Kodėl suomiai mano, kad po dešimtmečio jiems nereikės nuosavų automobilių?

Helsinkis neseniai paskelbė apie planus per 10 metų iš pagrindų pertvarkyti šiuo metu egzistuojantį viešojo transporto tinklą į išmanią, nuo taško A iki taško B sistemą, kur transportas būtų užsakomas pagal poreikį. Teoriškai tokia sistema, naudojanti skirtingas transporto priemones, bet vieną apmokėjimą, turėtų būti tokia patogi, jog miesto gyventojams išvis nebereikėtų nuosavų automobilių, rašo theguardian.com.

Suomijos sostinė ketina pakeisti įprastą viešojo transporto sistemą į tokią, kuri leistų žmonėms užsisakyti jiems reikalingas keliones tiesiog mobiliuoju telefonu vos keliais mygtuko paspaudimais. Tikimasi, jog pavyks keleiviams pasiūlyti įvairių keliavimo būdų, kurie būtų tokie pigūs, lankstūs ir tarpusavyje suderinti, jog nukonkuruotų nuosavus automobilius ne tik savo kaina, bet ir patogumu ir naudojimosi paprastumu. 

Keleiviai nurodytų išvykimo vietą ir kelionės tikslą bei keletą pasirinkimų (pavyzdžiui, kokių transporto priemonių norėtų vengti ar kokį atstumą sutiktų įveikti pėsčiomis). Mobilioji programėlė leistų ne tik planuoti kelionę, bet ir už ją iškart susimokėti. Į vieningą transporto tinklą būtų apjungta viskas nuo automobilių be vairuotojo iki nedidelių autobusiukų, nuo miesto dviračių iki keltų. 

Šiuo metu jau egzistuoja skirtingi įrankiai skirti kelionių planavimui bei įvairios programėlės skirtos, pavyzdžiui, trumpalaikei automobilių nuomai („Uber“, „Hailo“). Tačiau Helsinkio atveju norima visą tai pasiūlyti už vieną mokestį ir kaip viešą miesto paslaugą – akivaizdu, jog planas yra iš tiesų labai ambicingas ir novatoriškas. 

Sistema ne visiems?

Sistema, kurią norima paleisti iki 2025 m., būtų patraukliausia jaunajai kartai, kuriai socialiniai tinklai yra labai svarbūs, kurios nariai puikiai supranta transporto daromą žalą aplinkai ir, remiantis visuomenės apklausomis, išvis nelabai nori turėti nuosavą automobilį.

Kita vertus, miesto viešojo transporto įmonių pareiga yra aprūpinti visus miesto gyventojus, o ne tik tuos, kurie gali sau leisti išmanųjį telefoną ir moka juo naudotis (tiesa, Suomijoje tokių yra dauguma gyventojų, tačiau kitose šalyse išmanusis telefonas yra mažiau įprastas dalykas). Taigi kyla klausimas, ar Helsinkis iš tiesų siekia pasiūlyti naujovišką transporto sistemą pritaikytą visiems miestiečiams, ar tik tiems, kurie yra technologiškai labiau išprusę ir gali sau leisti brangesnes keliones. 

Siūlomos sistemos prototipas, „Kutsuplus“ paslauga, kur mobiliąja programėle jau dabar galima užsisakyti pervežimą autobusiuku iš vienos vietos į kitą, kainuoja brangiau nei įprasta kelionė miesto autobusu, bet pigiau nei taksi. Greičiausiai kažko panašaus reikėtų tikėtis ir iš būsimos sistemos. 

Žinoma, visiškai atsisakyti automobilių Helsinkio valdžia nesiūlo – vis tik dauguma suomių turi vasarnamius ir norint juos pasiekti automobilis yra būtinas. Tačiau akivaizdu, jog miesto kelionės turi būti pergalvotos, ypač atsižvelgiant į tobulėjančias technologijas ir besikeičiančius visuomenės bendravimo būdus. 

Tiesa, dar neaišku, ar tokia transporto sistema efektyviai veiktų ne tik kompaktiškame Helsinkio centre, bet ir mažesniuose ir ne tokiuose tankiuose Suomijos miestuose, pavyzdžiui, Espe ar Vantoje. Kita vertus, turint omeny dabartines kamščių problemas Helsinkio apvažiavimuose bei kituose pagrindiniuose miesto ir regiono keliuose, pasiūlymai leisiantys sumažinti automobilių skaičių neatsisakant jų teikiamų patogumų yra sveikintini.