Kenksmingų cheminių medžiagų, naudojamų kosmetikos gamyboje baimė gena į kitus kraštutinumus. Užkietėję ekologijos fanai odą valo, gaivina sodo bei daržo gėrybėmis, vietoje kremo naudoja aliejų, šampūną keičia duona ar kiaušiniais. Populiarėja savarankiška kosmetikos priemonių gamyba namuose. Specialistai pataria būti atsargiems - natūralios medžiagos taip pat gali sukelti odos ligas ir alergijas.
Turi derėti tarpusavyje
Gal ir smagu laisvalaikiu įsijausti į alchemiko vaidmenį ir susimaišyti sau indelį veido kremo ar balzamą lūpoms. Įgūdžių galima įgyti kursuose, mokyklėlėse ir pamokose, kurios rengiamos natūralia kosmetika ar jos ingredientais prekiaujančiose parduotuvėse, organizuojamos tokios kosmetikos platintojų.
Ten pat, taip pat ir internetinėse parduotuvėse galima sužinoti ir gaminių receptus, ir įsigyti ingredientų. Ir net simpatiškų indelių savo rankų darbo produktui susidėti. Tačiau ar tokie „naminiai“ eksperimentai saugūs?
„Pati sau tikrai nesigaminčiau kosmetikos, įsigijusi sudedamųjų dalių internete. Tokiu būdu pirkdamas nesužinosi, ar tie ingredientai aprobuoti, ar jų kokybė atitinka nustatytus standartus“, - komentuoja gydytoja dermatologė Rūta Gancevičienė.
Dermatologės teigimu, išlieka rizika, kad tos medžiagos nebus pakankamai veiklios, tuomet nesulauksime jokio poveikio. Kitas pavojus – jos gali būti pernelyg stiprios, aktyvios ir sudirginti odą. Ne mažiau svarbu, kad maišomos sudedamosios dalys viena kitai neprieštarautų, viena su kita derėtų.
„Kosmetikos gamyba – labai sudėtinga sritis, reikia labai gerai nusimanyti joje, turėti specialių žinių, kad nepakenktum sau“, - pabrėžia specialistė. Ypač atsargūs turėtų būti jautrią odą turintys žmonės. Pernelyg veikli medžiaga odą gali pažeisti, sukelti alergiją.
Neįvertiname rizikos
Pakenkti gali ir natūralūs produktai iš gamtos. Jie tinka tikrai ne visiems. Uogų kaukės gali nudeginti odą, natūralus medus netinka tiems, kurių kapiliarai išsiplėtę, geriau vengti citrusinių vaisių.
Pasak dermatologės, uogos, vaisiai, daržovės pasižymi vieninteliu teigiamu efektu – gaivina ir drėkina odos paviršių. Tačiau gilesnių jos sluoksnių tikrai nepasiekia, todėl iš jų nėra ko tikėtis didesnio veiksmingumo, o juolab poveikio probleminei odai.
Tą patį galima pasakyti apie natūralius aliejus, kuriais kai kurios moterys pakeičia kremus. Kaip sudedamoji kosmetikos gaminio dalis jie dažnai naudojami, nes tikrai turi vertingų savybių. Deja, jei aliejus grynas, nemodifikuotas, jame vandens nėra, tad vien juo ištepus odą ji nei sudrėkinama, nei pamaitinama.
Tai įmanoma tik sumaišius aliejų su vandeniu ir padarius emulsiją. Tad jei norime iš šio produkto išgauti bent šiokios tokios naudos, reikėtų jį tepti po vonios, ant įšilusios, šiek tiek drėgnos odos. Riebios odos priežiūrai jis iš viso netinka, nes odos paviršiuje sudaro lipidinę plėvelę, dėl to gali užsikimšti poros.
„Yra pasitaikę pacientų, kurie kreipėsi dėl sudirgusios odos po to, kai ją tepė aliejumi“, - sako R.Gancevičienė. – Žmogui, kurio oda nėra sveika, iš viso nerekomenduoju jo naudoti, nebent kaip odos valymo priemonę“.
Atsargumas pravers
Aliejumi tepama ne tik oda, bet ir plaukai. Netrūksta įsitikinusių, kad plaukams sveika ir majonezas, ir kefyras, ir alus, ir netgi trintas svogūnas, jau nekalbant apie juodą duoną ir kiaušinius, kurių mišinys esą gali atstoti šampūnus.
Dermatologė svarsto, kad kefyras ar alus plaukams nepakenks, juk net mūsų močiutės juos naudojo. Pavyzdžiui, aluje yra daug B grupės vitaminų, skatinančių jų augimą. Aliejus tinka sausiems plaukams atgaivinti.
Majoneze yra garstyčių, kurios suaktyvina kraujotaką. Ją aktyvina ir svogūne esantys eteriniai aliejai. Tačiau šios medžiagos dirgina odą. „Gerai, jei žmogus joms nejautrus. Priešingu atveju gręsia galvos odos uždegimas. Oda parausta, ima pleiskanoti, vargina niežulys, kiti nemalonūs pojūčiai“, - aiškina ji.
Kiaušiniai, kurių įmaišoma į veido kaukes ar naudojama vietoje šampūno taip pat gali sudirginti odą, ypač jei yra ne naminiai, ekologiški, o iš parduotuvės. Taip pat ir agurkai, kitos daržovės.
Jei vis dėl to naudojame natūralius produktus vietoje kosmetikos, rinkimės tik tuos, kuriuos auginant nenaudotos cheminės medžiagos - ekologiškus ar iš savo sodo, daržo - pataria R.Gancevičienė. Taip pat pirmiausia verta mišinį išbandyti ant nedidelio odos ploto, ar jie jos neerzina.
Reikia laikytis švaros
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė atkreipia dėmesį, kad patiems namuose gaminantis kosmetiką būtina kruopščiai laikytis švaros, kad į ją patektų kuo mažiau mikrobų.
Taip pat vertėtų neužmiršti, kad, jei nenaudojame konservuojančių medžiagų, tokia kosmetika greitai pasensta. Pačių pasigamintas kosmetikos priemones reikėtų laikyti šaldytuve, vis dėlto, jų galiojimo terminas vis tiek nebus ilgas.
„Namų darbo kosmetika kaip ir bet kuri kita gali sukelti alergiją žmogui, kurio oda jautri vienai ar kitai jos sudedamajai daliai. Ypač stiprios alerginės reakcijos pasireiškia nuo eterinių aliejų“, - akcentuoja specialistė.
Ji įžvelgia didesnį pavojų, kai tokie aliejai ar kitos kosmetikos gamybai skirtos medžiagos, kurių sudėtyje gali būti eterinių aliejų, perkami internetu. Juk nežinome, nei iš kur jos atgabentos, nei iš ko pagamintos.
„Europos Sąjungoje kosmetikos gamybai neleidžiama naudoti kai kurių medžiagų, turinčių stipresnį alergizuojantį poveikį. Jei ingredientai naminei kosmetikai vežami iš Azijos, Pietų Amerikos ar JAV, kur galioji kiti teisės aktai, atsiranda didesnė rizika“, - tikina L.Malinauskienė.
Dažniausias alergenas
Jos nuomone, jei moterys vis dėl to nori pačios gamintis kosmetiką, joms reikalingas sudėtines dalis tegu geriau perka parduotuvėse, kurios griežčiau kontroliuojamos. Ten galima ir sertifikato paprašyti.
Paklausta, ar pati naudotų savo gamintą kosmetiką, gydytoja atsakė neigiamai: „Pirmiausiai dėl to, kad renkuosi tik bekvapes priemones. Tuo tarpu sudėtinės dalys, skirtos kosmetikai gaminti, beveik visos yra kvapnios, nepaisant to, kad jos natūralios“.
Pašnekovė ir sveikam žmogui nerekomenduotų kvepiančios kosmetikos (jau nekalbant apie tuos, kurių oda problemiška), net jei ji ir nesukelia jokių nepageidaujamų poveikių. Jie atsiranda ne iš karto, o tik šiuos produktus naudojant ilgą laiką.
„Vienas dažniausių alergenų – būtent kvapniosios medžiagos. Kai organizmas joms įsijautrina, tampa labai sunku gyventi. Tam tikru metų laiku negali išeiti į lauką, negali vykti į kai kurias šalis, kur daug žydinčių augalų“, - sako L.Malinauskienė.
Šiuo požiūriu gamyklose gaminti ir vaistinėse ar parduotuvėse parduodami kosmetikos produktai yra saugesni, nes ant pakuotės turi būti nurodoma kvapniųjų medžiagų koncentracija, ji neviršija tam tikrų nustatytų kiekių.
Gali ir pakenkti
Nesveikai odai alergologė pataria geriau rinktis specialias, gydomąsias kosmetikos priemones – be kvapų, riebalų ir pan. Jos - kaip ir vaistai - išbandomos klinikinių tyrimų metu, todėl yra saugesnės.
Gydytoja gana kritiškai vertina įvairių rūšių aliejus, naudojamus odos priežiūrai. Jie tikrai odos negydo ir alerginių reakcijų įveikti nepadės - įsitikinusi alergologė.
Gausiai tepamas aliejus netgi gali pakenkti. Jei jis grynas, chemiškai neapdorotas (nemodifikuotas), odos paviršiuje susidaro plėvelė, kuri ją tarsi „užklijuoja“. Dėl to gali sutrikti riebalinių liaukų veikla, tai apsunkina odos valymosi funkciją.
Dar blogiau, jei aliejumi tepsime sudirgusią, paraudusią, išbertą odą. Išbėrimai ir paraudimai - natūrali odos reakcija į alergeną, o aliejus gali ją sutrikdyti ir dar labiau pabloginti odos būklę.
„Namuose pagaminta iš natūralių medžiagų kosmetikos priemonė sveiką odą turinčiam žmogui nepakenks, tačiau eterinių aliejų ją gaminant vis dėl to patarčiu vengti, nepirkti jų internetu ar neįsitikinus, kad jie pagaminti ES“, - teigia L.Malinauskienė.
