Abi lietuviškos bendrovės sutartinai tvirtino elektromobilius išsinuomavusios, ne pirkusios. Tai jas daryti paskatino panašūs tikslai – noras sutaupyti ir ištirti šio transporto panaudojimo potencialą.
Kiek kainuoja šių automobilių nuoma verslininkai neatskleidžia, nes tai, pasak jų, komercinė paslaptis. Lietuvos paštas, pasirinkęs „Tazzari Zero“ modelį, juo važinėja nuo 2012 m. pavasario, savo ruožtu „Lesto“ nuomoja „Nissan Leaf“ elektromobilį, kurį eksploatuoja jau penkis mėnesius. Abi bendrovės teigia pasirašiusios trejų metų nuomos sutartis.
Išlaidos kurui sumažėjo penkiskart
Kaip GRYNAS.lt informavo Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė, elektromobilis Lietuvos pašto automobilių parke atsirado dėl noro sumažinti įmonės išlaidas: „Tuo metu Lietuvos paštui jau reikėjo praplėsti savo automobilių parką. Kadangi pastaruosius kelerius metus bendrovė labai veržiasi diržus ir mažina savo veiklos sąnaudas, svarstėme tik apie ekonomiško automobilio nuomą. Viską gerai įvertinę, priėmėme sprendimą, kad pats ekonomiškiausias variantas būtų išsinuomoti būtent elektromobilį. Elektromobilis „Tazzari Zero“ yra nuomojamas. Nuomos sutartis pasirašyta 3 metams“.
„Matome, kad sprendimas išsinuomoti elektromobilį tikrai pasiteisino, todėl turime minčių plėsti elektromobilių parką. Tačiau, kada tai padarysime ir kiek iš viso turėsime ateityje elektromobilių, kol kas pasakyti dar negalime“, - teigė Lietuvos pašto atstovė. Jos žodžiais tariant, vienas didžiausių privalumų eksploatuojant tokį automobilį - ekonomiškumas. Elektra varomu automobiliu „Tazzari Zero“ 100 km atstumą įveikti kainuoja apie 7 litus.
„Tai penkis kartus mažiau nei, pavyzdžiui, iki tol bendrovės naudotu benzinu varomu automobiliu. Bendrovei taip pat nereikia mokėti už jo stovėjimą, tad per mėnesį sutaupoma tikrai ženkli suma“, - sakė A. Jonušaitė. Ji vardija ir kitus elektromobilio privalumus – jo pakrovimas paprastas, tam tinkamas įprastas 220 voltų įtampos elektros lizdas, nenaudojant iškastinio kuro prisidedama prie aplinkos saugojimo.
Priešingai nei tradiciniai ar hibridiniai automobiliai, šis modelis neteršia aplinkos kenksmingomis CO2 dujomis, sukeliančiomis šiltnamio efektą. Technine automobilio priežiūra rūpinasi nuomos bendrovė, todėl šie dalykai taip pat nevargina.
Tarp trūkumų A. Jonušaitė išskiria mažą erdvę: „Elektromobilis išties mažas, jame yra vos dvi vietos, nėra talpios bagažinės. Tačiau tai taip pat yra ir privalumas, ypač tada, kai automobiliu važinėjame didmiestyje, kur kartais sudėtinga rasti stovėjimo vietą“.
Kilometražą skaičiuoja tūkstančiais
Bendrovė skaičiuoja, kad 2013 m. gruodžio pradžioje liepos 22 d. išnuomoto naujo elektromobilio prietaisų skydelis rodė nuvažiuotą bendrą 4400 km atstumą. Vertinama, kad šį kilometrų skaičių pasiekti reikalingos išlaidos elektros energijai tesudarė apie 300 Lt, nors tokį pat atstumą nuvažiuoti įprastu automobiliu bendrovei vidutiniškai kainuoja 1380 Lt. Naudojant darbinėms užduotims, elektromobiliu LESTO atstovai nuvažiuodavo iki 1000 km per savaitę, vidutiniškai 1100 km per mėnesį.
„Kolega per savaitę nuvažiavo apie 1000 km, sunaudojo 165 kWh elektros energijos. Tai rodo, kad nuvažiuoti elektromobiliu 100 km paprastam elektros vartotojui kainuotų nuo 6 iki 8,5 Lt, priklausomai nuo turimo elektros energijos tarifo. Tai itin geras rezultatas, kadangi įprastu tokios klasės automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuotų apie 30–40 Lt. Naudodami elektromobilį beveik per 5 mėnesius jau sutaupėme 1380 Lt degalams, į aplinką išmetėme 440 kg mažiau CO2 dujų, o svarbiausia, kad elektromobilis visiškai patenkino jam keltus reikalavimus“, – teigė M.Vaskela.
Planuose – pirmoji greito įkrovimo stotelė ir daugiau „kablukų“
„Lesto“ atstovų teigimu, per elektromobilio nuomos laiką jis išmėgintas įvairiose situacijose: inžinieriai naudojo kaip tarnybinį automobilį vykti pas klientus tikrinti ir keisti apskaitos prietaisų, vadovai pakaitomis jį naudojo kaip transporto priemonę dalykiniams susitikimams, taip pat automobilis naudojamas įmonės reprezentacijai. Elektromobiliu ne kartą iš Vilniaus važiuota į Kauną ir atgal.
Bendrovės turimas „Nissan Leaf“ elektromobilis su pilnai įkrauta baterija gali nuvažiuoti iki 199 km, o greitosios įkrovos stotelė leidžia elektromobilį įkrauti trumpiau nei per 30 minučių. Įkrovimui naudojant įprastą 230 V įtampos tinklą, tam jau prireiktų apie 6 valandų.
Nors šiuo metu Lietuvoje elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas menkai išvystytas, „Lesto“ atstovai sako matantys potencialą tokiam transportui išplisti. Prie to jie tikina norintys prisidėti ir patys.
Artimiausioje ateityje – t. y. jau vasario-kovo mėnesį planuojama Lelevelio gatvėje priešais Operos ir baleto teatrą įrengti pirmąją greito elektromobilių įkrovimo stotelę.
Maža to, pasiteiravus apie įmonės planus įsigyti dar elektromobilių M. Vaskela atskleidė, kad artimiausioje ateityje bandymams planuojama pasiskolinti elektrinių „kablukų“ – t. y. darbinių lengvųjų krovininių automobilių, kuriuos galėtų naudoti „Lesto“ techninis personalas.
„Po šių trumpų bandymų, kuriems nemokamai planuojame gauti demonstracinių transporto priemonių, priimsime sprendimus dėl tolesnės elektrinio transporto priemonių parko plėtros“, - sakė „Lesto“ Veiklos plėtros skyriaus vadovas.
Vairavusius elektromobilį, nustebino jo galia
„Lesto“ darbuotojai, išbandę įmonės eksploatuojamą elektromobilį, galėjo pateikti tiek teigiamų, tiek neigiamų jo naudojimo aspektų. Vilniaus elektros apskaitų grupės inžinierius Vladimiras Lukaševičius teigė, kad jam elektromobilis kaip darbinė transporto priemonė būtų idealiai tinkama, nes atstumai, kuriais kasdien tenka keliauti, yra nedideli.
„Per dieną nuvažiuodavau labai mažai – apie 20 km. Laiko atžvilgiu važiavimas neužtrunka, todėl šio elektromobilio krauti beveik ir nereikėjo. Dirbant tokiu režimu pilnai įkrautas elektromobilis galėtų būti naudojamas savaitę, o gal net ir dvi, kai tuo tarpu dirbant su šiuo metu naudojamu automobiliu dėl trumpų distancijų sunaudojama nemažai degalų“, - sakė V. Lukaševičius.
„Kas nustebino ir sugriovė klaidingą mano nuomonę – kad elektromobilis yra negalinga ir lėta transporto priemonė, anaiptol – tai tikrai galingas automobilis, kuriuo smagu važiuoti tiek mieste, tiek ir užmiestyje. Apskritai, manau, kad ateityje tai būtų nepakeičiama transporto priemonė, kuri taupytų apskaitų inžinierių darbo sąnaudas, ypač didžiuosiuose miestuose, kur aktualus mokamo stovėjimo klausimas, degalų sąnaudos, be to, ir laiko, skirto darbui, būtų daugiau. Mat važiavimas papildomomis juostomis ir kitos papildomos funkcijos, esančios būtent šiame modelyje, tokios kaip mobiliojo ryšio laisvų rankų įranga, kuri leistų inžinieriams derinti susitikimus pas klientus, navigacija, padedanti surasti tinkamiausią maršrutą, tikrai sutaupytų laiko“, - teigė „Lesto“ darbuotojas.
Iš ko imti pavyzdį – estų ar norvegų?
GRYNAS.lt primena, kad 2013 m. oficialiai buvo įrengistruoti vos keturi lengvieji elektromobiliai. Pagal atliktą elektromobilių plėtros studijos rekomendaciją, Lietuva turėtų siekti iki 2025-ųjų turėti 15-16 tūkst. elektromobilių.
Įdomų sprendimą įgyvendino ir norvegai. Šiuo metu jų šalyje pašto sektoriuje „įdarbinti“ apie 150 elektromobiliukų, kuriems dalį komponentų gamina ir lietuviai. Norvegai apsukų mažinti neketina ir šiemet nori šį skaičių dar gerokai padidinti.
„Bendradarbiaujame su kompanija, kuri Norvegijos paštui tiekia pašto pristatymo transporto priemonę, kuri yra padaryta ant keturačio bazės. Šitas projektas laimėjo pagrindinę inovatyvaus metų dizaino nominaciją Norvegijoje. Šiuo metu jų gatvėse važinėja apie 150 vienetų. Pirmoji bandomoji partija – 10 automobiliukų – paleisti praeitų metų balandį. Po to buvo patvirtintas projektas iki metų pabaigos paleisti 200, bet nespėta – todėl važinėjo 150. Kitiems metams numatyta aprūpinti visą Norvegiją – paleisti apie 1500”, - pasakojo Lietuvos bendrovės „Elektromotus“ vadovas Gintautas Paluckas.
Anot pašnekovo, lietuviai šiai kompanijai tiekia elektromobilių elektroniką – akumuliatorių valdymo ir priežiūros sistemą, kitaip tariant, tiekiami centriniai kompiuteriai, kurie valdo akumuliatoriaus ir motorų darbą, palaiko optimalų ratų sukibimą.
Šviesi ateitis - prekių pristatymo segmente
Kadangi Norvegijos paštas yra valstybinė įmonė, šis projektas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Minimas pašto elektromobiliukas kainuoja apie 30 tūkst. litų.
„Mes, kaip visuomenė, esame konservatyvesni, šiek tiek atsargesni naujovėms. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas – faktas, kad kalbant apie lietuvišką paštą, pinigų jie turi gerokai mažiau negu norvegai. Tačiau nežinau, ar paštas pirmasis pradės elektromobilių plėtrą, manau, kad tai bus miestų autobusų parkai – jų rida apibrėžta, niekur nereikia važiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą, nėra baimės, kad akumuliatorius pasibaigs“, - sakė „Elektromotus“ vadovas.
Anot jo, per visą Europą plinta bendra tendencija, kad elektromobiliai iš verslo sričių pirmiausiai įsitvirtina miesto ribose veikiančiame prekių pristatymo segmente.
„Senamiesčiuose, apgyvendintose teritorijose, pėsčiųjų zonose – tarša ir triukšmas nepageidaujami, taigi ten maži elektromobiliai duoda ekonomiją ir ekologiją. Mažosios komercinės pristatymo mašinos yra vystomos ir per šiuos bei kitus metus rinkoje bus pristatyta nemažai įdomių naujovių“, - apie ateitį kalbėjo G. Paluckas.
