aA
Šiemet Europos Parlamentas (EP) tarė paskutinį žodį dėl pasaulio vandenynus teršiančio plastiko: didžiule balsų persvara balsavo už visą Bendriją apimsiantį vienkartinių plastikinių gaminių draudimą. Lietuviai taip pat turės atsisakyti pamėgtų vienkartinių plastikinių indų, ausų krapštukų, šiaudelių ir kitų vienkartinių plastikinių daiktų. Nors draudimas įsigalios 2021 metais, Lietuvoje jau atsiranda ir į uždraudžiamų gaminių sąrašą kol kas nepatenkančių plastikinių gaminių mažinimo iniciatyvų.
Vienkartinis kavos puodelis
Vienkartinis kavos puodelis
© Shutterstock

Aktyvi akademinė bendruomenė

Visame pasaulyje augant susidomėjimui ekologija ir darnia gyvensena, į šį traukinį šoka ir Lietuva. Gyventojai aktyviai domisi rūšiavimu, aplinkai draugiškomis kasdienybėje naudojamų daiktų alternatyvomis. Kone daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje kelia plastikiniai puodeliai kavai ir kitiems karštiesiems gėrimams. Pastarųjų vartojimą iki 2026 metų reikės reikšmingai sumažinti. O vienkartinių plastikinių indų nuo 2021 m. vidurio Europos Sąjungoje turės nelikti.

Jau yra iniciatyvų, skatinančių nešiotis savo daugkartinius puodelius karštam gėrimui ir neteršti aplinkos plastiku. Apie tai jau keletą metų kalba Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenė, inicijuodama projektus ir akcijas, kurių metu visi, kuriems aktuali ekologija, kviečiami atsisakyti vienkartinių plastikinių daiktų.

KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas pasakoja, kad dar pernai KTU Aplinkos inžinerijos institutas kartu su Lietuvos sveikuolių sąjunga ir socialinio verslo iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ kvietė žmones 30 dienų eksperimentui, kurio metu nenaudojami vienkartiniai indai.

„Specialiai sukurtoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „30 dienų iššūkis“ dalyviai galėjo rasti informacijos apie vienkartinių indų įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai, jų vartojimo kultūrą kitose šalyse, jau esančius pasaulyje sprendimus, kaip mažinti aplinkos taršą vienkartiniais indais, taip pat buvo supažindinami su alternatyvomis, kurios ypač aktualios vasarą“, – projektą prisimena M. Lapinskas.

Kava vienkartiniame puodelyje
Kava vienkartiniame puodelyje
© Shutterstock nuotr.

Pašnekovas tęsia, kad jau ne vienerius metus KTU Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų studijų dėstytojai, mokslininkai ir studentai kviečia universiteto bendruomenę ir visuomenę prisidėti prie kasmetinio iššūkio „Šok iš džinsų!“. Ja, pasak M. Lapinsko, siekiama paskatinti visuomenę bent mėnesį atsisakyti džinsų ir gerai apvarstyti naujų pirkimą.

„Džinsų gamybos procesas ypač žalingas aplinkai. Ekspertų teigimu, vieniems džinsams pagaminti reikia 6000 litrų vandens, o didžioji dalis medvilnės, auginamos Kinijoje ir Indijoje, yra genetiškai modifikuota (GMO). Be to, netvariai auginant medvilnę suvartojamas labai didelis kiekis ne tik vandens, bet ir pesticidų. Šis iššūkis – puikus būdas atkreipti dėmesį į pasaulyje vyraujančias aplinkosaugos problemas. Tuo tarpu jaunimo supažindinimas su grėsmingais faktais gali atnešti naudos“, – aiškina KTU atstovas žiniasklaidai.

Pašnekovas priduria, kad universitetas ir savo kasdienybėje skatina aplinką tausojantį vartojimą: naudoja iš antrinių žaliavų pagamintas servetėles rankoms ir tualetinį popierių. Taip pat skatinama, kad darbuotojai ir studentai naudotų popierių, kurio gamyboje naudojamas ir perdirbtas popierius.

„KTU Aplinkos inžinerijos instituto studentai baigiamuosius darbus spausdina ant perdirbto popieriaus, nenaudodami plastikinių ir metalinių susegimo dalių“, – tikina M. Lapinskas.

Gimė startuolis

Kauno technologijos universitete yra gimęs ir viešojoje erdvėje vis dažniau minimas startuolis „CupCup“. KTU Aplinkos inžinerijos instituto dr. Daina Kliaugaitė pasakoja, kad idėjos autorė yra KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Daugėlaitė, nagrinėjanti vienkartinių pakuočių problematiką.

Startuolis „CupCup“ yra socialinė-aplinkosauginė iniciatyva, kuri siekia sumažinti vienkartinių gėrimų pakuočių naudojimą visuomenėje. „CupCup“ tikslas – tiekti daugkartinio naudojimo puodelius kavinių tinklams, festivaliams, renginių vietoms, kitoms aktyvioms vietoms tam, kad būtų pereita prie uždaro ciklo veiklos modelių ir sumažintas susidarančių atliekų kiekis“, – apie iniciatyvą pasakoja dr. D. Kliaugaitė.

Lietuviai jau ruošiasi plastikinių vienkartinių gaminių uždraudimui: iš ko ateityje gersime kavą ir valgysime gamtoje?
© DELFI / Karolina Pansevič

Pašnekovė tęsia, kad „CupCup“ – daugkartinė puodelių sistema, o startuolio misija – kurti beatliekę visuomenę diegiant tvarias daugkartinio naudojimo pakuočių grąžinimo sistemas. Anot dr. D. Kliaugaitės, aplinkai draugiškesnių sprendimų ieškojimo iniciatyvų daugėja yra pramonės sektoriuje.

„Taip pat rinkoje atsiranda vis didesnė pasiūla daugkartinių puodelių, kavinės ir degalinės taiko nuolaidas, jei gėrimas perkamas savo atsineštame daugkartiniame puodelyje ar termose. Džiugu, kad ir pramonė yra aktyvi šiuo klausimu. Viena Lietuvoje puodelius gaminanti įmonė bendradarbiauja su KTU ir ieško aplinkai palankesnių alternatyvų, medžiagų, kuo būtų galima pakeisti sunkiai perdirbamą, PE dengtą popierinį vienkartinį kavos puodelį“, – tikina mokslininkė.

Mokslininkai atrado puodelių iš popieriaus „receptą“

Dr. D. Kliaugaitė pasakoja, kad Europos šalys skirtingai sprendžia vienkartinių kavos puodelių atliekų mažinimo problemas. Didžioji Britanija ieško didesnių perdirbimo galimybių, investuoja į specialius perdirbimo įrenginius ir surinkimo sistemą, Prancūzija skatina bioskaidaus plastiko naudojimą ir kompostavimą, Vokietijoje puikiai pasiteisino puodelių užstato sistema.

Ekologiją skatina ir Skandinavijos šalys, ieškodamos, kaip išsivaduoti nuo vienkartinių plastikinių puodelių ir juos pakeisti popieriniais. Ko gero, kaip tikina vienkartinių popierinių puodelių gamintojo „OPACK“ projektų vadovė Snieguolė Zavadskienė, skandinavų mokslininkams pavyko rasti „receptą“. Ji pasakoja, kad Skandinavijos popieriaus gamintojai rinkai pasiūlė 100 proc. popierinius puodelius be jokių plastiko pėdsakų. Mat, skystį sulaikantis sluoksnis buvo sukurtas naudojant biologiškai skaidomą vandens pagrindo dangą. Tai leidžia panaudotus puodelius drąsiai mesti į popieriui skirtus konteinerius, nes tai yra perdirbamas popierius.

Dr. D. Kliaugaitė priduria, kad pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje matomas aiškus progresas kovojant su vienkartiniais plastiko gaminiais, o labiausiai mažinant vienkartinių plastiko puodelių karštiems gėrimams kiekį.

„Specialaus tyrimo nebuvo atlikta ir, aišku, sunku progresą tiksliai išmatuoti, tačiau visi pavyzdžiai rodo, kad jis vyksta. Dar prieš 2 ar 3 metus, KTU magistro programos Darnus valdymas ir gamyba Darnaus vartojimo ir gamybos modulio paskaitose, studentams, atsakingesnį vartojimą skatinančios iniciatyvos buvo pristatomos vos kelios, pavienės ir kaip kažkas naujo. Šiais metais, jų jau ant dviejų rankų pirštų nesuskaičiuosi. Tikrai daug iniciatyvų (socialinių, aplinkosauginių grupių, socialinio verslo, elektroninių įrankių, mobiliųjų programėlių, tinklaraščių) padedančių gyventi tausojant aplinką“, – tikina mokslininkė.

Puodelis iš popieriaus
Puodelis iš popieriaus
© Organizacijos nuotr.

Joniškio rajono savivaldybė paskelbė atsisakanti plastikinių vienkartinių įrankių

Iš tiesų – plastiko naudojimo mažinimo iniciatyvų imasi ne tik mokslininkai, aktyvūs visuomenės nariai, bet ir savivaldybės. EP pradėjus svarstyti plastikinių vienkartinių gaminių uždraudimą Bendrijoje, viena pirmųjų Lietuvoje draudimą naudoti vienkartinius plastikinius indus renginiuose inicijavo Joniškio rajono savivaldybė. Šią idėją, kaip teigia pati savivaldybė, pasiūlė Žagarės regioninio parko administracija, kuri pirmoji šią idėją ir pradėjo įgyvendinti. Pagrindinė šios idėjos priežastis – ekologija, nes išmesti vienkartiniai plastikiniai indai nesuyra dešimtmečius ir teršia aplinką dėl juose esančio plastiko.

„Renginių organizavimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse įteisina nuostata – užtikrinti, kad renginio metu nebūtų naudojami vienkartiniai plastikiniai indai, todėl tikimės, visų Joniškio rajono gyventojų pagalbos ir indėlio, kitokio požiūrio į švaresnę, draugiškesnę aplinką dėka gyvensime be vienkartinių plastikinių indų“, – informuoja savivaldybė.

Vienkartiniai plastikiniai indai
Vienkartiniai plastikiniai indai
© Shutterstock

Tuo tarpu KTU mokslininkė D. Kliaugaitė įsitikinusi: paskatinti žmones atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių galima ir juos informuojant apie daromą žalą gamtai.

„Mano nuomone, kad visuomenė pradėtų mažiau naudoti vienkartinius indus, reikia dviejų pagrindinių dalykų: švietimo, sąmoningumo didinimo ir lygiagrečiai turi būti pasiūlytos alternatyvos, kaip gyventi atsakingiau, arba kuo būtų galima pakeisti vienkartinius indus ar, pavyzdžiui, vienkartinius kavos puodelius“, – tikina pašnekovė.

Ji tęsia, kad visuomenė turėtų būti informuota, iš kur atkeliauja vienkartiniai indai, kokį ekologinį pėdsaką jie jau atsineša iš ankstesnių gamybos etapų: kiek gamtinių, žmogiškųjų resursų jau išnaudota, kiek teršalų išleista į gamtinę aplinką.

„Pasirinkdami ir naudodami produktą mes palaikome ir jo visą atsiradimo istoriją, vadinasi, esame atsakingi ir už neigiamą poveikį aplinkai, kuris jau buvo padarytas iki atkeliaujant iki mūsų. <....> Kuomet esame pasiryžę keisti įpročius ir prisiimti atsakomybę, tuomet visuomenei reikia alternatyvų, kaip gyventi atsakingiau ir kuo būtų galima pakeisti vienkartinius indus“, – akcentuoja mokslininkė.

Plastiko šiukšlės
Plastiko šiukšlės
© Shutterstock

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Gaižiūnienė pritaria, kad vykdant atliekų susidarymo prevenciją, viena iš pagrindinių priemonių – visuomenės sąmoningumo didinimas ir tausojančio vartojimo skatinimas. Todėl Aplinkos ministerija nuosekliai vykdo aplinkosauginį gyventojų švietimą, t. y. organizuoja švietėjiškas kampanijas, skatinančias gyventojus mažiau naudoti mažiau plastikinių pirkinių maišelių, vietoje vienkartinių plastikinių kavos puodelių atsinešti savo, daugkartinius.

Šios kampanijos, anot Aplinkos ministerijos atstovės, prisideda prie teigiamų pokyčių: pagal Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, vienijančios didžiausias mažmeninės prekybos įmones, Aplinkos ministerijai pateiktus duomenis, pastaraisiais metais Lietuvoje labai lengvų plastikinių maišelių ir lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas mažėja. 2017 m. vienam gyventojui apytikriai teko 226 vnt. labai lengvų ir 34 vnt. lengvų plastikinių pirkinių maišelių, kai tuo tarpu 2014 m. šis skaičius siekė 260 vnt. labai lengvų ir 39 vnt. lengvų plastikinių pirkinių maišelių vienam gyventojui.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.7273

Po bjauraus svečio apsilankymo kieme, Aušra patyrė tikrą košmarą: išgelbėti augintinį jau buvo vėlu (6)

Lietuvoje gausiai paplitusios erkės ir jų pernešamos ligos verčia nerimauti ne tik dėl savo,...

Viena šeimininkų klaida šunims baigiasi tragiškai: kraujo dėmės namuose ir byrėti pradėję dantys (52)

Reguliariai šepetėliu valytis dantis ir stomatologo kabinete pasidaryti burnos higieną – tokia...

Veterinaras pristatė naujausią sterilizacijos būdą: štai kodėl tokia operacija daug saugesnė už tradicinę (40)

Šunų kastracija ir sterilizacija – procedūros, kurių poreikį apsvarsto kiekvienas šuns...

Aplinkosaugininko medžioklė pavirto skandalu: įtariamas subrakonieriavęs vilką patikslinta (300)

Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos...

Ambicingi ES užmojai: už 30 metų visi pastatai Europoje šiluma turi pasirūpinti patys (87)

Ilgai gyvenę galvodami tik apie save, teršdami gamtą ir negalvodami apie pasekmes, pagaliau...

Top naujienos

Naujausia informacija apie koronavirusu užsikrėtusią 39 metų pacientę: ji jaučiasi normaliai (182)

Koronaviruso atvejis Šiauliuose nustatytas 39 metų moteriai. Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių...

Koronavirusas pasiekė Lietuvą: iš Italijos grįžusi moteris izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje papildyta 07:14 val. (1054)

Koronavirusas įžengė ir į Lietuvą – naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vyriausybėje...

Ekspertas turi žinių gyvenantiems senuose daugiabučiuose: kilus pavojui, situacija būtų liūdna (61)

Dažnas iš mūsų vienaip ar kitaip buvo matęs gaisrą. Pavasarį tarnybos nuolat praneša apie...

Šimašius apie pirmą koronaviruso atvejį Lietuvoje: jei jaučiate riziką – rekomenduojama dirbti iš namų (66)

Ankstyvą penktadienio rytą pranešta, kad Lietuvoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis. 39...

Grįžę iš Italijos dėl koronaviruso nori pasitikrinti savarankiškai: kodėl negalima to padaryti (23)

Šimtams iš Italijos grįžusių tautiečių, nejaučiantiems jokių ligos simptomų, sveikatos...

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (696)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Skirmantas Malinauskas. Didžiausias pavojus kovoje su koronavirusu (11)

Ar norėtumėte paskaityti rytojaus laikraštį ? Rašau ši tekstą ketvirtadienį ir jis skirtas...

Gydytojų regionuose laukia kaip išsigelbėjimo: vilioja tikrai įspūdingais atlyginimais ir kitomis „gėrybėmis“ (49)

Naujų specialistų regionų gydymo įstaigose ieškoma įvairiausiais būdais. Iš Sveikatos...

Koronaviruso protrūkis Kinijoje: tempas lėteja, tačiau mirė dar 44 užsikrėtę žmonės Pietų Korėjoje - 256 nauji atvejai

Kinija penktadienį pranešė apie dar 44 žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu , mirtį...

Tomas Daugirdas

Ar reikia paminklo Antanui Smetonai? (5)

Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio...

|Maža didelių žinių kaina