalos atlyginimo ir kitų dalykų, bet šios komisijos veikimo laisvė buvo apribota ir nustatyti konkretūs tikslai“, - sakė R. Baškytė.

Gamta nukentėjo ir vis dar kenčia

Šį atvejį tyrusios komisijos pirmininkas, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius GRYNAS.lt teigė, kad komisijai baigus darbą konstatuota, jog draustiniui buvo labai pakenkta dėl statybų ir gyventojų kaimynystė vis dar kenkia miške esamoms buveinėms.

Rūta Baškytė
Rūta Baškytė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Komisija pateikė Aplinkos ministerijos vadovybei išvadas. Mums reikėjo įsitikinti, ar draustinio teritorija buvo pažeista, ar nepažeista ir atsakyti į klausimą, kur yra buveinių ir saugomų rūšių radvietės. Žinoma, mes negalime būti garantuoti, kokia būklė buvo prieš pakenkimą, nes dabar teritorija yra neatpažįstamai pasikeitusi. Bet mes dabar matome, kad draustinio teritorijoje yra ne tik pastatyti namai, bet ir užpilta papildomo grunto, pažeisti medžiai, yra kitų, smulkesnių pažeidimų. Visa tai sako, kad draustinio aplinka yra pažeista“, - sakė A. Klimavičius.

Pasak pašnekovo, ar buvo konkrečių saugomų rūšių ir buveinių tame plote, atsakyti neįmanoma: „Teritorija betarpiškai ribojasi su miško buveinėmis, kurios yra vertingos ir saugomos Europos Sąjungos mastu ir šiuo metu neigiamas poveikis jau jaučiamas ir tose buveinėse. Mes negalime atsakyti, ar tokia pati buveinė buvo ir užstatytoje teritorijoje. Žmogaus kaimynystė buveinėms labai kenkia, į mišką yra išvesti lietvamzdžiai iš sklypų, nes ten yra žemėjantis reljefas. Taip pat yra laužaviečių, sūpynių, sporto įrenginių, treniruoklių, yra miško kirtimo pėdsakų. Kažkas ten laužus kūrena ir kurui pasiruošia malkas, toks poveikis yra akivaizdus.“

A. Klimavičiaus teigimu, dabar įstatymas siūlo tik vieną alternatyvą – reikalauti atstatyti buvusią draustinio būklę, tai yra nugriauti pastatus: „Aplinkos apsaugos įstatymas aiškiai nustato, ko mes turime prašyti ir ko prokuroras turi prašyti teismo. Čia pasirinkimo įstatymas nepalieka. Jeigu yra aplinkosauginis pažeidimas, turi būti prašoma jį sustabdyti ir jo padarinius pašalinti. Reikia atkurti buvusią draustinio būklę, o tai reiškia pastatų nugriovimą. Kol kas mes nesvarstome draustinio ribų keitimo ir užginčijome prokuratūros sprendimą.“

Ministras ėmė ir persigalvojo

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė nuomonę apie pastatų griovimą ir dabar kalba priešingai nei prieš kelias dienas.

Praėjusią savaitę GRYNAS.lt jis sakė: „Gyvenimiška situacija. Keistoka, nes išduodant leidimą statyti turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar tai yra saugoma teritorija, ar ne. Bet kažkaip užmirštame ir leidžiame statyti: pastatome pastatus, paskui norime nugriauti. Reikia pasižiūrėti - jeigu ten yra ką saugoti, jeigu yra kažkokios buveinės, tuomet reikia pasvarstyti rimčiau, bet jeigu tai nėra kažkas ypatingo, galima draustinio ribas pakeisti ir problema išsispręs."

Savo poziciją jis dar labiau sustiprino LNK žiniose teigdamas, kad nelegaliai išdygusių namų griauti nereikia: „Būtų per paprasta taip paimti ir nugriauti. Žinoma, jeigu mes būtume tokie principingi, tai taip. Neteisėtai pastatyta, viso gero - nusigriauk. Bet tada mes jau sukurtą turtą griaunam. Reikia jau pažiūrėti, gal tas pažeidimas nėra jau toks didelis, kad šitaip labai jau stipriai nubausti. Jeigu statybos jau sunaikino buveines ir nugriovimas ten nekompensuos, tada reikia nubausti kažkokiomis kitomis baudomis, kompensuoti kitu būdu žalą gamtai. Prokuroras turi rūpestį išspręsti viešojo intereso gynimą, kur čia tas interesas: ar tas vabalėlis, augalėlis, ar gyvūnėlis toje teritorijoje esantis ar jau nebe esantis, ar žmonių turtas. Kuri vertybė yra didesnė. Tai gana sudėtingas klausimas.“

Trečiadienį ministras, susipažinęs su komisijos išvadomis, GRYNAS.lt išsakė kardinaliai priešingą poziciją. Dabar jis persigalvojo ir sako, kad įstatymo pažeidimas yra akivaizdus, todėl pažeidėjai turi būti nubausti.

K. Trečiokas
K. Trečiokas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Išvados sako, kad yra padaryta žala, mes esame kreipęsi į teisėtvarkos institucijas ir mūsų saugomų teritorijų tarnyba yra apskundusi prokuratūros sprendimą neginti viešojo intereso. Dabar viskas teisėtvarkos rankose, o iš aplinkosaugos požiūrio, tai mes manome, kad tokių dalykų neturi būti“, - sakė K. Trečiokas.

Ministras vardijo motyvus, kodėl buvo apskųstas prokuratūros nutarimas: „Ten yra nevienareikšmiška situacija, kadangi tai dešimtmečio senumo istorija. Buvo pakeista miško riba, bet draustinio riba yra nuo 1960 metų ir savivaldybės aiškinimai, kad nežinojo ribos, yra nerimti. Riba yra labai aiški, aiškiai pastatyta 14 pastatų draustinio ribose ir dar planuojama statyti. Manau, kad statytojai ir tie, kurie nusipirko tuos pastatus, negalėjo nežinoti arba turėjo pasidomėti. Šiandien labai sunku konstatuoti, kokia yra padaryta žala ir kas ten tiksliai augo, bet kad tai yra draustinio teritorija, tai yra faktas. Dar galiu pasakyti, kad, manau, kad darbas iki galo nepadarytas ir mūsų tarnybų. VSTT galėtų pasižiūrėti ne tik į šitą pakraštį, bet ir į visą draustinio teritoriją, manau, kad ten yra ir daugiau pažeidimų ir reikia juos visus nustatyti. Įstatymu yra aiškiai pasakyta, kad draustinio teritorijoje negali būti vykdomi statybų darbai. Atrodytų, kad klausimas paprastas, bet, kai tai liečia žmonių turtą, galbūt kai kurie buvo suklaidinti. Mums kaip aplinkosaugininkams klausimas yra labai aiškus – yra padarytas pažeidimas ir kalti turi būti nubausti.“

K. Trečiokas, paklaustas, kodėl pakeitė nuomonę, pateikė tokį atsakymą: „Yra įstatymas, o ministro nuomonė nugriauti ar palikti yra tik nuomonė. Dabar turime dilemą: kam bus didesnis nuostolis. Pagal įstatymą vienareikšmiškai: reikia nugriauti ir atstatyti tai, kas buvo, ar tai įmanoma, tegu sprendžia teismas. Nes kitaip visi darys pažeidimą pasiskaičiavę, kad galbūt po to bus mažesni nuostoliai. Dabar yra labai sudėtinga įrodyti, kiek augimviečių ar buveinių nukentėjo. Bet šioje vietoje aš nekeičiu nuomonės: kol nėra teisininkų išvados, negalėjau pasakyti, bet dabar yra teisininkų nuomonė ir komisijos išvados ir galiu pasakyti, kad yra pažeidimas. Dažnai sakoma: va yra gyvenamas namas pelkėje, kur jo iš viso neturi būti, aš galiu reaguoti ir samprotauti, bet reikia pasižiūrėti į dokumentus.“

GRYNAS.lt pateikia komisijos ataskaitą dėl Kamšos botaniniame – zoologiniame draustinyje, Žaliosios girios, Aukštagirio ir Šilo gatvėse esančių žemės sklypų:

Aplinkos ministras 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė komisiją (toliau – komisija), kuriai pavesta įvertinti faktines aplinkybes Kamšos botaniniame – zoologiniame draustinyje (toliau – draustinis), Kauno r., Noreikiškėse esančiose Žaliosios girios, Aukštagirio ir Šilo gatvėse ir prie jų suformuotuose sklypuose (toliau – ginčo teritorija), įvertinti teritorijos atitikimą saugomos teritorijos kriterijams, nustatyti konkrečias vertingąsias savybes (nurodant konkrečias augavietes ar buveines, apibrėžiant arealus) ir jų apsaugos režimą.

Komisijos išvados:

1. Kadangi situacija ginčo teritorijoje reikšmingai pakeista (pakeistas net žemės paviršius: užpiltas žemėmis, užstatytas pastatais), komisija negalėjo pilnai įvertinti buvusių aplinkybių.

2. Vykdant veiklą žemės sklypuose (Žaliosios girios gatvė Nr. 8, 10, 12, 14, 16, 18, 20, 22, 24, 26, 28, 30, 32 ir 34), kurie yra užstatyti gyvenamaisiais namais, labai stipriai pažeisti draustinio gamtiniai elementai, o neužstatytuose žemės sklypuose (Aukštagirio gatvė Nr. 1, 3, 5, 7, 9, 11 ir Šilo gatvė Nr. 54) jie gali būti pažeisti tokia pačia apimtimi, jeigu statybos būtų pradėtos. Vertinant viso draustinio mastu, negalima padaryti išvados, kad nustatyti pažeidimai kelia grėsmę viso draustinio vertybių ilgalaikiam išlikimui, tačiau ginčo teritorijoje draustinio gamta patyrė daugybę neigiamų pokyčių. Visgi yra būdų, galimybių atkurti buvusius natūralius ar pusiau natūralius gamtos elementus draustinyje arba jų dalį. Tam reikėtų įgyvendinti priemones, pirmiausia būtina atkurti buvusį nuolaidų žemės paviršių, pilnai atkasant žemėmis užpiltus medžių kamienus, likviduoti lietaus nuotekų vamzdžius, pašalinti kitus matomus žmogaus veiklos padarinius miške. Šiomis priemonėmis taip pat būtų sušvelninamas esamas neigiamas poveikis miško ekosistemai.

3. Draustinyje yra aptinkama ne mažiau kaip 17 saugomų rūšių ir 3 tipų natūralios buveinės, kurioms išsaugoti yra įsteigtas draustinis. Dėl specifinių draustinio sąlygų ir saugomų rūšių paplitimo ypatybių jos gali būti aptinkamos visame draustinyje. Ginčo teritorija betarpiškai ribojasi su EB svarbos natūralia buveine 9180 Griovų ir šlaitų miškai.

4. Draustinyje esančių vertybių (konkrečių augaviečių ar buveinių) apsaugos režimas, nustatytas draustiniui taikomais teisės aktais, yra pakankamas ir gali užtikrinti ilgalaikį jų išsaugojimą, jeigu vykdant veiklą paisoma nustatytų draustinio ribų. Tačiau reikėtų numatyti veiklos reglamentavimą greta draustinių, numatant atstumus pastatų statybai ir veiklai už draustinių ribų. Šiuo atveju draustiniui reikėtų nustatyti buferinės apsaugos zoną.

5. Tikslinga papildomai įvertinti dokumentus, kuriais remiantis ginčo teritorija 2004-11-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, taip pat Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2009-01-12 akto Nr. 294, kuris tuo metu buvo pagrindu tikslinti Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 459 miško kvartalo 2-4 taksacinių sklypų aprašomuosius ir grafinius duomenis, priėmimo argumentus.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Po bjauraus svečio apsilankymo kieme, Aušra patyrė tikrą košmarą: išgelbėti augintinį jau buvo vėlu (6)

Lietuvoje gausiai paplitusios erkės ir jų pernešamos ligos verčia nerimauti ne tik dėl savo,...

Viena šeimininkų klaida šunims baigiasi tragiškai: kraujo dėmės namuose ir byrėti pradėję dantys (52)

Reguliariai šepetėliu valytis dantis ir stomatologo kabinete pasidaryti burnos higieną – tokia...

Veterinaras pristatė naujausią sterilizacijos būdą: štai kodėl tokia operacija daug saugesnė už tradicinę (40)

Šunų kastracija ir sterilizacija – procedūros, kurių poreikį apsvarsto kiekvienas šuns...

Aplinkosaugininko medžioklė pavirto skandalu: įtariamas subrakonieriavęs vilką patikslinta (300)

Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos...

Ambicingi ES užmojai: už 30 metų visi pastatai Europoje šiluma turi pasirūpinti patys (87)

Ilgai gyvenę galvodami tik apie save, teršdami gamtą ir negalvodami apie pasekmes, pagaliau...

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (345)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Po naujo viruso protrūkio lietuviai apie kinus kalba baisius dalykus: papasakojo, kokia ši tauta yra iš tikrųjų (134)

Visokias keistenybes valgantys ir medicinai naudojantys kinai , paleido į pasaulį grėsmingąjį...

Šiaurės Airijoje – pirmasis koronaviruso atvejis: pacientas keliavo per Dublino oro uostą (20)

Pirmasis koronaviruso atvejis užfiksuotas Šiaurės Airijoje, rašoma CNN .

Skirmantas Malinauskas: pirmas atvejis sukelia neprognozuojamą žmonių elgesį (38)

Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo, valstybė jau šiuo metu yra pasiruošusi...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote? (392)

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų (7)

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas? (22)

Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

5 patarimai, kaip sustiprinti libido, kad seksualinis gyvenimas taptų intensyvesnis (2)

Norintiems spalvingesnio ir intensyvesnio intymaus gyvenimo specialistai pataria – skirkite seksui...

Mirotičiaus šedevras padovanojo katalonams daug nervų kainavusią pergalę Maskvoje (6)

Dviejų potencialių Eurolygos finalo ketverto dalyvių akistata Rusijos sostinėje stingdė kraują:...

|Maža didelių žinių kaina