Beveik prieš ketverius metus panaikinta licencijuotos mėgėjiškos žūklės tvarka Nemuno deltos regioniniame parke (NDRP) grįžta kitu pavadinimu.
“Nežinau, ar bus geriau, buvau pripratęs pirkti leidimą žūklės reikmenų krautuvėje, buvo paprasta. O dabar, sako, reiks ieškoti , kas ir kur elektroniniu būdu prašymus leidimams priima“,- gūžteli pečiais prie Šyšos , šalia nuotekų valyklos, meškeriojantis vyras.
Nežinia , sako, slegia kaip ir tai, kad laimikis prastas. Visą popietę sėdi, o tik vieną raudę pagavo.
Nemuno deltos regioninio parko direkcija prieš keletą dienų išplatino pranešimą apie mėgėjiškos žūklės tvarkos pasikeitimus. Jie įvedami nuo kovo 30-osios.
NDRP vandens telkiniuose, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate,
Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką ir Tenenio upę, taikomos tokios limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos:
Žvejoti leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Išduodamos meškeriotojo kortelės parai, savaitei (7 d.) arba mėnesiui (30 d.).
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kg bendro svorio žuvų. Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. visus sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. (Valstybės žinios, 2012-03-17, Nr. 33-1571)
Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema (ALIS) teikia elektronines paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims.
ALIS pagalba bus galima gauti ir meškeriotojo korteles.
Asmenys šios sistemos pagalba gali elektroniniu būdu pateikti prašymus leidimui gauti, gali pateikti su prašymu susijusius dokumentus, atlikti elektroninį apmokėjimą už išduotus aplinkosaugos leidimus (už kurių išdavimą mokama valstybės ar kita rinkliava) bei gauti leidimą.
Nemuno delta meškeriotojų yra mėgstama, nes yra žuvingiausia iš visų Lietuvos vidaus vandenų. Tik gaila, kad ją savo pomėgiui be atodairos eksploatuojanti publika neprisideda prie jos saugojimo nuo taršos. Atvirkščiai – pakrantes paverčia sąvartynais.
Šilutės savivaldybė, prieš keletą metų įvedė visuotinę rinkliavą, kurią pavadino „mokesčiu už švarią aplinką“. Bet šiukšlynai visais pašaliais, kur tik yra prieiga prie vandens, nuolat auga.
Klaipėdos krašte tik vieno vandens telkinio pakrantė, kurią mėgsta ir meškeriotojai, ir paplūdimio mėgėjai, šiųmetį sezoną iš esmės buvo atnaujinta, lankytojų nestinga ir vis dar yra nenuniokota.
Prie Gargždų karjero, kuris seniai virtęs ežeru, Klaipėdos rajono savivaldybė kuria 260 ha ploto rekreacinę zoną, kurios įgyvendinimas 2012-2020 kainuotų apie 72,5 mln. litų.
Pirmieji būsimo parko ženklai jau ryškūs – pakelė šalia ežero tarp Dovilų ir Gargždų pernai rudenį buvo išvalyta nuo sąžalynų, atsivėrė šviesios atodangos, buvo įrengtos mašinų stovėjimo vietos ir patogios meškeriojimo, pramogavimo vietos. Tvarka čia rūpinasi seniūnija.
