Atmosfera buvo karšta, tačiau neoficiali aplinka leido dalyviams atsipalaiduoti ir pasakyti, ką jie iš tiesų galvoja. Medžiotojai atvirai prašneko, kad vilkai medžiojami tik dėl trofėjaus. O gamtininkai juos ragino prisipažinti, jog konkuruoja su vilkais dėl grobio.
JAV jau išmoko savo pamoką
Daugiausia diskusijų užvirė dėl vilkų skaičiaus Lietuvoje, nes nuo to priklauso, kiek vilkų ateinančiais metais bus leista sumedžioti. Aplinkos ministerija yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje yra 200 vilkų, bet diskusijoje dalyvavęs Vilniaus medžiotojų bendrijos valdybos pirmininkas Algis Petrauskas, tvirtino, kad šis skaičius yra netikslus. Esą pačių medžiotojų skaičiavimais vilkų yra 350, o A. Petrausko nuomone, jų skaičius gali siekti ir 500.
„Tą patį darė ir Amerikoj. Amerika pasimokė. Kai buvo iššaudyti visi vilkai, kas atsitiko? Prisiveisė tauriųjų elnių, prisiveisė tiek, kad taurieji elniai nugraužė visą augmeniją, kuri yra valgoma. Daugiausia tai tuopos, karklai, žilvičiai, žodžiu, daugiausia augmenija, kuri auga šalia vandens telkinių. Kai nebeliko medelių prasidėjo didžiulė dirvos erozija, išnyko lašišinės žuvys, išnyko bebrai. Ir ką tada padarė amerikonai? Jie vėl įveisė vilkus. Ten vilkų yra dabar maždaug tiek pat kaip Lietuvoje“, - sakė E. Lekevičius.
Medžiotojams iššaudžius vilkus, kanopiniai gyvūnai daro milžinišką žalą miško ūkiui
Tuomet mokslininkas parodė schemą, kurioje apytiksliais skaičiavimais matosi, kad nuo pokario laikotarpio, sumažėjus vilkų skaičiui Lietuvoje, beveik 13 kartų išaugo kanopinių gyvūnų skaičius, o vilkų konkurenčių lapių – daugiau nei 6 kartus.
Filmo „Sengirė“ režisieriaus Mindaugo Survilos užfiksuoti vilkai:
„Tikrai nuo pokario metų, vilkų skaičius sumažėjo, maždaug nuo 1500 iki 250. Dabar grobis. (…) 14 tūkst. vienetų kanopinių - po karo, 180 tūkst. - šiuo metu. Dar čia, rodos, neįskaičiuoti kiškiai. Kas atsitiko su konkurentais? Natūralu, kada jūs iššaudot vienus konkurentus, tuomet kiti įsiveisia. Lapės: lapių būta 6000, dabar lapių yra apie 40 tūkst., tikslių duomenų man nepavyko rasti“, - dėstė profesorius.
„Ar kas nors apskaičiavot, kokie milijoniniai nuostoliai?“ – karštai dėstė profesorius.
Kokia tikroji kiaulių maro ar lapių niežų plitimo priežastis?
Miškininku ir medžiotoju pristatęs ponas Albertas, atsakydamas pareiškė, kad dėl lapių niežų plitimo kalta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
„Ji pradėjo vakcinuoti nuo pasiutligės masiškai lapes, mangutus, įvyko natūralus, jūs kaip gamtininkas žinot, sprogimas populiacijos. Visi silpni jaunikliai išgyveno. Kai vyksta populiacijos sprogimas, labai daug prisiveisia individų, pradeda masiškai plisti ligos. Tai va būtent tada, kadangi nuo niežų vakcinos nėra, tada ir prasidėjo masinis ligos, niežo plitimas“, - dėstė miškininkas.
O į klausimą, kodėl plinta kiaulių maras, ponas Albertas atsakė taip: „Iš visos pagarbos Aplinkos ministerijai ir veterinarijos tarnybai, bet virusas yra toks landus organizmas, kuris perkeliaus ir per Lietuvą. Kokiomis pasekmėmis, matysim, bet ar čia mes šaudysim, ar nešaudysim tas pats“, - sakė miškininkas ir medžiotojas.
Profesorius E. Lekevičius nebuvo patenkintas atsakymu, esą jis buvo „ne į temą“. „Jeigu žmogžudį paklausi, kodėl tu nušovei žmogų, jis atsakys: aš atkeliavau iš Lenkijos. (...) Ekologinė praktika rodo vieną dalyką. Čia ne pirmas atvejis Lietuvoje ir dar ne paskutinis tikriausiai. Kai plėšrūnai yra iššaudomi, aš pabrėžiu šitą žodį – iššaudomi. Dabar pagal tai, kiek yra grobio, vilkų galėtų būti apie 8000. Kadangi kiekvienam vilkui užtenka 30 stirnų per metus. (...) Praktika rodo, ekologinė praktika, ką jūs iššaudote gyvūnus, plėšrūnų funkciją užima jų asistentai, jų asistentai yra parazitai“, - sakė ekologas.
Tebūnie vilkas, kol jis netrukdo žmogui?
Tačiau profesoriaus Edmundo Lekevičiaus argumentai neįtikino nei susirinkusių medžiotojų, nei ūkininkų, dalyvavusių diskusijoje. Į mokslinę diskusiją buvo pakviestas ir Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius. Tai ūkininkas, nukentėjęs nuo vilkų - pernai jis neteko 17 avių.
Pasak jo, vilkai pjovė ne dėl to, kad norėjo ėsti, nes suėsta buvo tik viena avis, o turėdami kitą tikslą – pasismaginti. Ž. Augustinavičius su baime uždavė retorinį klausimą: „Jeigu šiai dienai turim oficialiai 300, neoficialiai - 500, nors kas ten žino kiek, tai pabandykim įsivaizduoti, kas būtų jeigu keletą metų jų nemedžiotų. Kiek jų prisiveistų?“
Tuomet diskusijos moderatorius, “Baltijos aplinkos forumo” direktorius Žymantas Morkvėnas pasitikslino, ar jo nuomone: „tebūnie vilkas, kol jis netrukdo žmogui“?
Avių augintojas šiek tiek sušvelnino šią mintį: „Aš manau, kad tebūnie vilkas, kol jis yra savo natūralioj aplinkoj. Ko mes siekiame? Ar to, kad jis (vilkas, - red. past.) reguliuotų laukinę ekosistemą, ar kad jų būtų kuo daugiau ir galbūt eitų tada jau per kaimus. Nes jeigu jiems jau miške pasidarys ankšta, tai kur tada jie eis?“ - su baime klausė Ž. Augustinavičius.
Režisierius G. Varnas: kalbos apie vilkų skaičius - baisus žmogiškas egoizmas
Pasak jo, diskusija apie vilkų skaičių yra tiesiog nepadori, nes vilkas turi teisę gyventi tiek pat, kiek ir žmogus. Ir ne žmogui spręsti: ar jam gyventi ar ne.
„Gamta kovoja už save, gamta žmogų baudžia ir teisingai daro, labai teisingai daro, aš visiškai dėl to nei kiek nepergyvenčiau. O tiesą sakant, jeigu gyvenčiau ten, kur yra daug vilkų, vis dėlto avių neauginčiau. Auginčiau miežius, rugius, nežinau, ką nors“,- šiek tiek ironiškai pabaigė režisierius.
Ar medžiotojas ir vilkas - konkurentai?
Medžiotojas Algis Petrauskas, įspėjęs, kad per trumpą laiką sunku paaiškinti medžiotojų filosofiją, teigė, kad, visų pirma, vilkai medžiojami lygiai taip pat, kaip ir visi kiti žvėrys. „Mes vilką gerbiam, gerbiam kaip medžiotoją, jis yra įdomus žvėris, labai gudrus žvėris. Tai čia dar bandoma kalbėti apie tai, kad medžiotojai pykstasi su vilkais, tikrai, patikėkit, nesipyksta“, - sakė medžiotojas.
Vėliau jis pripažino, kad vilkas yra medžiojamas dėl trofėjaus, nes vilko kailis ir vilko kaukolė yra trofėjus. Vis dėlto, jis teigė, asmeniškai pats vilko konkurentu nelaiko.
Vilkų nereikia šaudyti, o tiesiog nuo jų apsisaugoti
Besibaigiant diskusijai gamtininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius medžiotojus ragino nešaudyti vilkų, o ūkininkus - naudoti geresnes apsaugos priemones. „Ir ką dabar gerbiami medžiotojai minėjo apie suintensyvėjusį gyvulių pjovimą (kai vilkai pjauna gyvulius, - red. past.). Bet mūsų organizacija „Baltijos vilkas“ sieja tai su tuo, kad buvo pradėtos mokėti kompensacijos. Tie skaičiai, matyt ir iki tol buvo panašūs, bet ūkininkai, nematydami galimybės gauti už papjautą gyvulį kompensacijos, tiesiog nežymėjo tam registre, toj duomenų bazėj, kad būtent tokiu būdu gyvulys žuvo“, - sakė A. Gaidamavičius.
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ ūkininkams teikia pasiūlymus, kaip apsisaugoti nuo vilkų: „Iš tikrųjų yra apie 40 veislių šunų, kurie yra stambesni už vilkus ir kurie pasaulyje sėkmingai naudojami naminių gyvulių apsaugai“, - patarė gamtininkas.
A. Gaidamavičius sakė pažįstantis vieną avių augintoją, kuris būtent su šunimis ir vadinamu „elektriniu piemeniu“, apsaugo savo avis nuo vilkų.
