„Viena neprieštarauja, kai kaklą kasai, jo neįtraukia. […] Šiaip ji labai draugiška. Antra sraigė truputį piktesnė, nes mėgsta pasikandžioti“, – apie savo augintines pasakoja E. Tamašauskas.
Lietuvoje afrikinės sraigės dirbtinai auginti pradėtos prieš keliolika metų. Sakoma, kad šių moliuskų paklausa – milžiniška.
O štai Majamyje su afrikinėmis sraigėmis jau kovojama kaip su viena destruktyviausių invazinių moliuskų rūšių. Kiekvieną savaitę sugaunama daugiau nei tūkstantis sraigių.
Afrikinės sraigės atakuoja bent 500 augalų rūšių. Kitaip sakant, sunaikina beveik visus augalus, kurie pasitaiko jų kelyje, teigia Floridos agrokultūros departamento specialistai.
E. ir I. Tamašauskai savo augintines sugebėjo prisijaukinti. Pasak E. Tamašausko, jos priprato būti ant rankų.
Pora sraiges dažnai išsitraukia iš namelio ir su jomis pabendrauja. „Leidžiame joms pavaikščioti, paglostome“, – pasakoja E. Tamašauskas.
Vyro teigimu, susidomėjimas sraigėmis kilo, nes jiedu su žmona – gurmanai, mėgsta sraiges valgyti.
„Tai, žinoma, neliečia šių sraigių. Mes jų nevalgome. Draugų niekas nevalgo“, – šypteli E. Tamašauskas.
Auginti sraiges pora pradėjo, kai jų draugų sraigės padėjo kiaušinius ir išsirito daug sraigiukų. Tada ir E. bei I. Tamašauskai susigundė šiuos moliuskus laikyti namuose.
„Iš nemažo kiekio išgyveno dvi sraigės. Jos yra kanibalės ir augdamos viena kitą sunaikina, jei yra per maža erdvė. O erdvė buvo mažoka, tai štai – liko dvi“, – sako E. Tamašauskas.
Bet dabar jau jų sraigės sėkmingai pačios deda kiaušinius, ir ritasi maži sraigiukai.
Afrikinės sraigės, anot jų augintojų, labai mėgsta agurkus. „Vien agurkus ir salotas ėda. Vynuogių, moliūgų, cukinijų nevalgo“, – nurodo I. Tamašauskienė.
Geriausias pašaras tokioms augintinėms ir yra švieži agurkai bei salotos, bet joms galima duoti paskanauti ir obuolių, bananų, kopūstų. Šioms sraigėms reikia kalcio, kuris gali būti patiekiamas sepijų kaulų forma.
E. Tamašauskas pastebi, kad jų auginamos sraigės turi savitą būdą. „Matyt, vis dėlto sraigių charakteriai yra skirtingi. […] Viena mėgsta kandžiotis, o kita – visiškai nesikandžioja“, – atkreipia dėmesį vyras.
Iš tikrųjų didžiosios Afrikos sraigės dantų neturi. Šiurkščiu, aštriais kauburėliais padengtu liežuviu, vadinamu radula, tokios sraigės tiesiog gremžia maistą, bet nekanda ir nekramto. Taip gremždamos jos ragauja daugelį paviršių, su kuriais susiduria, tyrinėja, kas valgoma.
Žmonės šią savybę pastebėjo jau seniai ir sugalvojo ją išnaudoti odos šveitimo procedūrai. Pasak I. Tamašauskienės, veido valymo procedūroms sraigės buvo naudojamos dar Antikos laikais.
„Dabar japonai šią procedūrą iškėlė į aukštumas, norėdami atgaivinti tai, kas sena. Jau labai seniai tos procedūros atliekamos, tik su truputį mažesnėmis sraigėmis, nes, kai šitokią užsidedi, ji užima pusę veido“, – sako moteris.
Ji tikina, kad afrikinės sraigės iš tiesų daro kažką panašaus į masažą: „Jauti, kaip tiesiog per veidą juda savo raumenukais, uždeda kažkokią naudingą plėvelę su vitaminais – kaip kaukę. Skaičiau, kad tai net atjaunina odą, gydo alergijas, išbėrimus. Natūralus produktas – nauja banga.“
Vis dėlto E. ir I. Tamašauskai juokiasi, kad tokią procedūrą su savo augintinėmis išbandė tik kartą.
