Kaip iš gausybės rago
Grybautojai parodė, kokių gėrybių jiems pavyko parsinešti iš miškų. Pavyzdžiui, Romualdas, grybavęs Varėnos rajone, netoli nuo Dargužių, namo parsinešė po du krepšius voveraičių ir žaliuokių, kurios dar kitaip vadinamos žalsvuoju baltiku.
Gintautas sako iš miško parsinešęs daugiausiai baravykų, kelis raudonviršius.
Švėkšnos miškuose grybavęs Antanas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti pilnas kibiras itin dailių nedidelių baravykų. Vyras sako, kad renka tik šiuos grybus, kitų neima.
„Jau į pabaigą, manau, nes oras atvėso. Kažkiek dar bus įmanoma rasti. Aišku, auga ne visur, reikia vietas žinoti. Kai turiu tokias penkias vietas, tai kažkiek dar randu, o kiti grįžta be grybų. Čia kaip pasiseks“, – dalijasi jis.
Dovilė vos per pusantros valandos taip pat pririnko įspūdingą kiekį baravykų. „Vienoje vietoje augo 12, o kitoje – 6“, – sako Žemaitijoje grybavusi ir greitai turėtą kibirą mėgiamais grybais pripildžiusi moteris.
„Neskaičiavau, bet manau buvo tikrai per 600 vnt., nes krepšiai gilūs ir nuotrauka ne visai perdavė tą kiekį. Dar nustebino tai, kad beveik nebuvo kirmėlių, nes įdėjus nuotrauką sulaukiau kelių komentarų, kad nieko čia ypatingo, kai perrinksi bus per pusę mažiau ir t.t. Tai dėl to nustebino ne tik kiekis, bet ir kokybė“, – pasakoja Mažena, kuri Vilniaus rajone per dvi valandas pririnko tris didžiausius krepšius rudmėsių.
Genovaitė iš Kelmės sako, kad gėrybių nesvėrė, bet kibirą žaliuokių neskubėdama pririnko per nepilną valandą. Ji sako, kad miškuose dar pasitaiko vienas kitas baravykas, bet jie jau didoki. „Tai palieku pasisėti. Toliau – kazlėkiukai. Jų irgi yra. Ne taip gausiai kaip žaliuokių. O jūros pusėje galima rasti ir rudmėsių“, – kalbėjo grybautoja.
Šis ruduo kitoks
Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad šis ruduo nėra tipiškas.
„Paprastai rugpjūčio mėnesį pradedame grybauti ir spalio mėnesį grybai baigiasi. Aišku, grybauti galima visus metus, bet paprastai žmonės grybauti pradeda vasaros antroje pusėje ir grybauja iki rudens vidurio. Vėliau mažiau, nes jau būna savo grybavimo troškulį apmalšinę. O šiais metais nutiko taip, kad tos vasarinės arba ankstyvojo rudens grybų rūšys augo panašiai kaip ir vėlyvosios grybų rūšys.
Buvo toks laikas, kai palijo ir buvo gana šilta, o grybiena visada yra tarsi budėjimo režime. Vaisiakūniams tereikia gerų augimo sąlygų ir grybai pradeda augti. Buvo toks momentas, kai buvo galima rasti vasarinių ir rudeninių kelmučių. Taip pat ir baravykai augo. Ir dabar dar galima rasti grybų, kurie būdingi labiau rugsėjo mėnesiui. Bet, aišku, jų mažėja ir daugėja rudeninių grybų rūšių“, – sako gamtininkas.
Jis priduria: „Žalsvasis baltikas, įvairios kazlėkų rūšys, baravykų dar galima aptikti, nors tokiu metu paprastai jau jų būna mažai. Voveraitės labiau auga vasarą, bet jų dygimo laikotarpis gana ilgas, yra tekę rasti voveraičių ir pasnigus.“
D. Makavičius sako, kad jau sunkoka būtų atrasti mažų jaunų baravykų, raudonikių. Net ir grybautojų nuotraukose dažniau matomi dideli, kone peraugę grybai. „Matyt grybiena jau buvo tiek subrendusi, kad per trumpą laiką išaugo į tokį dydį. Dabar dominuoja piengrybiai, kelmučiai, įvairios ūmėdžių rūšys“, – tikina pašnekovas.
Jo teigimu, dar kurį laiką bus galima pasidžiaugti tipiniais rudeniniais grybais, o tikėtis, kad užderės naujų, jaunų baravykų, raudonikių, jau nelabai beverta.
„Kas norėtų jų pasirinkti turėtų paskubėti. Juolab, kad ir pačius grybus rasti tapo sudėtingiau. Pageltonavę lapai padengė miško paklotę ir grybą pamatyti jau sunkiau. Paprastai daugiau grybaudavom rugsėjo mėnesį, kai dar tiek lapų nebuvo“, – sako pašnekovas.
Jis mano, kad šią savaitę dar bus galima rasti grybų, bet po truputį vis mažės tiek jų įvairovė, tiek kiekis.
