Mokytoja: vaikai nebežino, iš kur atsiranda kopūstas

Verkių mokykloje – daugiafunkciniame centre veši didžiulis sodas ir daržas. Juos prižiūri mokiniai. Ankstyvą pavasarį jie sėja daržovių sėklas šiltnamyje, vėliau sodinukus perkelia į daržą. Galiausiai nuimamas per vasarą užaugęs derlius. Šios mokyklos mokytoja doc. dr. Giedrė Kmitienė pripažino, kad daugeliui vaikų sunku įsivaizduoti, jog darže augančios daržovės yra valgomos.

Prikėlė mokyklos daržo idėją

G. Kmitienė apie netradicinę mokinių veiklą pasakojo Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazijoje vykusioje aplinkosauginio švietimo konferencijoje „Visuomenės gamtamokslinės kompetencijos ugdymas“. Pranešėja paaiškino, ką galima nuveikti mokyklų žaliosiose erdvėse.

Anot jos, mokyklos sodas ir daržas – puiki edukacinė erdvė, kur gali būti vedamos pamokos. Verkių mokykloje – daugiafunkciniame centre mokosi sutrikusio intelekto vaikai. „Kai kurie mūsų auklėtiniai yra autistai, taip pat yra sergančių šizofrenija. Jiems darbas darže yra labai naudingas. Ir tai vaikai mielai daro. Mes dirbame su įvairaus amžiaus vaikais – pradedant vaikų darželiu ir baigiant pirminiu profesiniu rengimu. Mūsų mokykla išskirtinė, nes norint kieme vesti pamoką nereikia administracijos leidimo. Gali bet kada imti ir išsivesti vaikus į didžiulį kiemą, kuris ribojasi su Verkių parku“, - sakė G. Kmitienė.

Jos manymu, maždaug 40 proc. mokyklos žaliųjų erdvių reikėtų pritaikyti edukacinei veiklai. Tačiau čia pat ji pridūrė, kad visa tai prižiūrėti vien darbuotojų neužteks. Reikia, kad prižiūrėti sodą, daržą, gėlių darželius padėtų ir mokiniai.

„Mes atgaivinome seniai pamiršto mokyklinio sklypo idėją. Jame auginame tradicines daržoves. Taip mokiniai praktiškai pritaiko per pamokas įgytas žinias. Jie išmoksta auginti daržoves. Juk daugelis nežino, kad darže augančios daržovės valgomos. Jie mano, kad kopūstas visada yra toks, kokį perkame prekybos centre. Vaikams labai keista, kad kopūstai išauga iš daigelio. Kad morką reikia išrauti iš žemės, irgi daugeliui labai keista“, - pasakojo pedagogė.

Vaikai atlieka gamtos tyrimus

Prieš trejus metus mokykloje buvo pastatytas ir šiltnamis. Jame anksti pavasarį pasėjamos daržovės. O suaugę daigai vėliau persodinami darže, kuriame auga ne tik daržovės. Ten taip pat galima surasti ir aromatinių augalų lysvę. Prie kiekvienos daržovės ar kvapiųjų žolių, parašyta, koks tai augalas. To reikia, kad vaikai žinotų, ką augina.

Be tradicinio daržo mokyklos teritorijoje galima rasti ir pakeltų lysvių. Iš pradžių tam buvo panaudotos euro paletės: „Viskas buvo gerai, bet jas labai greitai išvogė. Liko tik žemių krūva. Todėl pritaikysime kitą metodą. Sukalėme medinę formą, ją išklojome išardytų dėžių kartonu. Tiesa, panaudojome tinklelį nuo kurmių. Pridėjome nukirptų aviečių ir kitų krūmų. Šis sluoksnis siekia maždaug 10 centimetrų. Taip pat prikrovėme maisto lapų, piktžolių. Visa tai užpylėme kompostu. Pavasarį jo dar užpilsime. Taip pat turime ir vertikalių lysvių. Jose auginame agurkus. Vaikams jos labai patinka.“

G. Kmitienė mano, kad toks būdas sparčiai populiarėja ne veltui: „Be kita ko, tokias lysves galima įsirengti ir savo balkonuose. Jų nereikia kasti. O svarbiausia, kad derlius būna dviem savaitėmis anksčiau. Tokias lysves įsirengiau ir savo namuose,“ - sakė mokytoja.

Po darbų sode ir darže mokiniai gali pailsėti žaliojoje klasėje, kurią įrengti buvo labai paprasta: „Sustatėme kuolus ir vaikai šalia jų pasodino vijoklinius augalus. Tačiau, kad susiformuotų vešli pavėsinė, reikia nepagailėti sėklų. Taip pat planuojame sukurti žaliąją knygą, kurioje bus pateikta informacija apie mūsų sodą. Tada vaikai pavėsinėje turės daugiau veiklos. Be to, kieme esame padarę ir pojūčių labirintus, kur vaikai skirtingomis medžiagomis vaikšto basomis kojomis. Iš aromatinių augalų dar padarysime kvapų labirintą.”

G. Kmitienė aiškino, kad mokiniai įtraukiami ir į aplinkosauginę veiklą.

„Mes dažnai lankomės Verkių regioniniame parke, aiškinamės, kokie augalai ten auga. Yra žinoma, kad teorinių žinių mokiniai gauna pakankamai, bet nemoka jų pritaikyti praktikoje. Todėl mes kartu su mokiniais nutarėme ištirti netoliese tekančio Cedrono upelio vandens kokybę”, - mokyklos iniciatyvas vardijo pranešėja.