Jauniklį vadina Pypuku

Kaliforninės putpelės pačios kiaušinių neperi, todėl jaunikliai Lietuvos zoologijos sode yra perimi inkubatoriuje.

„Kiaušinukas yra inkubatoriuje ir skyla tam tikroje šilumoje. Yra speciali augintuvė, kur yra palaikoma pastovi temperatūra, kuri kiekvieną dieną po truputį mažinama po vieną laipsnį. Jaunikliui padėta kirmėlyčių, svirpliukų, kiaušinio trynio, vandens. Kol jam reikės papildomo šildymo ir priežiūros, mes jo negalime lankytojams parodyti“, - pasakojo Lietuvos zoologijos sodo paukščių skyriaus vyr. zoologė Rasa Mikuličienė.

Zoologė svarsto, kad jauniklis lankytojų galėtų būti apžiūrimas po kokių trijų savaičių, tačiau prieš tai reikės išspręsti klausimą, kur jį laikyti.
Zoologė R. Mikuličienė
Kaliforninės putpelės visai neblogai gamtoje skraido, kai vištiniai paukščiai paprastai gamtoje laksto, o ne skraido. Kaliforninės putpelės, ypač ištikus pavojui, gali tolokai nuskristi, bet jeigu viskas tvarkoje, jos kaip ir visos vištos būna ant žemės.

„Tėvai, manau, jo tikrai nepažins ir nepriims. Jis turėtų būti laikomas kažkur atskiroje ekspozicijoje prie kitų paukščių, kurie jo neskriaustų. Mes kadangi dar neturėję užsiaugintų jauniklių, negalime pasakyti, kur jį dėsime. Duok Dieve, kad jis tik augtų“, - vylėsi R. Mikuličienė.

Kol kas paukščiuko lytis nėra aiški, nes jis  dar nėra subrendęs lytiškai. Ar jis bus patinėlis, ar patelė, parodys jo išryškėjusi plunksnų spalva.

„Jis dar neapsisprendęs, kas jis bus, – juokavo pašnekovė ir pridūrė, kad vargu, ar paukščiuko vardą prašys rinkti žmonių, nes tai nėra itin reta rūšis. - Mes jį vadiname Pypuku ir viskas, o kaip paskui bus - nežinau“.

Gerai sutaria su žvirbliniais paukščiais

Pirmoji kaliforninė putpelė, kaip mena Lietuvos zoologijos sodo paukščių skyriaus vyr. zoologė, į sodą atkeliavo prieš maždaug septynerius metus.

„Žmogus mums padovanojo patinuką, nes turbūt patelė pabėgo ir jis liko vienas. Mes jį pasiėmėme ir aš stebėjau, kaip jis sutaria su kitais paukščiais. Padarėme mišrią ekspoziciją, tai jis su mūsų žvirbliniais paukščiais, javiniais ryžinukais, jų būryje labai gražiai pritapo“, - pasakojo R. Mikuličienė.


Zoologė sako, kad šis paukštukas susilaukė ir lankytojų dėmesio, nes akį traukė jo išskirtinė išvaizda. Zoologijos sodo darbuotojai ėmė mąstyti, kad reikėtų paukščiui surasti porą, kad jam būtų smagiau ir kad būtų galima sulaukti jauniklių.

„Prieš porą metų vienas žmogus pasiūlė jų būrelį – tris patinukus ir tris pateles. Bandėme jų būrelį sudaryti, bet pradėjo dominuojantys patinai tarpusavyje peštis, nebuvo ramybės. Todėl išskirstėme taip, kad būtų vienas patinas ir viena patelė – padalijome į kelias ekspozicijas. Pastebėjome, kad su kitais paukščiais jie gerai sutaria, bet pešasi tarpusavyje“, - sakė pašnekovė.

Turi dvi poreles

Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode gyvena dvi kaliforninių putpelių porelės, bet viena jų kiaušinukų nededa, nes patelė neturi pėdelės.

„Kita patelė deda kiaušinukus, kuriuos mes dabar ir bandome perinti. Dar viena patelė pernai dėjo kiaušinukus, mes buvome išsiperinę jos vaikučių, bet paskui ji, dėdama vieną kiaušinuką, šiam užstrigus, krito“, - mena zoologė. Iš jau kritusios patelės išsiperinti penki jaunikliai, kurie sėkmingai augo penkias paras, bet pašerti kombinuotu vištiniu pašaru – neišgyveno.

Sudėtus kaliforninių putpelių kiaušinukus sodo darbuotojai deda į inkubatorių ir bando perinti. Inkubacija trunka nuo 18 iki 20 dienų, po to vaikučiai skyla ir kaip visi viščiukai apdžiūsta ir iškart bėgioja.

„Jie būna labai šoklūs, nes gamtoje turi iškart bėgti paskui mamą ir išmokti ieškoti maisto, - pastebi R. Mikuličienė. - Po mėnesio laiko gamtoje jie jau atsiskiria ir kuria savo būrelius, gyvena savarankiškai. Viskas vyksta labai greitai“.

Skraido ir turi kuodus

Kaliforninės putpelės nuo paprastųjų visų pirma skiriasi savo išvaizda, kuri yra egzotiškesnė. Patelės ir patinai turi kuodus, patinui būdingas lytinis demorfizmas – jis yra ryškesnis, spalvingesnis.

„Jos visai neblogai gamtoje skraido, kai vištiniai paukščiai paprastai gamtoje laksto, o ne skraido. Kaliforninės putpelės, ypač ištikus pavojui, gali tolokai nuskristi, bet jeigu viskas tvarkoje, jos kaip ir visos vištos būna ant žemės“, - pasakojo Lietuvos zoologijos sodo zoologė.
Zoologė R. Mikuličienė
Jis dar neapsisprendęs, kas jis bus. Mes jį vadiname Pypuku ir viskas, o kaip paskui bus - nežinau.

Nors šios putpelės kilusios iš Kalifornijos ir žinomos jau daugiau kaip tūkstantį metų, jos paplito ir kituose kraštuose - buvo introdukuotos žmogaus.

„Dabar jų galima sutikti ir Australijoje, ir Čilėje, ir Haityje, daug kur. Bet tai jau nenatūrali rūšis tiems kraštams, nes ji būdinga tik Šiaurės Amerikai“, - sakė R. Mikuličienė.

Lesa žoles ir mėgsta smėlio vonias

Kaip pastebi zoologė, kaliforninių putpelių priežiūra nėra labai ypatinga. Jos mėgsta šilumą, todėl žiemą nerekomenduojama jų laikyti lauke. Minusinė temperatūra joms gali būti pavojinga. Jas galima laikyti su kitais paukščiais, sutaria gana draugiškai.

„Maistas jų kaip ir visų vištinių rūšių – grūdai, piktžolių sėklos, vegetatyvinis maistas – žolės, tarkuotos daržovės. Priežiūra nėra egzotinio paukščio, nereikia prabangos. Užtenka švaraus vandens ir jos labai mėgsta smėlio vonias. Net ir gamtoje pagal jų iškastas smėlio duobutes, galima įtarti, kad jos ten gyvena, nes palieka po savęs išsikastą  duobutę ir šildosi saulėje“, - pasakojo zoologė.

Suaugęs paukštis pasiekia 25-27 cm aukštį, o gimęs jauniklis šiuo metu sveria vos kelis gramus ir yra ypatingai miniatiūrinis. Kaliforninės putpelės vidutiniškai gyvena 10-12 metų.