Žygyje į Krokuvą raiteliams teko joti asfaltuotais Lenkijos keliais, kęsti kaitrą, bet nesusirgo ir šlubuoti nepradėjo nė vienas daugiau kaip po 1100 kilometrų nubėgęs žirgas.
Pernai Juodąją jūrą, o šiemet karališkuosius Vavelio rūmus Krokuvoje pasiekęs laukuviškis verslininkas 45 metų Vaidotas Digaitis pats augina 9 žemaitukų veislės žirgus, rašo „Lietuvos rytas“.
Maisto produktais prekiaujantis žemaitis neslepia, kad žirgus augina savo malonumui, o ne dėl pelno. „Žemaitukus auginu dėl dviejų priežasčių: su žirgais turiningai praleidžiu laisvalaikį ir prisidedu prie ties išnykimo riba esančios veislės išsaugojimo. Patys esame nykstanti tauta, privalome rūpintis ir savo paveldu“, – sakė V.Digaitis.
Ištverme, temperamentu ir nereiklumu pasižymintys žirgai prisileidžia ne tik šeimininką, bet ir svečius. Verslininkas šiltesnę dieną su žirgais skrieja iki netoliese esančių ežerų ir kartu su jais plaukioja vandenyje. Žemaičiui tai – geriausias poilsis.
„Iš žemaitukų vargu ar įmanoma pragyventi, nes jie nebrangūs – kainuoja 5–7 tūkst. litų. Aišku, elito klasės žirgas brangesnis, – sakė V.Digaitis. – Žinau Lietuvoje vos vieną žirgininką, kuris įstengia pragyventi augindamas žemaitukus – juos naudoja savo turizmo sodyboje.”
Tarpukariu iš Lietuvos kasmet į užsienį buvo išvežama po maždaug 30 tūkst. žirgų. Dabar žemaitukų augintojų liko saujelė, mat šalyje išlikę vos per 400 šios veislės žirgų. Iš jų veisti tinkamų – gal tik penktadalis.
Pasak buvusio Vilniaus žirgyno direktoriaus, Lietuvos žemaitukų arklių augintojų asociacijos valdybos nario Stasio Svetlausko, treniruotų žemaitukų paklausa ypač didelė Skandinavijos šalyse. Tačiau parduoti žirgus tenka per tarpininkus. „Mūsų augintojai už tokį žirgą gauna maždaug 4000 eurų. Bet esu tikras, kad, nuvežtas į Skandinaviją, žemaitukas parduodamas mažiausiai dvigubai brangiau”, – „Lietuvos rytui“ pasakojo S. Svetlauskas.
