aA
Miesto šurmulį iškeitęs į natūralią gyvenvietę, kurioje vienintelis įsipareigojimas miestui– susimokėti už elektrą, skulptorius Vytautas Žaltauskas sako jaučiantis tokią laisvę, kokios niekada nėra patyręs anksčiau. Tiesa, jis pripažįsta, kad žmonės savo noru paprastai į gamtą nebėga, juos paskatina sveikatos bėdos ar slegianti tuštuma. Vis dėlto natūralios gyvenvietės Maciūnuose atstovas neragina miestiečių masiškai sekti jo pavyzdžiu. „Kiekvienam savo..., - tarsteli jis ir papildo. - Tačiau man gyvenimas arčiau gamtos yra perspektyvesnis“. Tokiomis mintimis V. Žaltauskas dalijosi viešoje paskaitoje „Natūralios gyvenvietės. Natūralus ugdymas. Darni visuomenė“.
Natūrali gyvenvietė/ V. Žaltausko nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasikeičia vertybės

Pranešėjas pirmiausiai iškėlė vieną svarbiausių klausimų - kodėl atsiranda natūralios gyvenvietės. Jo teigimu, jų kūrimąsi skatina pokyčiai asmeniniuose žmonių gyvenimuose.

„Tai yra kritinis taškas žmogaus raidoje, tada, kada kiekvienas pradedame ieškoti kažko kito, kada mūsų ligšiolinis gyvenimas nebetenkina, norime kažko tikresnio, kažko, kas mus visus jungia, bendrumo. Tada prasideda bandymai gydytis įvairiausiais būdais – kas eina ieškoti meditacinių pratimų, kas važiuoja į kitas šalis... To pasekmė – žmonės atranda vieni kitus, pamato, kad tokia veikla vyksta ne dešimtmečius, o šimtmečius“, - pasakojo skulptorius.

Jo teigimu, tie, kurie išvažiuoja iš miesto, dažnai vadinami pavargusiais. Tačiau tiesa ta, kad tokie žmonės ieško pamatinių vertybių. Jas V. Žaltauskas įvardija tokias – žmogus, žemė, visata. „Jeigu išbrauksime bent vieną iš jų, žmogui iš karto kažkas reikšmingai pasikeistų“, - sako seminaro pranešėjas.

Mieste vyrui nebelikę vietos

V. Žaltauskas svarsto, kad joks vyras ir jokia moteris vieni sunkiai gali sukurti kokią nors bendruomenę. Jiems natūraliai kyla poreikis būti kartu.

Dabar aš tikriausiai geriau jaučiuosi negu 20-ties metų, kada gyvenau mieste, valgiau bet ką. Mano pažįstami, kurie iš pradžių atvažiuodavo pas mus į sodybą, po kelių dienų nebepaeidavo, sakydavo, kad pavargo, nors nieko dirbti nereikėjo.
Vytautas Žaltauskas

„Tiek jei vyras išsikėlė į savo sodybą, tiek moteris – tai ilgą laiką nesitęs. Atsiranda poreikis gyventi kartu. […] Labai aiškiai pajaučiau, išsikėlęs į mišką, kad mieste vyrui vietos iš principo nėra. Ten viską atlieka „Siemens“, „Bosch“ ir kiti dalykai, ką anksčiau atlikdavo vyrai. Aš suprantu, kad jūs galite paklausti – bet juk vis tiek reikia aprūpinti šeimą, stengtis, uždirbti pinigų ir t.t., bet... Sėdint namie arba vaikštant į darbą ir atgal vis tiktai kaip vyras aš bent jau jaučiausi (blogai – red. past.), nors aišku mano tikslas niekada nebuvo uždirbti milžiniškas pinigų sumas. Vyro ir moters santykis, sakyčiau, kad mane ir mano žmoną sustiprino – tai, kad mes sugebėjome įsikurti (natūralioje gyvenvietėje – red. past.)“, - pasakojo V. Žaltauskas.

Jis vardija, kad pirmoji natūralios gyvenvietės sodyba įsikūrė prie Šventosios upės, prie Sukinių. Antroji – Maciūnuose, Nemenčinės rajone.

„Nei vienoje Lietuvos vietoje neišėjo sukurti tokių bendruomenių, kaip mes diskutavome. Dabar iš tikrųjų viena iš proveržių – Melkio bendruomenė. Todėl, kad po dešimt metų į tą bendruomenę sugrįžta tam tikras tikėjimas ir veiksmas. Mūsų vizija, kad tai išsiplėtos galbūt iki 2000 (gyventojų – red. past.)“, - kalbėjo V. Žaltauskas.

Žmonės savo noru į gamtą nebėga

Vyro teigimu, žmonės į natūralias gyvenvietes nesikelia šiaip sau.

„Dažniausiai jie būna prispausti asmeninių rūpesčių – arba sveikata labai sušlubavo, arba asmeninis gyvenimas nesiseka. Būna visokių kliuvinių, visko nevardysiu, bet kiekvienas gali asmeniškai pasižiūrėti“, - sako skulptorius, su žmona išsikėlęs gyventi į natūralią gyvenvietę.

Jis pats asmeniškai pasakoja susidūręs su sveikatos problemomis. „Dabar aš tikriausiai geriau jaučiuosi negu 20-ties metų, kada gyvenau mieste, valgiau bet ką. Mano pažįstami, kurie iš pradžių atvažiuodavo pas mus į sodybą, po kelių dienų nebepaeidavo, sakydavo, kad pavargo, nors nieko dirbti nereikėjo. Prisimenu savo tėvo pasakojimus apie tai, kaip senelis su kartimi perkėlė vežimą su šiaudais arba kaip kaime visi didžiuodavosi, kai koks nors kalvis perlauždavo pasagą. Darydamas iš to išvadas, manau, kad greitai apie tuos, kurie nubėga tris kilometrus, visi pasakos lygiai taip pat, kaip apie mano minimus pavyzdžius pasakojo prieš 60 metų“, - viešoje paskaitoje dėstė V. Žaltauskas.

Šiandien tokio šaltinio, kuris patenkintų mane, kaip tokios gyvenvietės gyventoją, nematau. Tiek saulės baterijos, tiek vėjas ir visa kita sąlyginai yra labai brangu. Tam, kad tavo kieme tokie įrenginiai veiktų, reikia išleisti apie 15 tūkst. Lt.
Vytautas Žaltauskas

Atsinaujinanti energetika netenkina savo galimybėmis

Menininkas pasakoja, kad persikėlus gyventi į natūralią gyvenvietę, natūraliai kyla klausimas, iš kur bus imama energija. Kai kurie persilaužia sąmoningai ir apsieina be mieste neįsivaizduojamų patogumų – mobilaus telefono, kompiuterio, televizoriaus. Kiti ieško alternatyvių energijos šaltinių, kurie galėtų patenkinti asmeninius poreikius.

Individualios vėjo jėgainės ant stogo
Individualios vėjo jėgainės ant stogo
© Vida Press

„Įsivaizduokite, kad persikeliant visko atsisakote – ateinate be elektros, mobilių telefonų, be nieko. Automatiškai pirmą dieną kyla klausimas – kur ką galiu pasikrauti. Nieko tu negali. Įdomus dalykas, kad taip gyvenant man buvo aišku, kad greičiausiai, jeigu persilaužtum sąmoningai, ir nereikia. Dėl to, kad atsinaujindamas savo mobilų telefoną, kompiuterį, matau, kaip aukoju savo gebėjimus skaičiuoti, prisiminti. Kalbu apie konkrečius dalykus. Kai man liepė mokykloje mokytis daugybos lentelę ir ją išmokau, atmintis po to niekada neveikė taip gerai, kaip tuomet. Išgirstas eilėraštis ar anekdotas įstrigdavo ilgam. Vėliau aš pastebėjau, kad atmintis sutriko“, - pasakojo V. Žaltauskas.

Kodėl atsiranda natūralios gyvenvietės? Tai yra kritinis taškas žmogaus raidoje, tada, kada kiekvienas mes pradedame ieškoti kažko kito, kada mūsų lygšiolinis gyvenimas nebetenkina, norime kažko tikresnio, kažko, kas mus visus jungia, bendrumo.
V. Žaltauskas

Jis prisipažino, kad net svarstant alternatyvas įsidiegti atsinaujinančios energijos šaltinius pamatė, kad nė viena iš jų negali patenkinti poreikių 100 proc.

„Šiandien tokio šaltinio, kuris patenkintų mane, kaip tokios gyvenvietės gyventoją, nematau. Tiek saulės baterijos, tiek vėjas ir visa kita sąlyginai yra labai brangu. Tam, kad tavo kieme tokie įrenginiai veiktų, reikia išleisti apie 15 tūkst. Lt. Aišku, visko, ką pasakoju, nepriimkite už gryną pinigą, nes tai nėra iki galo išbandyta. Tačiau po penkerių metų saulės baterijų talpa krenta, tu jau negali turėti energijos tiek, kiek turėjai ir tada man atrodo, kad ta pinigų suma yra labai didelė“, - savo nuomonę dėstė pranešėjas.

Nuostabiausias dalykas – gamtinė žemdirbystė

Natūralių gyvenviečių atstovai patys apdirba žemę ir iš jos užsiaugina maisto savo namų stalui. Gamtinę žemdirbystę teigia išbandęs ir V. Žaltauskas. Jo teigimu, tai vienas nuostabiausių jo išgyventų potyrių.

„Kai pamačiau, kaip žemę galima įdirbti ir koks rezultatas būna – nežinau, kaip įvardyti tai, ką mes matome atlikta su traktoriais. Juo labiau, kad Rusijoje yra ūkiai, kuriuose įdirbama po kelis tūkstančius hektarų (gamtinės žemdirbystės būdu – red. past.). Jie turi derlių, būtent naudodami gamtinės žemdirbystės principus – aišku, jie naudoja techniką, bet nepila trąšų. Aš pats esu ūkininkas, esu įregistravęs ūkį, bet labiau orientuojuosi į daržininkystę ir uogynus. Bendraudamas su kitais ūkininkais, kurie užsiima gyvulininkyste,išgirstu, kad  jie pirkdami patentuotą sėklą, įsipareigoja tiek ir tiek kartų viską purkšti (dirvą trąšomis – red. past.). Išeina taip, kad savo dirvoje, savo žemėje turi produkciją, kurios patys nevalgo, o perka švedišką“, - dėstė V. Žaltauskas.

amtinės žemdirbystės pavyzdys Širvintų rajone/ I. Verbylienės nuotr.
amtinės žemdirbystės pavyzdys Širvintų rajone/ I. Verbylienės nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jis teigia jaučiantis, kad gamtinės žemdirbystės būdu užaugintos daržovės nepalyginamos su parduotuvinėmis – jos skanios, kvepiančios, nors ir daug greičiau genda.

„Žemę galima įdirbti per maždaug penkerius metus. Visi įsitikinimai, kad tai galima padaryti iš karto, sakyčiau, kad tik iš dalies teisingi, nes tikrą rezultatą pasieki per penkerius metus. Tuomet išmeti bulvių lupenas ir išauga bulvės – žemės derlingumas būna labai didelis. Aišku, ne visoms daržovėms tai tinka, ne visoms sėkloms, kai kurios iš jų išvirsta dėl žemės purumo“, - savo patirtmi dalijosi paskaitos pranešėjas.

Be paskolų negali įsigyti jokio nuosavo būsto?

V. Žaltauskas kartu su žmona natūralioje gyvenvietėje savomis jėgomis pasistatė 16,5 kv. metrų namelį iš šiaudų ir molio. Jie savo pavyzdžiu įrodo, kad savi namai – be paskolų yra įmanomi, tačiau vyras pripažįsta, kad šiuo metu situacija šioje srityje yra sudėtinga.

V. Žaltausko su žmona pasistatytas namelis/ Kūrimosi pradžia
V. Žaltausko su žmona pasistatytas namelis/ Kūrimosi pradžia
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Daugelis statybų vykdoma statybinių kompanijų, kurios gamindamos prekes ir teikdamos paslaugas, jų kainas taip išpučia, kad joks normalus žmogus be paskolos, neparsidavęs bankui, dažnai nesugeba įsigyti būsto. Todėl tokios bendruomenės kaip natūralios, turėtų įvertinti ir įvertina, kad perkant žemę, nereikėtų orientuotis tik į 6-12 arų. Jūs nuvažiuokite ir pažiūrėkite į sodų bendrijų namus, kurie yra aptverti tvoromis nuo kaimynų, ten bendravimas yra minimalus, nėra jokių resursų. Yra tik nuskusta pievelė, kuri yra laistoma azotu ir dar kažkuo kuo erkių ir t.t. Tai nepadeda jokio pagrindo ateities kartoms. Kiek prisimenu, senojoje giminės sodyboje, gimus trims dukroms, visoms už tvarto, buvo kraunama mediena trims namams. Visiems, kurie galvojate keltis į užmiestį, sakau, kad pirmiausia reikia galvoti apie resursus – kuo daugiau resursų savo sklype turėsite, tuo labiau klestės šeima ir bendruomenė“, - kalbėjo V. Žaltauskas.

Įsivaizduokite, kad persikeliant visko atsisakote – ateinate be elektros, mobilių telefonų, be nieko. Automatiškai pirmą dieną kyla klausimas – kur ką galiu pasikrauti. Nieko tu negali. Įdomus dalykas, kaip taip gyvenant man buvo aišku, kad greičiausiai, jeigu persilaužtum sąmoningai, ir nereikia.
V. Žaltauskas

Jis teigė skeptiškai žiūrintis į gegužę pasibaigsiantį draudimą pirkti žemes Lietuvoje užsieniečiams: „Jeigu jūs pavartysite Vilniaus rajono planą, ten vienoje vietoje yra parašyta, kad tokios gyvenvietės, kaip mūsų, yra naikintinos. Nenoriu, būti blogas pranašas, bet jaučiu stiprią tendenciją. Pasirašiau peticiją (dėl draudimo pirkti užsieniečiams Lietuvoje žemę - red. past.) ir agituoju kitus žmones, kad jie galvotų, ką daro. Jeigu mes neturėsime, resursų, iš kur gauti savo maisto – reiškia viską pirksime, turėsime įsivežti ir būsime stipriai priklausomi“, - teigė paskaitos pranešėjas.

Gyvenimas šalia gamtos – perspektyvesnis

Anot V. Žaltausko, tai, kad daugėja žmonių, gyvenančių natūraliose gyvenvietėse, nereiškia, kad reikia masiškai sekti jų pavyzdžiu. Noras gyventi kitaip turi kilti iš žmogaus vidaus, o ne dėl aplinkos spaudimo.

„Nesakau, kad meskite visi miestą... Kiekvienam savo... Tačiau man gyvenimas šalia gamtos yra perspektyvesnis“, - paskaitą užbaigė natūralioje gyvenvietėje su žmona gyvenantis skulptorius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kėdainiškiai džiaugiasi neįprastu augintiniu: maistu prisijaukino lapę (35)

Į kaimuose esančius kiemus užsukančias pūstauodeges lapes jau galima vadinti kasdienybe, o ne...

Savaitgalį Žemaitijoje rengiamas šeimų festivalis: veiklomis stengiamasi supažindinti su gamta (5)

Šį šeštadienį (spalio 5 d.) Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks...

Kvietė pažinti neatrastą skonį: sode augina neįprastas riešutmedžių rūšis (1)

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko įdomioji pažintis su sodo kolekcijose...

Namuose laikome pavojų sveikatai keliančias atliekas: išvardijo, kur jomis galima atsikratyti (12)

Dažnai susiduriame su klausimais, ką daryti su po remonto likusiomis atliekomis. Įvairias...

Visuomenininkai nusprendė pamokyti aplinkosaugos politikos formuotojus: ar jūsų metodai tikrai veikia? (1)

Druskininkuose prasidėjo XVI konferencija-diskusijų forumas „ATLIEKŲ TVARKYMAS 2019“, kuriame...

Top naujienos

Pristatė kitų metų biudžeto projektą: 3 nauji mokesčiai ir didesni atlyginimai (327)

Vyriausybė parengė 2020 metų biudžeto projektą. Jame atsidūrė daug diskusijų sukėlę 3...

Itin pavojinga situacija Alytuje: ugniagesiai vis dar kovoja su liepsnomis, gyventojams išplatintas pranešimas atvyko kariškiai (304)

Alytuje dėl kilusio milžiniško gaisro evakuojama reabilitacijos ligoninė. Ugniagesiai praneša,...

Strazdauskaitės budelio advokatas: jis siūlė paleisti, nežudyti (1)

Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme ketinama toliau nagrinėti vieną kraupiausių pastarojo meto...

Erdoganas – kurdams: sudėkit ginklus dar šiąnakt (26)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį griežtai atmetė derybų su Sirijos...

Euro 2020 atranka: įprasti favoritai, nesustabdomas suomis Pukki ir skenduoliai prie Baltijos

„Žaidėjams priekaištų nėra, jie atsidavė 110 procentų“, - pirmadienį po pralaimėjimo...

Garsiausi Žvėryno žemgrobiai sudėjo ginklus: šampano ekspertės tvora griuvo pirmoji (144)

Prieš kurį laiką DELFI aprašė dvi žemgrobystės istorijas prestižiniame Vilniaus Žvėryno...

Klausimas šešių nulių zonoje: kodėl Panevėžyje gydymas pigesnis nei Vilniuje ar Klaipėdoje (4)

Klaipėdos gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos kainuoja pigiau ir jas gauti galima greičiau....

Skvernelis įvertino įvykius Seime: vakarykštė diena tikrai yra apgailėtina (178)

Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybėje trečiadienį įvertino dramą Seime dėl parlamento...

„Patrulis“ Algirdas Radzevičius įvardijo skyrybų su žmona Milisandra priežastis: yra vienintelis kelias (1)

Besiskiriantys grupės „Patruliai" lyderis Algirdas Radzevičius ir buvusi atlikėja bei...

Atokioje sodyboje rasta su išoriniu pasauliu jokio ryšio neturėjusi šeima (104)

Nyderlandų valdžios institucijos pradėjo didelį tyrimą, kai buvo rasta septynių asmenų...