aA
Visi savo spintoje turime nebenešiojamų drabužių, nereikalingų medžiagos skiaučių. Dalis jų keliauja į tekstilės atliekų konteinerius, dalį išdalijame arba išmainome į kitus dėvėtus drabužius. Tačiau, kurie iš mūsų pagalvojame, kad iš senų džinsų ar palaidinės galima pasiūti naują drabužį arba net pirkinių maišą?
Prikelia tekstilę naujam gyvenimui
© Asmeninins albumas

Idėja gimė dėl noro sumažinti plastiko vartojimą

Senus drabužius ir tekstilės atliekas galima prikelti antram gyvenimui ieškant originalių, aplinką tausojančių sprendimų. Arba, kaip GRYNAS.lt pasakoja „Žalia žinutė“ įkūrėja Monika Levickaitė, siekiant darnos su aplinka.

„Išties, „Žalią žinutę“ galima pavadinti aplinkosauginiu projektu, bandančiu tapti socialiniu verslu – verslu, kuris pasižymi dvigubos vertės sukūrimu. Pirmoji ir svarbiausioji vertė – aplinkosauginių problemų sprendimas bei edukacija, o antroji yra pajamų generavimas, kad galėtume tęsti darbus“, – apie iniciatyvos esmę pasakoja jos pradininkė.

Anot M. Levickaitės, tvaraus gyvenimo filosofijos ir jos skleidimo kitiems pradžią galima laikyti pirmąsias jos surūšiuotas atliekas.

„Taip žingsnis po žingsnio pradėjau siekti didesnės darnos su aplinka. Stebėdavau, kaip žmonės plėšo vienkartinių plastikinių maišelių ritinėlius ir sukau galvą, ką su tuo daryti. Mane tai labai liūdino, nors primindavau sau, kad arba turiu susitaikyti, arba kažko imtis“, – prisimena pašnekovė.

Žalia žinutė gaminiai
Žalia žinutė gaminiai
© Asmeninins albumas

Ir tuomet ji prisiminė tekstilę – žaliavą, iš kurios galima gaminti medžiaginius maišelius, pakeičiančius plastikinius.

„Surengiau savo bičiulėms daugkartinių maišelių siuvimo dirbtuvėles, kurių metu labai aiškiai supratau – žmonės neturės laiko jiems pasisiūti. Tad pagalvojau, kad tai galėtų tapti mano mažyte misija ir ėmiausi darbo. Palikau nemylimą darbą ir leidausi į maišelių nuotykį kartais pati netikėdama, kad aš tikrai taip sau leidžiu – leidžiu gyventi, kaip sako širdis. Verslo plano neturėjau, tik didelį norą, kad parduotuvėje nebenaudotume vienkartinių plastikinių maišelių“, – apie tekstilės atliekų perdirbimo į maišelius pradžią pasakoja M. Levickaitė.

Žalia žinutė gaminiai
Žalia žinutė gaminiai
© Asmeninins albumas

Žaliavos – tik jau panaudotos

Kodėl tekstilė? Visų pirma, anot M. Levickaitės, norint sukurti daugkartinį maišelį, reikėjo rasti žaliavą, kurių būtų galima lengvai išskalbti. Panaudota tekstilė dėvėtų drabužių parduotuvėse, pasak pašnekovės, tam puikiai tiko. Be to, perdirbant dėvėtą audinį taupomi ne tik žemės, bet ir žmogiškieji resursai.

„Dieninės užuolaidos audinys pasirodė puikiai tarnaujantis šiam tikslui: permatomas, lengvas. Naujų audinių, kad ir natūralių, gamybai reikalingi papildomi resursai – didžiuliai vandens kiekiai, alinama žemė, tad transformuoti mąstymą ir imti perkurti iš to, kas jau buvo sukurta, man atrodo yra labai prasminga. Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos vystymui, kuomet siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi paslaugą“, – pasakoja „Žalios žinutės“ įkūrėja.

Žalia žinutė gaminiai
Žalia žinutė gaminiai
© Asmeninins albumas

Siekia įkvėpti žmones vartoti kitaip

Vienas svarbiausių projekto tikslų, pasak M. Levickaitės, yra pasiūlyti žmonėms alternatyvą vienkartiniams plastikiniams maišeliams, kurie skirti sveriamiems produktams. Tam gali būti skirti daugkartiniai maišeliai, kurie netik sumažina plastiko vartojimą, bet dar ir yra siuva iš antrinių žaliavų – dėvėtų permatomų užuolaidų, vadinasi, mažėja ir tekstilės atliekų kiekis, taupomi žmogiškieji ir gamtos ištekliai.

Tiesa, „Žalia žinutė“, anot jos įkūrėjos, dar siekia ir įkvėpti žmones gyventi kitaip – mažiau vartoti, meistrautis daiktus patiems, stabdyti greitąją madą.

„Man atrodo, kad rūpinimasis mūsų aplinka, vartojimo mažinimu, Žemės gerbūviu yra visus žmones vienijanti jungtis – juk visi dalyvaujame vienoje ekosistemoje ir norime gyventi darnoje, o tai įmanoma tik veikiant drauge“, – pasakoja M. Levickaitė.

Žalia žinutė gaminiai
Žalia žinutė gaminiai
© Asmeninins albumas

Pašnekovės pastebi, kad aplinkosauginių problemų sprendimas nėra vien valdžios, institucijų ar tik didelių verslų reikalas – mes visi turime atsigręžti į save ir paklausti, kaip galime prisidėti prie aplinkos tausojimo.

„Kad tai įvyktų, mus turi pasiekti šviečianti informacija, kokybiškos žinios, skatinančios mus keisti savo įpročius, kaip pavyzdžiui, atsisakyti vienkartinių daiktų, nepalaikyti greitosios mados, nesuversti visų savo atliekų į mišrių atliekų konteinerį. Šiandien klimato kaitos problemos tampa vis akivaizdesnės, plastiko tarša jau „lipa“ į mūsų lėkštes, daugybė raudonų vėliavėlių, įspėjančių apie grėsmes visos žmonijos išlikimui dėl biologinės įvairovės išnykimo, drastiškai didelės CO2 koncentracijos, tirpstančių ledynų, o mes vis spyriojamės, delsiame, nes galvojame, kad viską sukontroliuosime“, – įsitikinusi M. Levickaitė.

Perdirba seną džinsą

Tekstilės pramonės tarša susidomėjo ir kita lietuvių kūrėja – Milda Paukštė. Anot jos, kad žmonės pasirinktų tausoti, o ne eikvoti, tereikia paprasto sąmoningumo.

„Sąmoningoji pasaulio dalis yra nemenkai susirūpinusi dėl aplinkosaugos. Klimato kaita jau vadinama klimato katastrofa. Tekstilės pramonė, kuri ilgai buvo laikoma nepavojinga savo atliekomis, dabar įvardijama kaip antra ar trečia didžiausia teršėja pasaulyje. Tokiame kontekste man visiškai nesinorėjo kurti iš naujų žaliavų. Taip ir atsirado, būtent, atnaujinto, o ne naujo džinso gaminių studija“, – apie savo idėją įkurti džinso atliekų perdirbimo iniciatyvą „Denim Diaries” pasakoja M. Paukštė.

Denim diars
Denim diars
© Asmeninins albumas

Pašnekovė tęsia, kad kone kiekvienas žmogus savo namuose turi nebereikalingų džinsų. Užuot juos laikius spintose, sandėliuose ar išmetus į tekstilės konteinerį, galima senus džinsus prikelti antram gyvenimui.

„Įsivaizduokit, jei bent jau Vilniuje visi nebereikalingi džinsai būtų panaudoti antrąsyk. Prasmingai panaudoti vietoj to, kas būtų pareikalavę papildomų gamtos išteklių. Vėliau nupirkti, padovanoti, pritaikyti. Vėl atnaujinti ar perkurti“, – tikina „Denim Diaries“ įkūrėja.

Stengiasi pratęsti panaudotos tekstilės gyvenimą

Kol kas projekto veikla apima nebereikalingo džinso surinkimą, atnaujinimą įvairiomis formomis ir prekybą. Džinsas nebereikalingas tampa ne tik tuomet, kai pradyla keliai ar susitepa.

„Nebereikalingos yra atraižos, likusios nuo drabužių siuvimo. Taip pat džinsai, kurie kabėjo parduotuvėse ar buvo sandėliuose, bet nesulaukė pirkėjų. Taip pat džinsiniai rūbai, kuriuos nusipirko, bet jie liko neapsivilkti ar dėvėti vos kartą. Ir tie, kurie buvo nešioti bei mėgti, tačiau pasikeitė mada, atsirado dėmelė ar jų vietą užėmė kitas drabužis. Iš viso to gaminame pirkinių maišelius, prijuostes, pagalvėles, kuprines, aksesuarus bei įvairius kitus daiktus. Svajonių daug, laiko paroje – tik 24 valandos, bet žingsnis po žingsnio judame pirmyn“, – pasakoja M. Paukštė.

Denim diars
Denim diars
© Asmeninins albumas

Anot pašnekovės, tekstilės atliekų prikėlimas antram gyvenimui ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje tampa vis populiaresnis. M. Paukštė įsitikinusi, kad vis daugiau žmonių jaučiasi blogai išmesdami nebereikalingus drabužius į konteinerį, todėl stengiasi pratęsti jų gyvavimą.

„Mūsų dar nėra atradę tie, kuriems galime būti įdomūs. Pavyzdžiui, žmonės, mėgstantys išskirtinius vintažinius džinsinius švarkus. Juos išvalome ir dekoruojame trūkumus paversdami privalumais. Taip pat tie, kurie mielai virtuvėje, sode ar prie kepsninės ryšėtų prijuostę iš atnaujinto džinso. Arba tie, kurie kuriasi industrinio, šiuolaikinio stiliaus interjeruose ir norėtų juose įkurdinti džinsines pagalvėles, krepšius, sėdmaišius ar net paveikslą iš džinso. Mūsų tikrai dar nėra atradę verslai, kurie norėtų prisidėti prie aplinkosaugos, bet nesugalvoja, kaip tai padaryti“, – mano M. Paukštė.

Anot kūrėjos, labai svarbu ir šviesti visuomenę, kalbėti apie įvairių atliekų susidarymą, kaip mažinti vartojimą ir, kad labai svarbu prikelti daiktus, drabužius antram gyvenimui.

Denim diars
Denim diars
© Asmeninins albumas

„Visi veiksmai turi pasekmes. Neatsakingo masinio vartojimo pasekmes jau matome ir jaučiame. Girdime ir kalbame apie jas. Ateina neišvengiamas metas tvarkytis. Vieni dar neigia tai, kiti susitaiko, dar kiti imasi veikti. Kuo daugiau bus veikiančių ir palaikančių, tuo daugiau galima tikėtis pokyčių teigiama linkme“, – įsitikinusi M. Paukštė.

Denim diars
Denim diars
© Asmeninins albumas

Pagal Aplinkos ministerijos turimus duomenis per metus Lietuvoje surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Pavyzdžiui, 2017-aisiais buvo surinkta 8516 t gamybinių ir 2407 t komunalinių, t. y. atskirai surinktų komunalinių atliekų sraute, tekstilės atliekų. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė pažymi, kad tekstilės pakartotinis naudojimas, dalinimosi platformų sukūrimas yra tos priemonės, kurios, siekiant mažinti susidarančių tekstilės atliekų kiekį, skatinamos įgyvendinti ir Europos Sąjungos teisės aktuose.

Tausojančio vartojimo skatinimas, visuomenės sąmoningumo didinimas yra vieni iš pagrindinių Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatytų tikslų. Siekiant, kad tekstilės atliekų kuo daugiau būtų perdirbama ar kitaip panaudojama, ieškoma optimaliausių būdų tai padaryti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
4.5000

Klimato aktyvistė Thunberg į Niujorką vyks dvi savaites: pasirinko netaršią transporto priemonę (20)

Švedijos aktyvistė Greta Thunberg trečiadienį pradės kelionę į Niujorką, kur lankysis JT...

Vokietijoje – papildomų taršos mokesčių siūlymas: šiukšlinimas gamtoje nebeturi ribų (16)

Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze paskelbė planus priversti įmones, kurios gamina...

Tikroji pigių drabužių pirkimo kaina: žmonių išnaudojimas, skurdas ir alinama gamta (20)

Prancūzai ar italai galbūt norėtų galvoti apie save kaip madingiausius žmones Europoje, tačiau...

Skriaudžiame pačius silpniausius: skurdui ir badui pasmerkiame tuos, kurie labiausiai tausoja planetą (61)

Skurdus Afrikos rytuose esantis Burundis patenka į pasaulio maisto nesaugiausių teritorijų...

Pasirinko nepopuliarią specialybę ir to nesigaili: dabar lietuvis JAV tobulina visam pasauliui svarbų algoritmą (16)

Vis dažniau būsimi Lietuvos mokslininkai per studijų metus įgytas žinias pritaiko ir patirties...

Top naujienos

Užkalnis: Lietuvoje tokių šonkaulių neturi būti (177)

Aš čia ne ta prasme, kad blogi šonkauliai. Restorane, apie kurį rašysiu, yra labai geri...

Vaizdas vaikų vasaros stovykloje atėmė žadą: vargu ar dar kur būtų galima pamatyti tokį sovietmečio palikimą (129)

„Už europinę kainą – sovietmečio kokybė“ – ironizuoja viena panevėžietė, išvydusi,...

Susigundė populiaria idėja pagyventi dviese 18 kvadratų bute: patirtis buvo nepamirštama (173)

Per aukštai ir per garsiai – tai du pirmiausiai į galvą šaunantys įspūdžiai po bandymo...

Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir besidaužanti širdis: turintys šį sutrikimą papasakojo, ką reikia ištverti (143)

Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir širdis besidaužanti taip, lyg tuoj išlips per...

Su krepšininkais namo grįžęs Rapšys: Kalnietis domėjosi, ar lagamine nėra viršsvorio su medaliais (59)

Lietuvos plaukikas Danas Rapšys sekmadienį grįžo iš kone du mėnesius trukusios turnė Azijoje....

Baisūs skaičiai: per pusdienį prie Klaipėdos sustabdyti 29 neblaivūs vairuotojai vienas bandė pabėgti į mišką

Sekmadienį Kelių policijos reidai pribloškė sustabdytų neblaivių vairuotojų kiekiu. Nuo ryto...

Šaltiniai atskleidė šeimos tragediją Rusijoje: paauglys išžudė savo šeimą (22)

Rusijos Uljanovsko srityje paauglys išžudė savo šeimą ir nusižudė, sekmadienį pranešė...

Norėjo pasikeisti langus, bet prisidarė papildomų problemų: už broką niekas neatsako (7)

Greitai ruduo ir netrukus prasidės namo renovacija. Norėjom pasikeisti visus langus pigiau ir...

Neramumai Honkonge tęsiasi: įspūdinga minia susirinko į mitingą (9)

Dešimtys tūkstančių Honkongo demokratijos aktyvistų sekmadienį surengė didelį mitingą,...

Sakartvelas ar Gruzija: alternatyvus pavadinimas populiarėja, bet dominuoja senasis (110)

Lietuvoje pamažu ima populiarėti alternatyvus Gruzijos pavadinimas Sakartvelas , tačiau...