Draudimas tik veisliniams šunims
Norint apdrausti savo naminį gyvūną tektų nemenkai pavargti, mat Lietuvoje draudimo įmonių, kurios norėtų apdrausti jūsų augintinį, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Apie naminių gyvūnų draudimo subtilybes GRYNAS.lt kalbėjosi su „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktore Aurelija Kazlauskiene.
Šiuo metu „Lietuvos draudimas“ iš namuose laikomų gyvūnų (ne žemės ūkiui, nes šiems taikomas kitoks draudimas) siūlo apdrausti grynaveislius šunis su kilmės dokumentais.
Vidutiniškai tokio draudimo įmoka, keturkojo šeimininkui, per metus atsieina apie 170 litų.
Tai vidutinė kaina, kuri gali svyruoti, mat ji priklauso nuo jūsų turimos šuns veislės, rinkos kainos, pasirenkamų rizikų ir t.t. Šiuo metu įmonė yra apdraudusi pusšimtį šunų. Dažniausiai šia paslauga naudojasi veislynų savininkai, tačiau tą daro tiek pavieniai asmenys, tiek ir pareigūnai, kurie draudžia tarnybinius šunis.
„Veisliniai šunys su kilmės dokumentais draudžiami, nes yra įmanoma aiškiai nustatyti jų vertę, o pagal ją ir draudimo įmoką. Taip pat veisliniai šunys yra ženklinami specialiomis tatuiruotėmis bei „čipsais“. Toks ženklinimas įvykus įvykiui, leidžia nustatyti tikrąjį draudimo objektą. Pagal mūsų statistiką, vidutinė dėl šuns nelaimingo atsitikimo patiriama žala – 1500 litų”, – pasakojo A. Kazlauskienė.
Įvertinti neveislinius šunis – sudėtinga
Pasiteiravus, kodėl negalima drausti neveislinio šuns, pašnekovė teigė, kad nustatyti šio šuns kainą, vertę būtų sunku, kadangi augintiniai yra skirtingi, o kiekvienas šeimininkas savo šunį „įsivertina“ pagal jam priimtinus kriterijus. Nors turbūt daugelis sutiks, kad kiekvienam savas gyvūnas yra pats mylimiausias ir brangiausias.
Tačiau pašnekovė pridūrė, kad jeigu kreiptųsi klientas norintis apdrausti grynaveislį šunį be kilmės dokumentų, bet su specialiu pasu, išimties tvarka jam būtų galima pasiūlyti tokią paslaugą.
Dažniausiai šunys draudžiami nuo žuvimo ir gaišimo, tačiau galima apdrausti ir nuo ugnies, vagystės, piktavališko sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, ligų, traumų ir panašiai.
Apklausos rezultatai: lietuviai nemato poreikio drausti
Kiekviena draudimo bendrovė prieš pasiūlydama vieną ar kitą draudimo paslaugą rinkoje, ištiria būsimos paslaugos rinką, galimas grėsmes ir pavojus. Rasti tyrimų, kurie būtų susiję, arba viešai prieinami bei nagrinėjantys Lietuvos auditorijos poreikį drausti naminius gyvūnus – sudėtinga.
Šiuo atveju, galima remtis prieš kiek daugiau nei metus „Lietuvos draudimo“ atlikta sociologine apklausa. Mat Lietuvos rinka nėra didelė, tad rezultatai per metus neturėjo itin pakisti.
Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma brangių, kilmingų naminių gyvūnų – šunų, kačių savininkų apdrausti savo augintinių nemato poreikio. Tik 7 procentai apklaustųjų sakė, kad šunų ir kačių draudimas jiems būtų patrauklus, bet ir pastarieji nebuvo tvirtai apsisprendę drausti savo gyvūnų.
O štai, pavyzdžiui, kilmingų kačių ir šunų šeimininkai arba tie žmonės, kurie artimiausiu metu ketina pakloti nemenką sumą už išsvajotą grynaveislį augintinį, dažniausiai yra įsitikinę, kad savo brangius gyvūnus apsaugos patys ir jokios staigios ar netikėtos nelaimės jiems negresia. Tuo įsitikinę net 34 proc. naminių gyvūnų augintojų. Dar 27 proc. apklausoje dalyvavusių mano, kad beveik nėra tikimybės, jog jų šuo ar katė nukentės ir toks draudimas bus reikalingas.
Artimiausiu metu pokyčių nesitiki
Todėl, pasak A. Kazlauskienės, šiuo metu ši draudimo rūšis Lietuvoje nėra populiari, ir artimiausiu metu tendencijos, kad ji pradėtų labiau dominti klientus, jie nemato.
Tai yra susiję su bendru rinkos išsivystymu ir gyventojų supratimu apie draudimą. Tokie, mūsų gyventojų akimis žiūrint, egzotiški draudimai labiau būdingi brandžioms draudimo prasme, rinkoms.
Pasiteiravus, ar lietuviai nesikreipė su pageidavimais apdrausti egzotiškus gyvūnus, pavyzdžiui, gyvates, skorpionus ir t.t., pašnekovė patikino, kad „tokių klientų, kurie norėtų apdrausti gyvatę, pitoną, papūgą buvo, tačiau tokie paklausimai – labai reti, pavieniai, pasiūlyti rinkai tokį produktą, jei jis reikalingas tik vienam klientui neužtenka draudėjų imties ir, esant pavieniam draudėjui, yra brangu.“
Pasaulyje apdrausti savo augintinius, ypač brangius, kilmingus, su dokumentais yra populiaru. Be to, jie ne tik apdraudžiami, bet jiems ir paliekamas testamentu turtas.
Draudimo ir su žiburiu ieškodamas nerasi
Iš Lietuvos draudimo bendrovių, kurios nurodo teikiančios tokią paslaugą, GRYNAS.lt žiniomis, galima rasti tik „Gjensidige“, „Lietuvos draudimas“.
Anksčiau, prieš keletą metų, šią paslaugą teikė ir bendrovė „PZU Lietuva”, siūliusi naminių veislinių gyvūnų draudimą, tačiau 2010 metais šios paslaugos atsisakė, nes ji nebuvo populiari. Visgi didesnė rinka, suteikia didesnes galimybes. Šios bendrovė akcininkė „PZU SA“ Lenkijoje vis dar draudžia naminius šunis ir kates civilinės atsakomybės draudimu.
Panašiai kalbėjo ir draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius, sakydamas, kad tokios paslaugos jie netaiko, nes Lietuvoje nėra pakankamos rinkos šiai paslaugai teikti. Tačiau pridūrė, kad esamiems klientams tokią paslaugą taiko. Bet tai labai reti ir individualūs atvejai.
Draudimo bendrovė „If“ tokios paslaugos taip pat neteikia, tačiau jos rinkodaros departamento vadovė Orijana Mašalė teigė, kad „If“ Estijoje tokią paslaugą teikia ir ten šiuo metu yra apdrausta apie 1000 naminių gyvūnų (ir šunys, ir katės).
Švedija ir Didžioji Britanija – didžiausi gyvūnų mylėtojai
Bandydami žvelgti globaliau, galėtume sakyti, kad statistiškai daugiausiai naminių gyvūnų yra apdrausta Švedijoje. Savo globotiniams draudimo polisą parūpina 30 proc. visų gyvūnų šeimininkų. Šioje Skandinavijos šalyje apdraustas kas antras šuo, bet tik viena iš 7 kačių – 16 proc.
Didžiajai Britanijai galėtume lipinti gyvūnų mylėtojų šalies etiketę.
Ji nors ir antra pagal rūpestį gyvūnais besirūpinanti šalis, tačiau čia apdraustas beveik kas ketvirtas naminis gyvūnas.
Britai paskaičiavo, kad išlaikyti šunį vidutiniškai kainuoja (pasirinkta, kad vidutinė šuns gyvenimo trukmė – 12 metų) apie 10 tūkst. svarų arba maždaug 40 tūkst. litų. Lygiai tiek pat ir katei, tačiau jos amžiaus vidurkis – 14 metų.
Į šią sumą įeina gyvūno ėdalas, guolio įrengimas, vizitas pas veterinarą ir Britanijoje jau taisykle tapęs metinis gyvūno draudimas. Anglijoje gyvūno metinis draudimas kainuoja apie 350 svarų arba 1400 litų per metus, bet už tai jo savininkas gauna daugybę papildomų paslaugų.
Pirmasis gyvūnų draudimo polisas buvo išduotas 1890 metais kompanijos „Claes Virgin“ Švedijoje. Tačiau tuo metu daugiausiai buvo draudžiami arkliai ir kiti didieji gyvuliai. Pirmieji šunų ir kačių draudimo polisai buvo parduoti tik 1947 metais Britanijoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmasis naminių gyvūnų draudimo polisas buvo išplatintas tik 1982 metais.
