aA
Netradicinėje erdvėje suorganizuota diskusija apie vilkus ir požiūrį į šiuos plėšrūnus susilaukė didžiulio populiarumo. Antradienio vakarą į muzikos klubą „Tamsta“ Vilniuje kaip į populiarios muzikos grupės koncertą prisirinko pilna salė žmonių. Čia vyko diskusija: „Nepatogi gamta. Vilkas: žinomas, nepažįstamas.“
Vilkas
© Shutterstock nuotr.

Atmosfera buvo karšta, tačiau neoficiali aplinka leido dalyviams atsipalaiduoti ir pasakyti, ką jie iš tiesų galvoja. Medžiotojai atvirai prašneko, kad vilkai medžiojami tik dėl trofėjaus. O gamtininkai juos ragino prisipažinti, jog konkuruoja su vilkais dėl grobio.

JAV jau išmoko savo pamoką

Daugiausia diskusijų užvirė dėl vilkų skaičiaus Lietuvoje, nes nuo to priklauso, kiek vilkų ateinančiais metais bus leista sumedžioti. Aplinkos ministerija yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje yra 200 vilkų, bet diskusijoje dalyvavęs Vilniaus medžiotojų bendrijos valdybos pirmininkas Algis Petrauskas, tvirtino, kad šis skaičius yra netikslus. Esą pačių medžiotojų skaičiavimais vilkų yra 350, o A. Petrausko nuomone, jų skaičius gali siekti ir 500. 

Profesorius Edmundas Lekevičius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras sakė, kad vilkų Lietuvoje galėtų būti net 8000, nes būtent tiek dabar yra grobio, kuriuo jie galėtų maitintis. Profesorius su skausmu priminė, kad sovietmečiu, 7-8 dešimtmetyje vilkai buvo naikinami, ir už vilko nušovimą buvo mokami nemaži pinigai.

Iš visos pagarbos Aplinkos ministerijai ir veterinarijos tarnybai, bet virusas yra toks landus organizmas, kuris perkeliaus ir per Lietuvą. Kokiomis pasekmėmis, matysim, bet ar čia mes šaudysim, ar nešaudysim tas pats.
Medžiotojas Albertas

„Tą patį darė ir Amerikoj. Amerika pasimokė. Kai buvo iššaudyti visi vilkai, kas atsitiko? Prisiveisė tauriųjų elnių, prisiveisė tiek, kad taurieji elniai nugraužė visą augmeniją, kuri yra valgoma. Daugiausia tai tuopos, karklai, žilvičiai, žodžiu, daugiausia augmenija, kuri auga šalia vandens telkinių. Kai nebeliko medelių prasidėjo didžiulė dirvos erozija, išnyko lašišinės žuvys, išnyko bebrai. Ir ką tada padarė amerikonai? Jie vėl įveisė vilkus. Ten vilkų yra dabar maždaug tiek pat kaip Lietuvoje“, - sakė E. Lekevičius.

Medžiotojams iššaudžius vilkus, kanopiniai gyvūnai daro milžinišką žalą miško ūkiui
Tuomet mokslininkas parodė schemą, kurioje apytiksliais skaičiavimais matosi, kad nuo pokario laikotarpio, sumažėjus vilkų skaičiui Lietuvoje, beveik 13 kartų išaugo kanopinių gyvūnų skaičius, o vilkų konkurenčių lapių – daugiau nei 6 kartus.

Filmo „Sengirė“ režisieriaus Mindaugo Survilos užfiksuoti vilkai:

„Tikrai nuo pokario metų, vilkų skaičius sumažėjo, maždaug nuo 1500 iki 250. Dabar grobis. (…) 14 tūkst. vienetų kanopinių - po karo, 180 tūkst. - šiuo metu. Dar čia, rodos, neįskaičiuoti kiškiai. Kas atsitiko su konkurentais? Natūralu, kada jūs iššaudot vienus konkurentus, tuomet kiti įsiveisia. Lapės: lapių būta 6000, dabar lapių yra apie 40 tūkst., tikslių duomenų man nepavyko rasti“, - dėstė profesorius.

Pasak jo, vilkų Lietuvoje yra tiek mažai, nes medžiotojai juos iššaudė. Todėl prisiveisė šimtai tūkstančių kanopinių žvėrių, kurie daro didžiulę žalą miško ūkiui ir augalininkystei.
„Ar kas nors apskaičiavot, kokie milijoniniai nuostoliai?“ – karštai dėstė profesorius.

Ir dėl to tie pasakymai, kad mums reikia to vilko tik tiek, kol jis mums netrukdo. Tai yra baisus, baisus žmogiškas egoizmas. Todėl, kad vilkas, kaip ir bet kokia skruzdė ar bet koks ten bebras ar griciukas, turi teisę gyventi.
Režisierius Gintaras Varnas

Kokia tikroji kiaulių maro ar lapių niežų plitimo priežastis?

Profesorius Edmundas Lekevičius
Profesorius Edmundas Lekevičius
© Roko Jundulo nuotr.

Profesorius E. Lekevičius kreipėsi į medžiotojus užduodamas klausimą: „Pasakykit man, kaip jūs galvojat, iš kur atsirado lapių niežai? Iš kur atsirado kiaulių maras?“

Miškininku ir medžiotoju pristatęs ponas Albertas, atsakydamas pareiškė, kad dėl lapių niežų plitimo kalta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

„Ji pradėjo vakcinuoti nuo pasiutligės masiškai lapes, mangutus, įvyko natūralus, jūs kaip gamtininkas žinot, sprogimas populiacijos. Visi silpni jaunikliai išgyveno. Kai vyksta populiacijos sprogimas, labai daug prisiveisia individų, pradeda masiškai plisti ligos. Tai va būtent tada, kadangi nuo niežų vakcinos nėra, tada ir prasidėjo masinis ligos, niežo plitimas“, - dėstė miškininkas. 

O į klausimą, kodėl plinta kiaulių maras, ponas Albertas atsakė taip: „Iš visos pagarbos Aplinkos ministerijai ir veterinarijos tarnybai, bet virusas yra toks landus organizmas, kuris perkeliaus ir per Lietuvą. Kokiomis pasekmėmis, matysim, bet ar čia mes šaudysim, ar nešaudysim tas pats“, - sakė miškininkas ir medžiotojas.

Kai buvo iššaudyti visi vilkai, kas atsitiko? Prisiveisė tauriųjų elnių, prisiveisė tiek, kad taurieji elniai nugraužė visą augmeniją, kuri yra valgoma.
Citata


Profesorius E. Lekevičius nebuvo patenkintas atsakymu, esą jis buvo „ne į temą“. „Jeigu žmogžudį paklausi, kodėl tu nušovei žmogų, jis atsakys: aš atkeliavau iš Lenkijos. (...) Ekologinė praktika rodo vieną dalyką. Čia ne pirmas atvejis Lietuvoje ir dar ne paskutinis tikriausiai. Kai plėšrūnai yra iššaudomi, aš pabrėžiu šitą žodį – iššaudomi. Dabar pagal tai, kiek yra grobio, vilkų galėtų būti apie 8000. Kadangi kiekvienam vilkui užtenka 30 stirnų per metus. (...) Praktika rodo, ekologinė praktika, ką jūs iššaudote gyvūnus, plėšrūnų funkciją užima jų asistentai, jų asistentai yra parazitai“, - sakė ekologas.


Tebūnie vilkas, kol jis netrukdo žmogui?

Tačiau profesoriaus Edmundo Lekevičiaus argumentai neįtikino nei susirinkusių medžiotojų, nei ūkininkų, dalyvavusių diskusijoje. Į mokslinę diskusiją buvo pakviestas ir Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius. Tai ūkininkas, nukentėjęs nuo vilkų - pernai jis neteko 17 avių.

Jo istorija iš tiesų gąsdinanti. Praeitų metų gegužės 1 d. vilkai įsisuko į vieną iš vyro aptvarų. „Pradėjo pjauti avis tam aptvare. Jiems pradėjus savo tą darbą, avys, aišku, pradėjo blaškytis. Tam aptvare buvo 44 avys, dalį negyvų radau tenai, po to kitos besiblaškydamos išlaužė tvoras ir išbėgo į fermų teritoriją ir visos kitos jau tada buvo rastos aplinkui fermose. Iš 11 negyvai papjautų tą naktį avių, tik viena buvo suėsta, kitos buvo tik paskerstos. Dar penkios avys vėliau nugaišo“, - pasakojo ūkininkas.

Iš kairės: Andrejus Gaidamavičius, Žilvinas Augustinavičius
Iš kairės: Andrejus Gaidamavičius, Žilvinas Augustinavičius
© Roko Jundulo nuotr.

Pasak jo, vilkai pjovė ne dėl to, kad norėjo ėsti, nes suėsta buvo tik viena avis, o turėdami kitą tikslą – pasismaginti. Ž. Augustinavičius su baime uždavė retorinį klausimą: „Jeigu šiai dienai turim oficialiai 300, neoficialiai - 500, nors kas ten žino kiek, tai pabandykim įsivaizduoti, kas būtų jeigu keletą metų jų nemedžiotų. Kiek jų prisiveistų?“ 

Tuomet diskusijos moderatorius, “Baltijos aplinkos forumo” direktorius Žymantas Morkvėnas pasitikslino, ar jo nuomone: „tebūnie vilkas, kol jis netrukdo žmogui“?

Avių augintojas šiek tiek sušvelnino šią mintį: „Aš manau, kad tebūnie vilkas, kol jis yra savo natūralioj aplinkoj. Ko mes siekiame? Ar to, kad jis (vilkas, - red. past.) reguliuotų laukinę ekosistemą, ar kad jų būtų kuo daugiau ir galbūt eitų tada jau per kaimus. Nes jeigu jiems jau miške pasidarys ankšta, tai kur tada jie eis?“ - su baime klausė Ž. Augustinavičius.

Režisierius G. Varnas: kalbos apie vilkų skaičius - baisus žmogiškas egoizmas

Į diskusiją pakviestas režisierius Gintaras Varnas iš pradžių prisipažino tarp dalyvių besijaučiantis lyg iš kitos planetos. Ir į vilko problematiką jis pažvelgė filosofiškai: „Žmogus yra, mano požiūriu, turbūt Dioniso požiūriu, yra plėšriausia būtybė žemėje. Ir dėl to tie pasakymai, kad mums reikia to

Gintaras Varnas
Gintaras Varnas
© Roko Jundulo nuotr.

vilko tik tiek, kol jis mums netrukdo. Tai yra baisus, baisus žmogiškas egoizmas. Todėl, kad vilkas, kaip ir bet kokia skruzdė ar bet koks ten bebras ar griciukas, turi teisę gyventi, ar tai patinka žmogui, ar nepatinka“, - kalbėjo režisierius. 

Pasak jo, diskusija apie vilkų skaičių yra tiesiog nepadori, nes vilkas turi teisę gyventi tiek pat, kiek ir žmogus. Ir ne žmogui spręsti: ar jam gyventi ar ne. 

„Gamta kovoja už save, gamta žmogų baudžia ir teisingai daro, labai teisingai daro, aš visiškai dėl to nei kiek nepergyvenčiau. O tiesą sakant, jeigu gyvenčiau ten, kur yra daug vilkų, vis dėlto avių neauginčiau. Auginčiau miežius, rugius, nežinau, ką nors“,- šiek tiek ironiškai pabaigė režisierius.

Ar medžiotojas ir vilkas - konkurentai?

Diskusijos dalyviams medžiotojams publikoje esantis ekologas Aivaras uždavė klausimą: „Kodėl kai tik pasirodo pranešimai apie sudraskytus naminius gyvulius ir panašiai, medžiotojai iš karto puola kaip didvyriai ginti tų ūkininkų. (...) Ar ta priedanga, kad čia gelbėjam tuos ūkininkus, nėra naudojamasi, kad mažinti savo konkurento, reiškia, vilko skaičių, dėl kanopinių gausumo?“

Ko mes siekiame? Ar to, kad jis (vilkas, - red. past.) reguliuotų laukinę ekosistemą, ar kad jų būtų kuo daugiau ir galbūt eitų tada jau per kaimus. Nes jeigu jiems jau miške pasidarys ankšta, tai kur tada jie eis?
Žilvinas Augustinavičius

Medžiotojas Algis Petrauskas, įspėjęs, kad per trumpą laiką sunku paaiškinti medžiotojų filosofiją, teigė, kad, visų pirma, vilkai medžiojami lygiai taip pat, kaip ir visi kiti žvėrys. „Mes vilką gerbiam, gerbiam kaip medžiotoją, jis yra įdomus žvėris, labai gudrus žvėris. Tai čia dar bandoma kalbėti apie tai, kad medžiotojai pykstasi su vilkais, tikrai, patikėkit, nesipyksta“, - sakė medžiotojas.

Vėliau jis pripažino, kad vilkas yra medžiojamas dėl trofėjaus, nes vilko kailis ir vilko kaukolė yra trofėjus. Vis dėlto, jis teigė, asmeniškai pats vilko konkurentu nelaiko. 

Vilkų nereikia šaudyti, o tiesiog nuo jų apsisaugoti

Besibaigiant diskusijai gamtininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius medžiotojus ragino nešaudyti vilkų, o ūkininkus - naudoti geresnes apsaugos priemones. „Ir ką dabar gerbiami medžiotojai minėjo apie suintensyvėjusį gyvulių pjovimą (kai vilkai pjauna gyvulius, - red. past.). Bet mūsų organizacija „Baltijos vilkas“ sieja tai su tuo, kad buvo pradėtos mokėti kompensacijos. Tie skaičiai, matyt ir iki tol buvo panašūs, bet ūkininkai, nematydami galimybės gauti už papjautą gyvulį kompensacijos, tiesiog nežymėjo tam registre, toj duomenų bazėj, kad būtent tokiu būdu  gyvulys žuvo“, - sakė A. Gaidamavičius.

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ ūkininkams teikia pasiūlymus, kaip apsisaugoti nuo vilkų: „Iš tikrųjų yra apie 40 veislių šunų, kurie yra stambesni už vilkus ir kurie pasaulyje sėkmingai naudojami naminių gyvulių apsaugai“, - patarė gamtininkas.
A. Gaidamavičius sakė pažįstantis vieną avių augintoją, kuris būtent su šunimis ir vadinamu „elektriniu piemeniu“, apsaugo savo avis nuo vilkų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Vilniečius nustebino papūga Žvėryne: pasiruoškite – netrukus prasidės tikra jų invazija (44)

Nuotraukas, pridėtas prie šio straipsnio, darė mano žmona Vilniaus Žvėryno rajone šį...

Užfiksuotas nelegaliai valstybės sieną kertantis imigrantas: šįkart keturkojui pavyko išsisukti (3)

Jeigu manote, kad nelegaliai valstybės sieną kerta tik dvikojai – klystate. Pirmadienį...

Lietuvių mokslininkai pelnė pripažinimą Europoje: orą valantis išradimas skinasi kelią (12)

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ( VGTU ) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof....

Kėdainiškiai džiaugiasi neįprastu augintiniu: maistu prisijaukino lapę (35)

Į kaimuose esančius kiemus užsukančias pūstauodeges lapes jau galima vadinti kasdienybe, o ne...

Savaitgalį Žemaitijoje rengiamas šeimų festivalis: veiklomis stengiamasi supažindinti su gamta (5)

Šį šeštadienį (spalio 5 d.) Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks...

Top naujienos

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (65)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Šilti orai dar nesitraukia (3)

Grybavimo bei ganiavos sezonas dar nesibaigia. Pietų oro srautas toliau plukdo vėlyvo rudens metu...

Urologas: jei norite, kad vyras neitų pas meilužę, duokite jam mėtų arbatos (173)

„Ji tiktų vyresniems, tik ne jauniems vyrams, nes mėtų arbata turi potenciją slopinančių...

Jauno mediko savižudybė atvėrė žaizdą, ji negydoma, nes visi nori likti švarūs (111)

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje dirbusio jauno mediko savižudybė visuomenės...

Prie Vilniaus pareigūnai sučiupo keleivius vežusį maršrutinio autobuso vairuotoją – beveik pustrečios promilės (33)

Šeštadienio vakarą, 18.34 val., Vilniaus policija gavo pranešimą, kad iš Vilniaus Lavoriškių...

Aštuntą mėnesį besilaukianti Rūta Ščiogoliovaitė surengė koncertą ypatingoje vietoje: jau išeisiu užtarnautų atostogų (154)

Šeštadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje atlikėja Rūta Ščiogolevaitė ir pianistas...

Mes nusipirkome namą Italijoje – už dolerį: štai kas nutiko paskui (104)

Sandoris atrodė pernelyg geras, kad būtų tiesa. Naujas namas – ir, galimas daiktas, visiškai...

Baltijos jūroje aptiko milijoninės vertės lobį: krovinys buvo gabenamas Rusijos carui, tačiau tikslo nepasiekė (39)

Iš Baltijos jūroje 1917 metais vokiečių povandeninio laivo paskandinto laivo ištraukta 900...

15 priežasčių, kodėl rytinis seksas yra geriausias, ir patarimai, kaip pakurstyti aistrą miegamajame (15)

Be abejonės, seksas visada yra malonu, tačiau jei tą malonumą pajuntame iš pat ryto, tai...