Žmonėms smalsu, bet tuo pačiu jie ir bijo

Tokie gamtos dėsniai Palangos zoologijos sodo įkūrėjams – Mindaugui Maurukui ir Edgarui Čepulkovskiui – nuostabos nekelia. Mindaugas jau nuo mažumės pradėjo domėtis vabzdžiais, o Edgaras labiau mėgsta auginti didžiulius gauruotus vorus. Du jaunuoliai pernai pradėjo dirbti drauge ir šį birželį Palangoje įkūrė pirmąjį insektariumą.

GRYNAS.lt komanda, atvykusi į tamsias ir gerai prišildytas zoologijos sodo patalpas, pirmiausia atkreipė dėmesį į susidomėjusius, bet kartu ir išsigandusius lankytojus. Salės darbuotoja prasitarė, kad dauguma lankytojų į šiuos gyvūnu iš pat pradžių žvelgia įtariai, juo labiau, kad beveik visi jie yra pavojingi.

„Dauguma žmonių ateina su išankstine nuostata. Tikrai būna tokių, kurie dreba. Tokiais atvejais raminu, kad čia saugu, nes yra dvigubas stiklas. Vienas lankytojas per salę leidosi tik tvirtai įsikibęs man į ranką. Bet būna ir priešingai: žmogus nieko nebijodamas grožisi. Įdomiausiai žmonėms vorai ir skorpionai“, - sakė zoologijos sodo darbuotoja, atskleidusi, kad arčiausiai įėjimo įkurdinti tarakonai maitinami bananais, kriaušėmis, obuoliais ir agurkais.

Lankytojai parsinešti vorų į namus nesiskubina

Nors insektariume šiuo metu gyvena 40 rūšių egzotiškų nariuotakojų, jo direktorius M. Maurukas atskleidė, kad kiekvienai rūšiai skirtingų pietų ruošti nereikia. Tarakonai minta žaliu maistu – vaisiais ir daržovėmis, o plėšrieji vorai ir trijų rūšių skorpionai maitinami greitai besiveisiančiais tarakonais. O ir maitinti šių gyvūnų nuolat nereikia. Pavyzdžiui, voragyvius papenėti užtenka kas savaitę ar dvi.

Jų terariumai taip pat nereikalauja išskirtinės priežiūros: vidus pripildytas kokoso durpėmis ir jei vidun neįsimeta pelėsis, šios medžiagos galima nekeisti tol, kol voras gyvena. Svarbiausia durpes šiek tiek sudrėkinti ir palaikyti 20 – 30 laipsnių temperatūrą.
Zoologijos sodo vadovas Mindaugas
Į rankas vorą ima tik profesionalai, kurie žino, kaip tai daryti, arba dideli kvailiai, kurie nori pasirodyti. Pavyzdžiui, jei imsi iš viršaus, voras suksis ir kąs. Bet jei padėsi šalia ranką ir pakutensi pilvuką su šepetėliu, jis pats užlips ant delno. Vorui atrodys, kad tai yra žemė ir jis turėtų nekąsti.

Koks insektariumo eksponatas vertingiausias? Tai didžiausias pasaulio voras galijotas, užaugantis iki 30 cm. Tačiau dabar puikiomis sąlygomis laikoma patelė ištiestomis kojomis siekia maždaug 20 cm.

Pasidomėjus, ar lankytojai tokių gyvūnų draugijoje gali jaustis saugiai, gamtos mokslus studijuojantis vaikinas atskleidė, kad saugumu tikrai pasirūpinta. Antraip nebūtų galimybės įsteigti zoologijos sodą. „Čia visi gyvūnai pavojingi, išskyrus tarakonus ir gyvalazdes. Tačiau yra dvigubas stiklas, todėl niekas rankų prikišti negali. Šioje vietoje tikrai nepavojinga. Visgi ir pats esu du ar tris kartus rankoje laikęs vorus – daugiau nenoriu“, - tikino Mindaugas.
Insektariume tarakonai labai gerai maitinami

Be to, jis pridūrė, kad zoologijos sode galima ne tik apžiūrėti retąsias nariuotakojų rūšis, bet ir nusipirkti dar visai mažą labiausiai patikusį gyvūną. Visgi kol kas daugiau pirkėjų sulaukia internetinė vaikinų įsteigta voragyvių parduotuvė. Nuo birželio 21 dienos, kai pradėjo veikti zoologijos sodas, buvo nupirktas vienas 2 cm dydžio gyvūnas, kainavęs 95 litus.

Pašnekovas atskleidė, kad norint namuose laikyti pavojingą vorą jokių specialių leidimų nereikia – užtenka jo įsigijimą patvirtinančios sąskaitos. O ir laikymo sąlygos nėra ypatingos. Pradžioje mažąjį voriuką galima laikyti bet kokioje dėžutėje, pavyzdžiui, atlikusioje nuo salotų. Tačiau vėliau jam prireiks nedidelio terariumo.

Nuo voro įkandimo galima numirti

Voro išlaikymas nėra brangus. Jei plėšrūnui maistas perkamas, tam per mėnesį teks išleisti maždaug 5 litus. O jeigu tarakonus nutarsite auginti patys – neišleisite nė cento. Žinoma, nereikia pamiršti, kad būtina palaikyti šilumą. Tačiau aštuonerius metus nariuotakojais besidomintis Mindaugas siūlo išeitį. Kad papildomai nereikėtų naudoti elektros, dėžutę su joje esančiu voru galima pastatyti ant įšilusio kompiuterio.

Tačiau nereikia pamiršti, kad nutarus laikyti vorus jų draugija teks džiaugtis ne taip jau ir trumpai. Patelės gyvena iki 25 metų, o patinėliai – iki 6. Ir čia pat Mindaugas paminėjo intriguojančią detalę: „Kai poruojasi, patelės suėda patiną.“
Citata
Jų terariumai taip pat nereikalauja išskirtinės priežiūros: vidus pripildytas kokoso durpėmis ir jei vidun neįsimeta pelėsis, šios medžiagos galima nekeisti tol, kol voras gyvena. Svarbiausia durpes šiek tiek sudrėkinti ir palaikyti 20 – 30 laipsnių temperatūrą.

Dar šią vasarą iki 100 rūšių insektariumą išplėsti planuojantis direktorius nutarusius namuose auginti vorą perspėjo, kad tai laukinis gyvūnas ir su juo reikia elgtis labai atsargiai. „Tai, kas susiję su saugumu, priklauso nuo žmogaus. Į rankas vorą ima tik profesionalai, kurie žino, kaip tai daryti, arba dideli kvailiai, kurie nori pasirodyti. Pavyzdžiui, jei imsi iš viršaus, voras suksis ir kąs. Bet jei padėsi šalia ranką ir pakutensi pilvuką su šepetėliu, jis pats užlips ant delno. Vorui atrodys, kad tai yra žemė ir jis turėtų nekąsti. Pas mus nėra vorų, nuo kurių įkandimų galima numirti. Nors nuo Vietnamo šimtakojo įkandimo Filipinuose mirė maža mergaitė, jai į galvą įkando“, - perspėjo zoologijos sodo vadovas.

Mindaugas, zoologijos sodą steigęs daugiau dėl mokslinių tikslų, tiksliai negalėjo pasakyti, ar pasibaigus vasarai gyvūnai bus toliau eksponuojami. Jis atskleidė, kad yra planų kolekciją pristatyti Lietuvos bei Latvijos mokykloms.

„Šie gyvūnai kaupti daugiau nei metus. Anksčiau juos laikydavom namuose. Be to, pristatydavom ir mokyklose. Apskritai zoologijos sodas bus ir ateityje, tik gal daugiau moksliniais tikslais. Jis žmonėms bus prieinamas visą vasarą, o rudenį gyvūnai išliks, bet nežinom, ar juos žmonės galės stebėti“, - atskleidė Mindaugas.