Rankose – dažais kvepianti nauja knyga „Miškuose prie Baltijos“. Kapitalinis žinomo fotomeistro Jono Danausko ir teksto autoriaus, žinomo miškininko, habil dr. Remigijaus Ozolinčiaus darbas pagaliau įgavo knygos pavidalą. Tema lyg ir pažįstama – daugelis fotografų objektyvą atgręžia į gamtą, į miškus. Tačiau miškais apie Baltiją dar niekas nekeliavo. Tokia knyga – pirma mūsų šalyje.
GRYNAS pakalbino knygos sumanytoją, fotografą Joną Danauską.
Miškai apie Baltiją... Įdomu ir neįprasta. Kaip gimė kygos idėja?
Idėją kažkaip atrado naujų potyrių poreikis, smalsumas: kas ten už smėlio kopų, už bangų nerimo, už saulėlydžio..?
Baltija - ne didžiausia jūra, bet mums kelias apie ją atrodo ilgas. Kiek buvo nuvažiuota, nuplaukta, nueita? Kokiais metų laikais?
Žiūrint į gaublį Baltija tikrai neatrodo svarbi ir didinga. Tačiau pažvelgęs nuo aukščiausios Lietuvos pajūrio kalvos ties Karkle pasijunti mažas mažas. Pakrantė nuvingiuoja devynių šalių teritorija apie aštuonis tūkstančius kilometrų, ir tektų gal visus metus žingsniuoti erzinant kirus ir žuvėdras, kad apeitumei aplink.
Neatrodė tikslinga keliauti tik pakrantėm, norėjosi pamatyti ir patirti žymiai daugiau. Važinėjau savo automobiliu, kelionės įvairiais metų laikais truko ketverius metus. Taupydamas laiką, jūriniais keltais plaukiau į Riūgeno salą, Kylį, Stokholmą, Karlshamną, Helsinkį, kad paskui apvažinėčiau artimesnius nacionalinius parkus, kitus įdomesnius objektus.
Laplandiją pasiekiau lėktuvu ir keletą dienų ten važinėjau išsinuomota mašina.
Savo mišką įsivaizduojame vienaip. Kokie miškai apsupę Baltiją? Ar paprasta juos įamžinti?
Koks regionas buvo Jums gražiausias? Ką rekomenduotumėte tiems, kurie keliaus apie Baltiją?
Regiono grožis fotografui nėra absoliuti sąvoka, tai priklauso nuo regimo momento, nuo gamtos būsenos ir nuo daugybės atsitiktinumų. Labai svarbūs subjektyvus požiūris ir supratimas, visada iškart įspūdinga tai, kas nematyta arba netikėta.
Viena galiu tvirtinti neklysdamas: smalsiam, žingeidžiam žvilgsniui čia visko be galo daug. Žinoma, reikia iš anksto pastudijuoti norimą pasiekti vietovę, pasirinkti nuspėjamai optimalų kalendorinį momentą, orus ir t.t. Neabejoju - kelionėj visada bus džiaugsmo ir savų atradimų.
Knyga jau šildo rankas. Ar visa sukaupta medžiaga panaudota? Gal dar kas nors planuose? Kad ir ... kopose prie Baltijos?
Dėkingai susiklosčius aplinkybėms, išleistas albumas, skirtas Tarptautiniams miškų metams su įdomiais profesoriaus Remigijaus Ozolinčiaus tekstais. Žinoma, yra dar tūkstančiai fotografijų, iš kurių kelios dešimtys, galbūt, vertos pretenduoti į knygų puslapius. Į keletą kelionių vykom kartu su gamtininku, mokslų daktaru, Lietuvos UNESKO komisijos pirmininku Romu Pakalniu. Jei subręs bendra idėja, ji gali virsti knyga.
Labai įspūdinga buvo savaitę trukusi kelionė po vidurio Švediją su gamtos mokslų daktaru Broniumi Šablevičiumi, parašiusiu populiarių knygų apie Lietuvos gamtą. Nei fotoaparatas, nei šaukštas dar nepadėti į lentyną, su jų pagalba dar gali kas nors atsirasti.To tikimės. Linkime puikios šviesos ir gerų nuotraukų.
