Prieš kelis dešimtmečius maisto likučiai iš valgyklų, kavinių ir restoranų dažniausiai keliaudavo į ūkius, kur tapdavo gyvulių pašaru. Šiandien nesuvalgyti kepsniai ir desertai virsta natūralia trąša kompostu arba biodujomis, o panaudotas aliejus - ekologišku kuru. Naudingais produktais galėtų tapti ir valgių liekanos nuo gyventojų stalo. Tačiau jų rūšiavimo sistema Lietuvoje dar tik kuriama, o tam labiausiai trukdo piliečių nenoras ir daugiabučių gyventojai.

Griežti tvarkymo reikalavimai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus l.e.p. vedėjo pavaduotojos Rasos Sirutkaitytės duomenimis, maistinių gyvūnų šėrimui gyvūninės kilmės atliekos nenaudojamos nuo 2002 m., kai Europos Sąjungoje įvesti ypač griežti jų tvarkymo reikalavimai.

Tai padaryta įvertinus pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, dėl netinkamai tvarkomų šalutinių gyvūninių produktų (taip vadinami gyvūninės kilmės maisto likučiai) kilusius užkrečiamųjų ligų protrūkius, jų keliamą grėsmę šių ligų plitimui, maisto ir pašarų grandinės saugai.

Viešojo maitinimo įstaigas įstatymai įpareigoja jų virtuvėse susikaupusius mėsos, žuvies, pagamintų patiekalų likučius, kiaušinių lukštus, kepimo aliejų, supelijusius, sugedusius produktus, taip pat tuos, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs rinkti atskirai.

Privaloma juos laikyti skysčiui nelaidžiose, paženklintose talpose, tam tikroje temperatūroje (šaldytuve, šaldiklyje) ir atiduoti jas tvarkančiai įmonei, aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Vita Šturmienė.

Kavinės, restoranai, valgyklos turi sudaryti su šiomis įmonėmis sutartis dėl maisto atliekų išvežimo. Jos surenkamos pagal iš anksto sudarytą grafiką. Vienos bendrovės tik surenka atliekas ir perduoda jas perdirbti kitoms, kurios užsiima šia veikla, kitos ir renka, ir perdirba pačios.

D. Kazlauskienė
Didžiausia problema – daugiabučiai. Planavome prie jų statyti specialius konteinerius maisto atliekoms, tačiau į juos reikėtų pilti cheminių medžiagų, kurios skatina kompostavimo procesą ir naikina kvapus. Tai brangiau kainuotų, neaišku, ar apsimokėtų

Surenkami nedideli kiekiai

„Pasirašę sutartį nemokamai aprūpiname įstaigas konteineriais. Jie švarūs, tvarkingi. Pripildytus surenkame ir išvežame, jų vietoje pastatome kitus, dezinfekuotus, todėl atliekos neišsilaisto, nesklinda kvapai“, - tvirtina UAB „Horeca sprendimai“ pardavimų vadovas Vytautas Keršys.

Sutarčių su viešojo maitinimo įstaigomis dėl maisto atliekų ir panaudoto aliejaus surinkimo bendrovė pasirašiusi nemažai, tačiau surenkami nedideli kiekiai. Pašnekovo nuomone, tik apie 15 – 20 proc. maisto likučių atskiriami, likusieji sumetami į komunalinių atliekų konteinerius.

„Matome, kad tie patys klientai sukaupdavo po 500 kg šalutinių gyvūninių produktų per mėnesį, o dabar sumažėjo iki 50 kg. Tai reiškia, kad dalis jų nerūšiuojama. Taip stengiamasi sutaupyti, nors mes sumažinome išvežimo kainas nuo 1,3 Lt iki 0,7 Lt už kilogramą“, - svarsto V.Keršys.

Surinkti maisto likučiai gabenami į Latviją, juos superka biodujas gaminančios įmonės. Panaudoto aliejaus „Horeca sprendimai“ surenka daugiau, nes už jį mokamas simbolinis mokestis. Šį aliejų išvalius ir pavertus į ekologišką kurą naudoja ir visi bendrovės automobiliai.

Gamina kompostą ir kurą

UAB „Biodegra“ ir surenka maisto atliekas iš maitinimo įstaigų, ir pati jas perdirba. Iš šalutinių gyvūninių ir augalinės kilmės produktų (daržovių, vaisių, augalų liekanos) gaminamas kompostas, o iš aliejaus išgaunamas biokuras.

„Biodegros“ direktorius Aleksandras Kiseliovas sako, kad atgabentos į įmonę maisto atliekos dar sykį perrenkamos, smulkinamos, jei reikia, pašalinamos pakuotės. Sumaišius su lapais, šakomis, žolėmis, popieriumi, kartonu iš jų gaminamas kompostas. Tai trunka apie pusę metų.

Pagrindiniai komposto vartotojai yra ūkininkai, gėlininkai, žmonės, norintys pagerinti savo žemę. Didžiąją dalį Lietuvoje pagaminto komposto perka užsieniečiai. Paskaičiuota, kad kompostas pagerina dirvožemio derlingumą 30 proc.

Panaudotas augalinis aliejus filtruojamas ir išvalomas nuo priemaišų. Litras šio ekologiško kuro kainuoja apie 1 Lt pigiau, nei dyzelinas, be to mažėja kuro sąnaudos, nes jis dega efektyviau. Tiesa, teks įsigyti papildomą kuro konvertavimo įrangą, tačiau ji atsiperka per 0,5 - 1 metus.

Bando užtikrinti kontrolę

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausios specialistės Daivos Kazlauskienės, kiekvienoje viešojo maitinimo įstaigoje turėtų stovėti bent trys konteineriai: šalutiniams gyvūniniams produktams, panaudotam aliejui bei komunalinėms atliekoms.

Galėtų (ir turėtų) būti rūšiuojamos ir antrinės žaliavos – popierius bei stiklas. Tačiau tai neprivaloma, tad pasikliaujama vadovų sąmoningumu, pastebi specialistė. O kol kas bandoma sukontroliuoti, kad būtų atskiriamos bent jau gyvūninės kilmės atliekos, pasenę produktai.

Maisto atliekos

„Problemų yra, bet stengiamės jas reguliuoti tobulindami įstatymus. Birželio pradžioje įsigaliojo teisės aktai, stiprinantys bioskaidžių atliekų tvarkymo kontrolę. Siekiama, kad jas gaminantys, renkantys ir apdorojantys asmenys atitiktų jiems keliamus aplinkosaugos reikalavimus“, - tikina ministerijos atstovė.

VMVT specialistų teigimu, maitinimo įstaiga specialiame žurnale turi registruoti susidariusių gyvūninės kilmės atliekų kiekius. Jas surenkančios ir utilizuojančios įmonės taip pat vykdo griežtą jų apskaitą. Tikrinama, ar kiekiai sutampa, ar jie pagrįsti atsižvelgiant į žaliavų kiekius, patiekalų asortimentą.

„Visko pasitaiko, bet pažeidimų skaičius nėra didelis. Darome ką galime, inspektoriaus prie kiekvienos virtuvės nepastatysi. Deklaruojama, kad šių atliekų mažėja, nes jų nesusidaro dėl mažėjančios apyvartos, dėl to, kad taupoma, nekaupiamos atsargos“, - komentuoja V.Šturmienė.

Rūšiuoja savo iniciatyva

Vienų maitinimo įstaigų vadovai gudrauja mažindami atliekų, už kurių išvežimą reikia mokėti kiekį ir dalį jų mesdami į komunalinių atliekų konteinerius, o kiti savo iniciatyva rūšiuoja ir tai, kas neprivaloma. Vienas iš pavyzdžių – restoranas „Fortas“, esantis Ulonų gatvėje Vilniuje.

Restoranų „Fortas“ ir „Forto dvaras“ tinklo gamybos vadovas Arūnas Stoškus informavo, kad neseniai jame šalia konteinerių gyvūninės kilmės produktams, panaudotam aliejui ir riebalams bei komunalinėms atliekoms pastatyti ir skirti popieriui, plastikui bei stiklui.

„Tai pirmasis mūsų bandymas. Pradžia nelengva, darbuotojai neturi įpročio rūšiuoti, todėl stengiamės juos šviesti. Pavyzdžiui, Danijoje kai kuriuose restoranuose nėra indų plovėjo etato, padavėjai patys rūšiuoja šiukšles ir sudeda nešvarius indus į indaploves“, - pasakoja A. Stoškus.

Prisijungusio prie atsakingų restoranų iniciatyvos tinklo planuose ir daugiau naujovių, susijusių su ekologija. Ieškoma ekologiškų plovimo ir valymo priemonių, dalis naudojamo popieriaus - perdirbtas, netgi svarstyta savo kompostavimo įrenginio įsigijimo galimybė.

„Maisto likučių kiekį stengiamės mažinti. Užsakome produktus mažesniais kiekiais, todėl jie nespėja susenti nesunaudoti. Perkame kuo labiau apdorotą mėsą – be plėvių, kaulų, odų, jau nuvalytas bulves, morkas ir svogūnus“, - dalijasi patirtimi gamybos vadovas.

Daugiabučių gyventojai neturi pasirinkimo - maisto atliekas metamos į bendrus atliekų konteinerius

Sistema dar tik kuriama

Aplinkos ministerijos duomenimis, komunalinėse atliekose maisto atliekos sudaro apie 40 proc.
Patekusios į sąvartynus jos teršia orą, dirvožemį, vandenį, užima daug vietos. Jų surinkimo bei perdirbimo sistema Lietuvoje dar tik kuriama, todėl rezultatais pasigirti kol kas negalime.

„Skatinant biologiškai skaidžių atliekų (maisto likučiai, žaliosios atliekos bei popierius) individualų kompostavimą pavienėse savivaldybėse prieš trejus metus buvo pradėtas atskiras jų surinkimas ir kompostavimas“, - apie situaciją kalba Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė D. Kazlauskienė.

V. Keršys
Matome, kad tie patys klientai sukaupdavo po 500 kg šalutinių gyvūninių produktų per mėnesį, o dabar sumažėjo iki 50 kg. Tai reiškia, kad dalis jų nerūšiuojama. Taip stengiamasi sutaupyti, nors mes sumažinome išvežimo kainas nuo 1,3 Lt iki 0,7 Lt už kilogramą.

Pirmieji eksperimentiniai projektai, kurių metu gyventojams buvo nemokamai dalijami kompostavimo konteineriai, 2009 m. pradėti Neringoje ir Širvintose. Šiuo metu jie įgyvendinami beveik visoje Lietuvoje: Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Tauragės, Utenos regionuose.

„Ištyrę paklausą prieš kelis metus pamatėme, kad namudinių kompostavimo sistemų poreikis tikrai nemažas. Šiais metais Klaipėdos regionui nupirkta 10 tūkst. kompostinių. Klaipėdos, Šilutės, Kretingos rajonams teks po 2 tūkst., Skuodo – 800, Palangai – 1,5 tūkst.“, - teigia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro analitikas Arvydas Piepalius.

Pirmieji Lietuvoje pradėję maisto ir kitų bioskaidžių atliekų rūšiavimą klaipėdiečiai paskaičiavo, kad per pavasario – rudens sezoną vienoje kompostinėje bus sukaupta ir sukompostuota apie 620 litrų atliekų. Padauginus iš 10 tūkst. susidarys nemaži kiekiai, kurie nepateks į sąvartynus.

Konteineriai dalijami individualių namų gyventojams ir sodininkams, soduose turintiems pastatus. Kartu jie gauna detalias instrukcijas, kokia tvarka rekomenduojama atliekas dėti, kurias galima, o kurių ne. Kompostą žmonės naudoja kaip trąšą, žemės kokybei gerinti.

Problema - daugiabučiai

Individualių namų gyventojai ir sodininkai ir kitose Lietuvos vietose kompostuoja maisto bei žaliąsias atliekas, nors ir neturi specialių konteinerių, tikina D. Kazlauskienė. Jie juos įsirengia patys, o paskui naudoja kompostą savo reikmėms.

„Didžiausia problema – daugiabučiai. Planavome prie jų statyti specialius konteinerius maisto atliekoms, tačiau į juos reikėtų pilti cheminių medžiagų, kurios skatina kompostavimo procesą ir naikina kvapus. Tai brangiau kainuotų, neaišku, ar apsimokėtų“, - svarsto specialistė.


Pasak A. Piepaliaus, sukurti ekonomišką maisto atliekų iš daugiabučių surinkimo ir perdirbimo sistemą sudėtinga. Jos eksploatacija būtų brangesnė, nei surinktų ir perdirbtų atliekų vertė. Prieš kelis metus viena įmonė šias atliekas bandė rinkti ir perdirbti, tačiau ši veikla buvo nuostolinga.

Daugelyje kitų ES šalių maisto atliekas rūšiuoja ir daugiabučių gyventojai, dažniausiai specialiuose konteineriuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje šalia jų yra netgi panaudoto aliejaus surinkimui skirtos talpos. Lietuvos problema – turime kur kas daugiau daugiabučių, nei kitur.

Per kelerius metus prie regioninių sąvartynų taip pat turėtų atsirasti ir mechaninio – biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai. Jie rūšiuotų iš bendro komunalinių atliekų srauto popierių, metalą, plastikus ir bioskaidžias atliekas, tarp jų ir maisto bei juos perdirbtų.

Iš maisto atliekų būtų gaminamas kompostas. Bendrame šiukšlių sraute jos užsiteršia ir nebetinka biodujų gamybai, pastebi D. Kazlauskienė. Šiuo metu vyksta įrengimų pirkimo procedūros, jie turėtų pradėti veikti 2014 – 2015 m.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje registruota 213 veiklą vykdančių šalutinius gyvūninius produktus tvarkančių subjektų. Iš viešojo maitinimo įmonių per pusmetį šių atliekų surinkta apie 1725 tonų.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, pasaulyje išmetama apie trečdalis viso maisto, apie 1,3 mlrd. tonų per metus. Panašiai ir Lietuvoje.

Remiantis FAO duomenimis apie absoliučius pagrindinių maisto produktų atliekų kiekius galima teigti, kad vienam gyventojui Lietuvoje tenka daugiau nei 50 kg maisto atliekų per metus. Per metus vienas žmogus į atliekų konteinerį išmeta apie 26 kg grūdų produktų, 10 kg bulvių, 6 kg pieno ir jo produktų. Mažiausiai mėsos (0,99 kg.) ir vaisių (1,35 kg.) Dauguma skaičiavimų yra apytiksliai, todėl gali būti netikslumų. (Šaltinis: Lietuvos vartotojų institutas)