Nyderlanduose intensyviai jautienos raumenų ląsteles iš vieno mėgintuvėlio į kitą dėliojantis mokslininkas Markas Postas nusiteikęs optimistiškai – jo teigimu, pirmasis dirbtinės mėsos mėsainis bus iškeptas jau šių metų spalį, praneša Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“.
Mėsainis kainuos apie 200 tūkst. svarų sterlingų – vadinasi, apie 800 tūkstančius litų.
Geltonai rožinė pleistro storio atplaiša Nyderlandų laboratorijoje šiuo metu yra naujausias laimėjimas. Šis darinys gali tapti keliu į pirmąjį pasaulyje mėsainį iš kamieninių gyvulio ląstelių.
Iš kur tokie pinigai, nebūtiniems tyrinėjimams bei bandymams? Teigiama, jog darbai laboratorijoje finansuojami savo tapatybės nenorinčio atskleisti turtingo asmens. Tokiais tyrimais siekiama ženkliai sumažinti mėsai auginamų galvijų skaičių. Tokiu būdu būtų stipriai sumažintas ir į atmosferą išmetamas šiltnamio dujų kiekis, nes galvijai yra vieni pagrindinių tokių dujų „gamintojų“.
Dirbtinę mėsą pirmiausia ragaus garsenybė
Tyrimams Mastrichto universitete vadovaujantis daktaras fiziologas Markas Postas tikisi, jog jau šį spalį Hestoras Blumenthalas – trijų restoranų Berkšyre, Anglijoje, šefas bei savininkas – iškeps vieną brangiausių pasaulyje užsakymų kol kas neįvardytai žvaigždei – dirbtinės mėsos degustatorei.
„Mėsos poreikis per ateinančius 40 metų padvigubės. O jau šiuo metu 70 proc. ūkininkystei skirtų žemės plotų yra naudojama mėsiniams galvijams auginti, - teigė M. Postas. - Nesunku susiskaičiuoti, kad mums būtinai reikia alternatyvos. Jei jos nesukursime, greitai mėsa taps retam prieinama prabangos preke.“
Galvijai nesustabdomai išskiria metano dujas, kurios „šiltnamio efektą“ spartina 20 kartų labiau, nei anglies dvideginio dujos.
Teliko išauginti apie 2990 raumenų klostelių
Metiniame Amerikos mokslo pažangos asociacijos susitikime Nyderlandų Mastrichto universiteto mokslininkas teigė, jog dirbtinė mėsa įrodytų koncepciją, jog galime mėgintuvėliuose kurti produktus, kurie atrodo ir, tikėkimės, yra tokio pat skonio, kaip mėsa.
Markas Postas visus tyrimus ir bandymus nukreipė būtent į jautieną, nes karvės yra vieni neefektyviausių gyvulių – joms reikia daugiausia maisto, kad būtų užauginta žmogui reikalingas mėsos kiekis.
„Karvės ir kiaulės turi 15 proc. efektyvumo vertę, kai kalbame apie sukurtos energijos ir maisto medžiagų perdavimą. Vištos yra už šiuos galvijus efektyvesnės, o žuvys – efektyvesnės už vištas.Pagalvokite – jei galėtume sukurti 50 proc. efektyvumo vertę turinčią mėsa, tai būtų didžiulis šuolis į priekį“, - tikino mokslinininkas M. Postas
Mokslininkui ir jo šešių mokslininkų komandai jau pavyko išauginti 3 centimetrų ilgio ir pusės milimetro storio karvės raumenų audinius. Normaliam mėsainiui iškepti reikėtų apie 3000 tokių gabalėlių, kurie, dar pamaišyti su šiek tiek riebalų ląstelių, būtų suspausti į mėsos paplotį, dedamą į mėsainius.
Ar norėtumėte paragauti pandos mėsos?
Raumenų ląstelės yra paimamos iš karvės audinių ir tuomet auginamos mėgintuvėliuose. Mokslininkas fiziologas teigia, jog šiuo metu vienos karvės reikia 100 mėsainių iškepti. Jei pasiteisintų jautienos auginimas mėgintuvėliuose, iš vienos karvės išeitų 100 milijonų mėsainių.
Jei mėgintuvėlio mėsa atitiktų tikrosios skonį – o mokslininkas pripažįsta, jog gali nutikti ir priešingai – ji taptų geidžiamu produktu.
Olandijos vegetarų asociacijos atstovas patvirtino, jog pusė asociacijos narių pradėtų vėl valgyti mėsą, jei žinotų, kad dėl jos gyvuliai nėra žudomi.
Mėgintuvėliuose užauginta mėsa turi ir kitų privalumų – kadangi ląstelių augimas kontroliuojamas kiekviename žingsnyje, galima išauginti pavyzdžiui, mėsa pilną sveikų polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Taip pat galima išgauti įvairių egzotinių gyvūnų mėsą.
„Galėtume pasiūlyti, pavyzdžiui, pandos mėsos!“ - stebina Markas Postas ir priduria, jog didžiausi techniniai iššūkiai jau praeityje, tad masinė dirbtinės mėsos gamyba galėtų prasidėti per ateinančius 10 metų.
