Goa, viena populiariausių krypčių, tarp saulės žiemą ištroškusių turistų. Vidudienis ir pliaže gulinėja moterys ir merginos, vyrai bei vaikinai bandantis įgyti įdegį, kuriuo didžiuosis viduržiemį grįžę į Vokietiją, Daniją, Didžiąją Britaniją ar Švediją.

Tuo tarpu vietinės moterys ir merginos į pliažą ateina tik vakare, saulei leidžiantis. O dieną vaikšto po kaimą slėpdamosios po skėčiais.

Tiesa, yra ir tokių vietinių, kurios nelabai turi galimybių sukti galvą dėl karštų saulės spindulių tamsinančių ir taip tamsią jų odą. Jos dirba sunkiai, nešioja skaldą kelių tiesimui induose ant galvos ar smėlį statyboms. Jos visad saulėje, jų oda slepiama nebent po rūbais, bet veidas visad saulės spinduliams atviras. Sunkiai karštoje saulėje dirbančios moterys priklauso vienam žemesnių Indijos visuomenės sluoksnių ir odos šviesumas ne jų reikalas.

Tačiau kitos indės, priešingai nei dažnai europietės, nori kuo šviesesnės odos. Ne veltui bolivudiniuose filmuose šoka ir baltosios, o indai vyrai godžiai žvalgosi į turistes iš svetur (ne vien dėl įsitikinimo, kad jos labai turtingos).

Kaip ir įprasta grožio industrijai, galimi du būdai išgauti norimą efektą – odą galimą balinti namuose pačiai arba eiti į grožio salonus. Kaimelio parduotuvėlėje, kur išdėliota kosmetika, saldumynai, tuoletinis popierius, akiniai nuo saulės ir kita smulkmė aptinku ir tepalus odos skaistinimui/balinimui. Vienas kainuoja 55 rupijas (apie 2,80 Lt), kitas – 60 rupijų (3 Lt).

Krautuvėlės savininko dukra Fevi stovinti už prekystalio mielai leidžiasi į pokalbį, nes turistų nedaug, ji nuobodžiauja. Mergina sako, kad pati niekad nėra bandžiusi tų tepalų ar odos balinimo procedūrų grožio salonuose, nes yra patenkinta savimi tokia kokia yra. Ir išgirdusi šalia esančios bažnyčios varpo skambesį skubiai persižegnoja, kas mane kiek nustebina ir abi pastebime, kad tai dar vienas skirtumas (prie jau minėto europiečių noro įdegti ir indžių pageidavimo turėti šviesesnę odą) – net ir Marijos žemėje Lietuvoje mes nesižegnojame išgirdę skambant šalia darbo ar namų esančios bažnyčios varpo gaudesį.
Anna
Baliklis toli gražu nėra natūralus produktas ir ji palyginti galima su mums geriau pažįstamais plaukų dažais – kai norime pavirsti blondinėmis. Į veido odos balinimo priemonių sudėtį taip pat įeina peroksidas, kaip ir į plaukų dažus.

Anna, turi nedidelį grožio saloną kaimo gilumoje (ne prie pat paplūdimio, tad turisčių pas ją užsuka mažiau, daugiau vietinės klientės). Tad ji puikiai žino kaip atlikti veido balinimo procedūrą. Mikliai, kol vonelėje mirskta mano pėdos prieš pedikiūrą, ji kitai užsukusiai klientei, vienos nevyriausybinės organizacijos, padedančios išsikyrusioms moterims (skyrybos itin retas ir moteriai ypač skausmingas įvykis Indijoje) darbuotojai ištepa veidą ir kaklą balta mase. Tai tarsi balta kaukė, su kuria ji turi sėdėti keliolika minučių. Taip paprastai atrodo veido odos balinimo procedūra.

Bet kai su Anna susėdame apie tai pasikalbėti, ji patikina, kad namuose odos balintis ji nepataria, nes neretai tai darantys susižaloja odą.

Be to, kirpėja manikiūrininkė ir kosmetologė viename asmenyje paaiškina, kad nerekomenduoja veido baltintis paaugliams, o taip pat dažniau nei kartą per mėnesį. Pagal odos tipą Anna savo klientams parenka ir atitinkamą laiką, kiek užteptą baliklį galima laikyti. Ilgiausiai – 15 min. Pavyzdžiui pati balindamais savo odą moteris tepalą palaiko penkias minutes, būna ir tokių klienčių, kurioms negalima laikyti baliklio ilgiau nei tris minutes.

Anna sako, kad baliklis toli gražu nėra natūralus produktas ir ji palyginti galima su mums geriau pažįstamais plaukų dažais – kai norime pavirsti blondinėmis. Į veido odos balinimo priemonių sudėtį taip pat įeina peroksidas, kaip ir į plaukų dažus. Tiesa, pašnekovės teigimu, veido balinimo tepalas nėra toks stiprus kaip plaukų dažai.

Anot moters, šviesenę odą padeda turėti ir veido masažai, o taip pat šviečių vaisių, tokių kaip obuoliai ar mango kaukės, kurias užtepus ant veido ir apsirišus kokia skara ar rankšluosčiu reikia laikyti valandą.

Agondos kaimelio kosmetologė už veido balinimo procedūrą vidutiniškai ima apie 100 rupijų (5 litus), priklausomai nuo to, kokios kokybės priemones naudoja. Didesniuose miestuose balinimas atsieina brangiau, pasak Annos, Margao, antrame pagal dydį Goa valstijos miestų (gyventojų skaičius – 80 000), už veido balinimo procedūrą tektų suploti 400-500 rupijų (20-25 litų). Be to, ten veido odą gali išsibalinti ir vyrai, ne tik moterys, mat yra tam skirtų salonų.

Annos manymu, odos balinimas tapo populiarus, o ir apskritai atsirado po to, kai Indijoje ėmė plisti televizija. Kai televizoriai pasidarė prieinami didesniai daliai visuomenės, jie pamatė ir baltų žmonių per juos. Taip pat šviesia oda mėgsta didžiuotis Bolivudo žvaigždės, o indai, kaip ir kitų pasaulio kraštų gyventojai tiesiog nori būti panašūs į savo „žvaigždes“. Tiesa, Annos teigimu vyresnioji indų karta niekaip nesupranta tokios jaunimo mėgstamos naujovės, bet ir tai būdinga visoms pasaulio šalims – skirtingų amžiaus kartų nesusipratimai.