„Išėjau į balkoną parūkyti, tačiau į jį neleidžiu savo katės, nes jau šaltoka ir nenoriu, kad ji sussirgtų. Katė, pamačiusi, kad į balkoną jos niekas neįleis, iš kambario pusės užšoko ant balkono durų rankenos ir ją užlenkė. Taip aš likau įkalinta balkone. Mobilaus telefono su savimi neturėjau, nes išėjau tik trumpam laikui, gyvenu devintame aukšte, todėl prisišaukti kažką iš lauko yra sudėtinga. Katė iš kambario įžūliu snukiu žiūrėjo į mane ir miauksėjo. Kad ištrūkčiau iš balkono turėjau išdaužti durų stiklą“, - pasakojo skaitytoja.
Veterinarijos gydytoja ir Lietuvos felinologų draugijos vadovė Jurgita Gustaitienė šypsojosi išgirdusi tokią istoriją ir teigė, kad katės savo kerštingumu dažniausiai parodo netinkamą šeimininkų elgesį.
„Ji tai padarė nesąmoningai, tikrai to nesiekdama, jai tiesiog taip pavyko“, juokėsi specialistė.
Specialistės teigimu, supaprastinta kalba kalbant, taip – katės yra kerštingos: „Tačiau kalbant profesionalia kalba, katė reaguoja į žmogaus elgesį. Ji kalbėti nemoka ir negali žmogui paaaiškinti, kad tu esi glušas ir taip elgtis negali, todėl ji bando tai pademonstruoti keistu elgesiu.“
Pašnekovė išvardino pagrindines klaidas, kurias daro kačių šeimininkai: „Pirmiausia žmogus turi priimti gyvūną, kaip šeimos narį. Katė yra laisvas gyvūnas savo prigimtimi, šis gyvūnas turi būti neužguitas. Dar viena klaida, kai žmogus pradeda varžyti gyvūną ir statyti jį į tam tikrus rėmus. O didžiausia klaida yra, kai žmonės bando auklėti kates ir pradeda purkšti į jas vandenį ar naudoti kitas netinkamas priemones.“
Pasak pašnekovės, katė auklėjama visai kitokiu būdu nei šuo: „Jai reikia taikyti stebėjimo metodą. Jeigu jūs pastebėjote, kad jūsų katė puikiai atneša numestą daiktą, puikiai vaikšto ant užpakalinių kojų, paplekšnojus per petį, ant jo užšoka, tiesiog girkite katę ir galėsite pademonstruoti, kaip puikiai jūs ją išdresavote.“
