Ne tik kurmiai yra gražios vejos priešai – kokie metodai padeda atbaidyti nekviestus „svečius“

Vieni tokių – Lietuvoje daug kur gyvenantys kurmiai. Rausdami kurmiarausius jie kenkia žolei, o kurmiarausiai darko vejos išvaizdą. Kurmiai yra naudingi, nes minta augalus graužiančiomis įvairių vabzdžių lervomis, vis dėlto jų „daugiabučių“ vaizdo išpuoselėtoje vejoje neapsikentę žmonės ieško būdų, kaip kurmius išprašyti iš savo kiemo.

„Su kurmiais jau įrengtose vejose gali būti kovojama „įrėminant“ būsimą vejos plotą į žemę įkasamu maždaug 30 cm gylio specialiu metaliniu tinkleliu. Jei veja dar tik įrenginėjama, galima po derlinguoju dirvožemio sluoksniu patiesti specialų tinklelį, neleidžiantį atklydusiam kurmiui prasirausti į dirvos paviršių. Kai kurie gyventojai renkasi kurmius baidyti specialiais žemo dažnio bangas skleidžiančiais įrenginiais ar aitriais kvapais, tačiau jų poveikis yra trumpalaikis“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Simas Bairašauskas, bendrovės „Husqvarna“ sodo technikos ekspertas, pasakoja, kad kurmiai iš tiesų bijo ir vengia garsų, jiems nepatinka ir sukeliama dirvožemio vibracija.

„Vienas iš veiksmingų būdų kurmius sezono metu išprašyti iš sklypo yra vejos robotas. Iš savo patirties galime pasakyti, kad vejose, kuriose buvo kurmiarausių, instaliavus vejos robotus, po kurio laiko kurmių nebeliko, nauji kurmiarausiai nebekilo.

Taip yra todėl, kad vejos robotai dirba praktiškai nuolat, jų garsas ir skleidžiama vibracija erzina kurmius ir neduoda jiems ramybės. Tiesa, ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, kai sklype robotas nedirba, kurmiai gali grįžti. Išvengti kurmių gali nepadėti ir pernelyg galingas roboto modelis, kuris vejoje darbuosis nepakankamai ilgai, kad sukeltų kurmių nepasitenkinimą“, – tikina S. Bairašauskas.

Jo teigimu, dažnai problemų vejoje gali padaryti ir skruzdėlės, kurių „nameliai“ iškyla virš žolės tarsi žemės kupsteliai. Lietingais metais tie kupsteliai gali būti net 15–20 cm aukščio.

Skruzdėlės gali erzinti sklypo šeimininkus, tačiau vejai jos daro ir didesnę žalą – veja aplink skruzdėlynus pradeda blukti, praranda spalvą, žolės pamažu nyksta. Sodo technikos ekspertas sako, kad vejos robotai gali padėti kovoti ir su šia problema, nes važinėdami ardo skruzdėlynus.

Taip pat sėkmingai robotai vejapjovės apsaugo ir nuo invazinių šliužų – jie šliaužia vejos paviršiumi, o ties sklypo riba juos pasitinka vejos robotas.

Dr. E. Klimas primena, kad vejų žolėms gali kenkti ir šaknimis mintančios vabzdžių lervos. Vejas dažnai pažeidžia ilgakojo uodo lervos, kurios jautrios sausrai, o itin gausu jų būna drėgną ir šiltą rudenį. Šių lervų pažeista veja pradeda geltonuoti.

Seniau įrengtų vejų dirvožemyje gali gyventi dirvaspragšio lervos, kurios maitinasi jaunų žolių šaknimis, graužia krūmijimosi bamblius. Drugio žiemkentinio pelėdgalvio lervos taip pat graužia žolių šaknis ir ūglių pagrindą. Kone dažniausiai aptinkami ir lengviausiai pastebimi vejų žaladariai yra paprastųjų grambuolių lervos, durpinguose dirvožemiuose pasitaiko kurklių ir jų lervų, kenkiančių ne tik vejai, bet ir kitiems sodo bei daržo augalams.

Nustačius, kokie kenkėjai gadina veją, tenka imtis jų kontrolės priemonių: iš pradžių, jei tik įmanoma, paprastų mechaninių, o kraštutiniais atvejais – ir radikalių cheminių.