Ko gero, prieš keisdami langus ar duris norom nenorom imame svarstyti, medinę ar plastikinę produkciją pasirinkti? O gal aliuminę? Turbūt šis klausimas dažniau iškyla ekologija ir sveikata besirūpinantiems žmonės. Iki šiol vyravo nuomonė, kad aplinkai draugiškesni mediniai gaminiai. Šį požiūrį langų ir durų gamintojai linkę paneigti. Anot jų, šiandien abiejų rūšių produkcijos poveikis gamtai – beveik vienodas.

Kur kas rimtesnė problema – susidėvėjusių langų ir durų perdirbimas. Aplinkos ministerijos specialistai konkrečiai negalėjo atsakyti, kur turėtų atsidurti išmontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys.

,,Pažymime, kad Aplinkos ministerija nenustato reikalavimų langų, durų ar kitų produktų ,,ekologiškumui“. Ekologiškumo sąvoka nepriskirta privalomųjų reikalavimų nustatymo sričiai. Privalomieji reikalavimai nustatomi tokie, kad gaminys nekenktų ir nebūtų pavojingas žmogaus sveikatai ar aplinkai.

Statomuose (projektuojamuose) pastatuose langai turi atitikti jiems nustatytus reikalavimus, kad būtų įgyvendinti esminiai statinio reikalavimai, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Langai pastatuose projektuojami vadovaujantis statybos techninio reglamento nuostatomis“, – padėtį atskleidė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas.

Išmontuoti langai perdirbami

UAB ,,Megrame langai“ individualių ir verslo klientų skyriaus vadovė Jūratė Vaitiekūnienė tikino, kad susidėvėjusių langų ir durų bet kur nepadėsi.

Jos žodžiais tariant, atliekų tvarkymo galiojančios aplinkos apsaugos taisyklės reglamentuoja, kad seni plastikiniai ar mediniai langai specialiai paruoštoje gamyklos teritorijoje išrūšiuojami į metalą, plastiką, medį, stiklą ir pristatomi atliekas tvarkančiai įmonei.

Aplinkos ministerijos specialistai nei žodžio neištarė apie plastikinių langų perdirbimą. Nesinori tikėti, kad tai jiems naujiena.

Eglė Berezuckė, ,,Plaza langų“ marketingo vadovė, aiškino, kad Lietuvoje egzistuoja antrines žaliavas superkančios įmonės. Jos ir turėtų pasirūpinti susidėvėjusiais langais bei durimis.

,,Seni plastikiniai langai perduodami perdirbimui. (...) Visi PVC profilių gamintojai pagal Europos Sąjungos reikalavimus privalo plastiko gamybai naudoti tam tikrą dalį perdirbto plastiko, vadinamo reciklatu. PVC yra pati ekologiškiausia žaliava langų gamybai: plastikas yra pilnai perdirbamas ir grąžinamas į gamybos ciklą. Seni langai ir atliekos nevežami į sąvartyną, nekertami miškai, kaip medinių langų gamybai, o iš PVC pagaminti langai ir durys tarnauja ne vieną dešimtį metų“, – dėstė E. Berezuckė.

Švino siekiama atsisakyti

Dauguma plastikinių langų verslo atstovų jau keletą metų gamina produkciją, kurioje nėra aplinkai kenksmingos medžiagos – švino. Jį pakeitė cinkas ir kalcis.

UAB ,,Megrame langų“ atstovė sakė, kad langai be švino yra patvaresni, stabilesni, atsparesni išorės poveikiui, ilgiau išlieka balti ir blizgūs. Specialistė atskleidė, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas nuo 2015 metų visi plastikiniai langai privalės būti gaminami nenaudojant švino junginių.

Pasak jos, mediniai langai irgi yra ekologiški, nes medžiui apdirbti naudojamos tik iš natūralių medžiagų pagamintos priemonės.

J. Vaitiekūnienės nuomone, šiuolaikiški mediniai ir plastikiniai langai žmogaus sveikatai ,,neturi jokios įtakos“.

Vis dėlto kartais pasitaiko atvejų, kai langų ir durų prekeiviai savo klientus bando ,,išdurti“.

,,Plaza langų“ specialistė rekomenduoja prieš perkant pasidomėti, kuriuose langų profiliuose nėra švino junginių. Anot jos, sąžiningi langų gamintojai ir pardavėjai tai pasako atvirai. Jei klientas nenori būti mulkinamas, visada iš pardavėjo privalo reikalauti ,,bešvinę“ langų profilių sudėtį patvirtinančio sertifikato.

J. Vaitiekūnienė pridūrė, kad renkantis produktą, reikia teirautis kur gaminys pagamintas, pasidomėti, ar pasirinkta įmonė priklauso Respublikinei langų ir durų gamintojų asociacijai. Anot specialistės, ši asociacija vienija geriausius Lietuvos langų ir durų gamintojus, montuotojus bei medžiagų tiekėjus. Asociacijai priklausančios įmonės įpareigotos laikytis aukščiausių langų gamybos standartų ir montavimo taisyklių.

Visi langai reikalauja priežiūros

Į klausimą, ,,kurie langai geresni: mediniai ar plastikiniai?“, UAB ,,Megrame langų“ atstovė vienareikšmiškai atsakyti negalėjo: ,,Tiek vieni, tiek kiti pilnai atlieka savo funkciją, tik skiriasi savo medžiagiškumu. Dažniausiai pasirinkimą lemia bute ar name keičiami langai, kiek lėšų planuojama skirti, kiek laiko planuojama skirti langų priežiūrai, ar langas svarbus kaip interjero akcentas, ar reikia paisyti namo eksterjero, jo vienodumo reikalavimų ir pan. Net gyvenimo būdas šiems sprendimams daro nemažą įtaką.“

Moteris atviravo, kad plastikinių langų gamybos procesas yra paprastesnis, dėl to ir jų kaina yra žymiai mažesnė. Esą tiek mediniai, tiek plastikiniai yra ilgaamžiai – tinkamai prižiūrint jie tarnauja ilgus metus, todėl dažniausiai pasirinkimą lemia piniginės storis.

,,Žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, statantys ekonominiais sprendimais pagrįstą namą ar kotedžą, dažniau renkasi plastikinius langus. Jie paprastai siekia funkcionalumo už mažesnę kainą. Medinius langus renkasi natūralesnį, dažnai prabangesnį interjerą kuriantys žmonės. Tai apartamentus įsirenginėjantys, nuosavus namus statantys ar renovuojantys žmonės. Žinoma, abiem atvejais pasitaiko ir išimčių“, – kalbėjo E. Berezuckė.

Anot J. Vaitiekūnienės, apsisprendimui įtakos turi ir kitos aplinkybės. Moteris aiškino, kad medinius langus dėl saulės, lietaus, šalčio ar šilumos gali tekti perdažyti. Šiuo atžvilgiu plastikiniai yra pranašesni – jų dažyti netenka.

Nepaisant to, specialistė konstatavo, jog tiek prie medinių, tiek prie plastikinių langų retkarčiais prisiliesti tenka. Valant langus taip pat reikėtų nublizginti ne tik stiklus, bet nuvalyti ir apdulkėjusius profilius.

Langų gamintojai sako, kad jei judantys mechanizmai bus švarūs, išliks didesnė tikimybė, jog langai tarnaus ilgiau.

E. Berezuckė plastiko paviršių pataria švarinti valomuoju pieneliu. Ji teigė, kad pienelis ne tik geriau nuvalo paviršių, bet ir atnaujina plastiką.

Moteris pabrėžė, kad pavasarį ir rudenį langų tarpines reikia sutepti specialiu pieštuku. Ši procedūra padeda išsaugoti tarpinių elastingumą ir lango sandarumą. Taip pat norint kokybiškai prižiūrėti langus, specialiu tepalu reikia sutepti ir langų tvirtinimo detales. Tepalas apsaugo apkaustus, sumažina detalių trintį. Specialistė pridūrė, kad langų priežiūros priemonių rinkinį galima įsigyti perkant langus.

Daug lemia medienos rūšis

UAB ,,Megrame langai“ darbuotoja įsitikinusi, kad pirkėjas, nusprendęs pasirinkti medinius langus, turėtų atsižvelgti į tai, iš kokios medienos jie bus gaminami: ,,Visa mediena yra skirstoma į dvi rūšis – lapuočių ir spygliuočių. Tiek viena, tiek kita gali būti naudojama langų gamyboje, žinoma, yra ir tam tikrų apribojimų. Spygliuočių – pušies, eglės, maumedžio mediena tinkama langams gaminti. Ji šiek tiek pigesnė nei lapuočių, bet turi vieną minusą – sakingumą. Todėl ypatingai svarbu, kad langų gamyboje naudojama mediena būtų tinkamai nusakinta. Lapuočių medienos – ąžuolo ir raudonmedžio langai yra solidumo, ilgaamžiškumo etalonas. Pasirinkimo galimybės tikrai yra didelės, kiekvienam pagal skonį ir galimybes“.

J. Vaitiekūnienė atskleidė, kad pastaruoju metu išplito aliuminio sistemos. Jos teigimu, visuomeninės paskirties statiniuose, pasitelkus aliuminio sistemas, galima įgyvendinti įspūdingus projektus.

Aliuminiai langai dažniausiai naudojami viešuosiuose pastatuose. Ši sistema patraukli, nes ilgai nepraranda savo savybių, yra patvari ir ilgaamžė.

-Gamtosauga-

Langai yra svarbus namo elementas, nes per blogos kokybės langus prarandama daug šilumos, bereikalingai švaistoma energija ir ištekliai. Sandarių langų pasirinkimas padeda taupyti išteklius ir energiją, mažinti taršą, nes didesniam šilumos gamybos metu išskiriamas anglies dvideginis ir kiti teršalai.