Domėtis draugiškesniu aplinkai vartojimu pradėjau prieš keletą metų. Iš tiesų, tai jaukinausi pamažu, iš lėto keisdama įpročius, ar įsigydama draugiškesnius aplinkai daiktus.
Apskritai stengiuosi į viską keliauti iš lėto, po truputį prisijaukinti, nes tikiu, kad nėrimas stačia galvą į skirtingas avantiūras dažniau atneša daugiau sumaišties nei naudos. Bent jau man taip būna. Atsiradęs stiprus ir greitas užsidegimas ko nors imtis gali taip pat greitai ir taip pat stipriai nugesti. Manau, tai ypač svarbu pasirinkto tvaresnio gyvenimo būdo kontekste. Svarbu pamažu, be didelio streso ir nepatogumo, bet tvirtai suformuoti draugiškesnius aplinkai įpročius.
Savo mažus žalesnės spalvos žingsnelius pradėjau nuo plastikinių pirkinių maišų atsisakymo. Nuo to laiko mano spintoje kažkokiu būdu savaime atsirado įvairių spalvų medžiaginių krepšių. Pasirodo, tai ne tik draugiškiau aplinkai, reikalauja nedaug pastangų, bet ir yra gerokai patogiau, nes dažnai tokių krepšių rankenos ilgesnės ir sunkius pirkinius gali nešti ant peties. Taip pat stengiuosi kaip galima rečiau naudoti plastikinius maišelius parduotuvėse. Tikiu, kad tiems bananams nieko nenutiks palietus pirkinių krepšį ar prekystalį, o tokiam paklydusiam maišeliui palietus pievą, vandenį ar dar ką kitą – tikrai gali.
Plastikinius dantų šepetėlius iškeičiau į bambukinius, įsigijau dantų pastos tabletes stiklinėje pakuotėje. Pastarosios mano lūkesčių nepateisino ir kasdienybėje „neprigijo“, tačiau žinau, kad su tuo viskas yra gerai. Per šias Kalėdas sau pasidovanojau gražaus dizaino baltą metalinį skustuvą ir nors procedūros vyksta lėčiau, mėgaujuosi laiku, kurį galiu skirti rūpinimuisi ne tik savimi, bet ir gamta.
Neseniai įsigijau kietąjį šampūną, kondicionierių bei natūralų dezodorantą draugiškose aplinkai pakuotėse, dabar testuoju ir labai viliuosi, kad mano kūnui šie produktai tiks ir patiks.
Šiuo metu ant mano palangės žaliuoja nemažai augalų, o kažkur keliaudama nejučia parsinešu dar vieną keramikinį vazonėlį. Jaučiu poreikį ir džiaugsmą namie, bet kuriuo sezonu turėti savo žalią kampelį. Tuo tarpu virtuvėje ant palangės auginu savo nedidelę žaliuojančių svogūnų laiškų ir krapų lysvę. Šie žalumynai mėgsta paskaninti mano ruoštus patiekalus, kurių sudėtyje, dažnesniu atveju, mėsos nėra, nes stengiuosi ja nepiktnaudžiauti.
Kurį laiką buvau pradėjusi rūšiuoti atliekas, tačiau pasikeitus aplinkybėms to tęsti negalėjau. Pasirodo, tai lengviau nei atrodė iš pradžių, todėl tikiuosi, kad greitai vėl galėsiu tuo užsiimti. Savo nenešiojamus, taip ir nepriderintus drabužius parduodu „Vinted“, o už paslydimą įsigijus drabužį per išpardavimą greitosios mados parduotuvėje, savęs neplaku.
Manau, kad labai svarbu išlaikyti sveiką santykį tarp savo naujų, tvarių ir įprastų, netvarių įpročių, nepamesti galvos, nesijausti prastai jei kažkas nepavyksta. Taip pat negalvoti, kad tavo indėlis per mažas, o kiti daro daugiau, nepasiduoti aplinkos spaudimui, net jei susidurtum su stipria įtaka iš aplinkos kai pasielgi ne taip tvariai ar netvariai iš viso.
Savo aprašytais bandymais prisijaukinti draugiškesnį aplinkai vartojimą, norėjau pasakyti, kad tai nebūtinai turi būti daug, sunku, nepatogu, kad tiek, kiek darai, jei darai yra pakankama ir viskas vyksta po truputį. Ir nors, gali atrodyti, kad kalnų nenuverčiu, džiaugiuosi mažais savo kasdienybės pasiekimais.
Esu šio kelio pradžioje ir tikiu, kad pokyčiai neįvyksta per vieną naktį, todėl svarbu ir verta džiaugtis net mažais pasiekimais ir laimėjimais. Taip pat labai tikiu kiekvieno žmogaus net mažiausio „žalesnio“ veiksmo indėliu į gražesnį pasaulį, todėl linkiu visiems būti draugiškiems ne tik draugams, bet ir aplinkai.
