Šeima slaugė sužeistą gyvūną, tačiau neketino laikyti jo kaip augintinio. Kai voveriukas pasveiko, žmonės norėjo paleisti gyvūną atgal į laisvę, tačiau jis turėjo kitokių planų. Voverė taip prisirišo prie žmonių, kad norėjo pasilikti jų namuose.

Žmonės paleisdavo gyvūną į lauką, tačiau jis visuomet grįždavo namo. Netrukus jis tapo tikru šeimos nariu, kuriam patiko žaisti ir miegoti pataluose. Praleidęs šešis metus su šia šeima gyvūnas nugaišo.

Šeima labai mylėjo savo neįprastą augintinį, ir sode supylė jam kapą.