Kuriozas: vaistininkė nuodingo skysčio pasiūlė atsikratyti pavojingiausiu būdu

 (78)
Kiekvieno žmogaus namų vaistinėlėje galima rasti nebenaudojamų vaistų ir kitų pasenusių medicininių priemonių. Visa tai išmesti į šiukšlių kibirą draudžiama. Tačiau pasirodo, kad atsikratyti legaliais būdais taip pat gali būti sudėtinga.
Vaistininkė nuodingą skystį pasiūlė išmesti į stiklo taros konteinerį
© DELFI montažas

GRYNAS.lt visai neseniai rašė apie vaistinių preparatų atliekų tvarkymą ir jų poveikį aplinkai, jei tokios atliekos yra utilizuojamos netinkamai. Vaistinių preparatų (tablečių, skysčių) jokiu būdu negalima atsikratyti kartu su nuotekomis, išmetant kažkur gamtoje ir net kartu su bendru komunalinių atliekų srautu (į šiukšliadėžę). Priešingu atveju gali būti užterštas dirvožemis, gruntiniai ir vėliau paviršiniai vandenys, kuriuose gyvenantys vandens gyvūnai turės beveik tiesioginį kontaktą su vaistinių preparatų likučiais.

Medicininių priemonių vaistinės nepriima

Kaip aiškino Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis visas be išimčių senas ir nebevartojamas tabletes galima pristatyti į bet kurią vaistinę. Tai patvirtino ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Tačiau praėjus porai savaičių po GRYNAS.lt publikacijos apie vaistinių atliekų tvarkymo taisykles, redakcija gavo nusivylusios skaitytojos laišką, kuriame ji teigė, kad vienoje Kauno miesto vaistinėje vaistininkė atsisakė priimti moters atneštą preparatą.

„Dabar visur deklaruojama, kad vaistus reikėtų atiduoti vaistinėms ir jokiu būdu nemesti į komunalinių ar antrinių atliekų konteinerį. Tai norėdama prisidėti prie iniciatyvos nunešiau nenaudojamus vaistus į vaistinę. Ir labai nustebau, kai turbūt pavojingiausio ir nuodingiausio vaisto vaistininkė nepriėmė aiškindama, kad už jo sunaikinimą reikia mokėti, o paklausus, kur man jį dėti, pasiūlė išmesti į stiklo taros konteinerį. Jei už jo sunaikinimą reikia dar ir mokėti, tai kur jį dėti? Ir kodėl niekur neaiškinama, kad ne visus vaistus priima?“ – laiške rašė GRYNAS.lt skaitytoja.

Vaistininkė nuodingą skystį pasiūlė išmesti į stiklo taros konteinerį
Vaistininkė nuodingą skystį pasiūlė išmesti į stiklo taros konteinerį
© Skaitytojo nuotr.

Apie situaciją, su kuria susidūrė kaunietė, buvo pranešta Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė paaiškino, kad skaitytojos nurodytas vaistas yra ne vaistinis, o medicininė priemonė, o pastarųjų vaistinės nepriima.

„Iš skaitytojos vaistininkė nepriėmė „Acetocaustin“ dėl to, kad tai nėra vaistinis preparatas. Tai medicininė priemonė. Vaistinės pagal numatytą tvarką iš gyventojų privalo priimti visus vaistinius preparatus ir perduoti šias atliekas tvarkančioms įmonėms. Visus, be jokių išimčių. Jei pirkėjas atnešė pasenusius, nebetinkamus vartoti ar nereikalingus vaistus, o vaistinė jų nepriėmė, tokiais atvejais būtina apie tai informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą nemokamu numeriu 8800735 68“, – informuoja VVKT atstovė.

Jei vaistinėje atsisakoma priimti vaistinį preparatą ir pirkėjas apie tai informuoja VVKT, D. Leleckaitės teigimu, farmacijos įstaiga rizikuoja gauti įspėjimą arba gali būti surašytas Administracinio nusižengimo protokolas farmacijos specialistui, kuris atsisakė priimti naikintinus vaistus, vaistinės farmacinės veiklos vadovui ar juridinio asmens vadovui.

Vaistų tvarkymą finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija

Nei vaistinei, nei pirkėjui apmokėti vaistinių preparatų likučių tvarkymo nereikia. Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė teigia, kad vaistinės yra įpareigotos iš gyventojų priimti nebenaudojamus vaistinius preparatus ir vėliau perduoti juos tvarkančiai įmonei, o senų vaistų sutvarkymą finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad ne viskas, kas parduodama vaistinėse, yra vaistiniai preparatai: jose galima rasti ir jau minėtų medicininių priemonių (pavyzdžiui, švirkštai, pleistrai, tvarsčiai, dezinfekciniai purškalai ir pan.), kurių vaistinės nepriima.

„Svarbu žinoti, kad vaistinės priima visus pasenusius vaistus, bet kokio pavidalo, neišskiriant tablečių ar skysčio pavidalo preparatų. <...> Tuo tarpu panaudotus švirkštus ar pasenusius termometrus priima ir tvarko kitos įstaigos. Pavyzdžiui, termometrai su gyvsidabriu priskiriami pavojingoms atliekoms. Už pavojingų medžiagų, tarp jų ir gyvsidabrio, tvarkymą yra atsakingos savivaldybės“, – aiškina specialistė.

Kuriozas: vaistininkė nuodingo skysčio pasiūlė atsikratyti pavojingiausiu būdu
© DELFI / Karolina Pansevič

Jei pirkėjui neaišku, ar jis perka vaistinį preparatą, ar medicininę priemonę, geriausia to teirautis vaistininko.

Priima atliekų tvarkytojai

Šiuo atveju preparatas, dėl kurio į GRYNAS.lt kreipėsi portalo skaitytoja, kaip informavo VVKT nėra vaistinis, todėl šią medicininę priemonę kaunietė turėjo utilizuoti kitais būdais. Kadangi ji priskiriama pavojingų atliekų kategorijai (nepavojingoms medicininėms atliekoms priklauso tik nenaudoti netekę sterilumo plastikiniai švirkštai, lašinės sistemos, kateteriai, guminiai ar plastikiniai vamzdeliai, drenai, vakuuminės kraujo paėmimo sistemos, padėklai, pirštinės, prijuostės, talpyklos, slaugos popierinės atliekos, paklodės, rankšluosčiai), šią ir kitas pavojingų atliekų kategorijai priklausančias medicinines priemones reikia šalinti, kaip yra numatoma pavojingų atliekų tvarkymo taisyklėse. Jokiu būdu negalima vadovautis minėtos vaistininkės rekomendacijomis išmesti pakuotę į stiklo taros konteinerį.

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 10 dalies 5 punkte nustatyta pareiga savivaldybėms, kurios organizuodamos komunalinių atliekų tvarkymą, visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, kad jos turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidariusias pavojingas atliekas. Pavojingas medicinines atliekas iš gyventojų turi priimti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, tačiau, GRYNAS.lt, kai kurios vykdyti šią funkciją atsisako. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių sąrašą rasite ČIA.

Jei asmuo neviršija į aikštelę pristatomų medicininių priemonių atliekų nustatyto kiekio, papildomai už atliekų atidavimą jam mokėti nereikia. Dėl priimamo nemokamai kiekio reikia skambinti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurias eksploatuoja regioniniai atliekų tvarkymo centrai ar savivaldybių įmonės.

Po to, kai gyventojai atliekų tvarkytojams pristato pavojingų medicininių priemonių atliekas, atliekų tvarkytojas perduoda šias atliekas įmonei, kuri turi teisę sutvarkyti (utilizuoti) pavojingas atliekas.

Atliekas gali paimti iš namų

Yra ir kitų alternatyvų, kaip atsikratyti pavojingų medicininių priemonių atliekų. Aplinkos apsaugos instituto direktorius A. Skinulis pasakoja, kad gyvsidabrio turinčius prietaisus, pavyzdžiui, termometrus, vilniečiai gali pristatyti bendrovei „Grinda“ arba išsikviesti šios įmonės specialistą į namus. Taip pat pavojingas medicinines atliekas priima ir tvarko bendrovė „Toksika“.

Uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“ yra pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė. Bendrovė yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir turi licenciją tvarkyti pavojingas atliekas. Įmonė savo filialus turi tik 4 Lietuvos miestuose: Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose, Klaipėdoje. „Toksika“ komercijos vadovo Luko Andronavičiaus teigimu, pavojingų medicininių atliekų surinkimo punktai yra tik Klaipėdoje ir Šiauliuose, tačiau vilniečiai ir alytiškiai turi galimybę asmeniškai susitarti su bendrove, kad jų medicininių priemonių atliekos būtų paimtos iš namų.

Kuriozas: vaistininkė nuodingo skysčio pasiūlė atsikratyti pavojingiausiu būdu
© DELFI / Tomas Vinickas

Tiesa, gyventojams tai papildomai kainuoja, nes, anot pašnekovo, reikia padengti logistikos kaštus: surinktos medicininės atliekos vežamos į Šiauliuose esančius specialius pavojingų atliekų deginimo įrenginius.

„Žmogui reikėtų pasiskambinti ir susitarti. Infekuotų medicininių atliekų tvarkymui taikomos specialios higienos normos, kai negalima daugiau kaip 48 valandas tų atliekų laikyti, todėl jos turi būti labai operatyviai pristatomos į naikinimo įrenginį. Fiziniams asmenims, kurie atliekas pristato į Šiaulius, taikomos standartinės kainos. Jeigu jas reikia paimti, kainos yra truputį kitokios dėl logistikos kaštų. O pats naikinimo įkainis yra standartinis, visiems vienodas. Aišku, kaina priklauso nuo kiekio“, – aiškina L. Andronavičius.

A. Skinulis priduria, kad kol medicininės atliekos (švirkštai, adatos ir pan.) paklius pas atliekų tvarkytojus, būtina pasirūpinti tinkamu jų laikymu: „Kai kurias buityje susidarančias medicinines atliekas (adatas, švirkštus), iki jos paklius pas atliekų tvarkytojus, reikėtų laikyti sandarioje pakuotėje (plastikiniame ar stikliniame butelyje, metalo inde).“

Kelia pavojų ir žmogui, ir gamtai

Tvarkyti medicininių priemonių atliekas pagal nustatytas taisykles yra svarbu saugant gamtą nuo neigiamo tokių atliekų poveikio. Kaip ir vaistinių preparatų likučiai, medicininių priemonių atliekoms su bendru komunalinių atliekų srautu patekus į sąvartyną, krentant krituliams susidaro filtratas, nors dabartiniai sąvartynai ir yra įrengti pagal aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus. Tame filtrate, be abejo, yra ir vaistinių preparatų likučių. Tiesa, tikimybė, kad jis susigers į dirvožemį ir pateks į gruntinius vandenis, yra nedidelė, nes naujuosiuose sąvartynuose susidaręs skystis iškart surenkamas.

Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad didžiausia tikimybė rasti vaistinių preparatų ir medicininių priemonių likučių yra paviršiniuose vandenyse. Pavojingos medžiagos ten patenka per nuotekas, kai žmonės vaistinių preparatų ir medicininių priemonių atliekas išmeta į kanalizaciją.

Kaip GRYNAS.lt jau rašė, kol Lietuvoje tokie tyrimai tik inicijuojami, Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai teigia, kad nutekamuosiuose kanalizacijos vandenys Europoje ir JAV aptiktos endokrininę sistemą veikiančios cheminės medžiagos, kurios labai svarbios tiriant ekosistemas.
Manoma, kad endokrininę sistemą veikiančios medžiagos gali būti viena iš hermafroditinių žuvų populiacijos didėjimo priežasčių. Mokslinėje literatūros apie farmacinių atliekų įtaką aplinkai ir gyviems organizmams pateikiamas JAV specialistų atliktas tyrimas, kurio duomenimis, net 18 proc. visų tirtų didžiažiočių upėtakinių ešerių (lot. Micropterus salmoides) skirtingose vietose turi šią patologiją.

Netinkamai sutvarkytos medicininės atliekos kelia pavojų ir žmogui. Pavyzdžiui, panaudoti švirkštai, išmesti kartu su bendru komunalinių atliekų srautu, gali sužaloti ir įvairiomis ligomis užkrėsti netyčia jais įsidūrusius žmones. Medicininės priemonės, skysčio pavidalu patekusios į jo paragauti ar kitaip panaudoti sugalvojusių vaikų ar suaugusiųjų rankas, gali juos apnuodyti. Dėl žmonių ir gamtos apsaugos būtina ir medicininių priemonių, ir vaistinių preparatų atliekas šalinti pagal reikalavimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)