Etnologų teigimu, lietuviai, vaikams suteikdami medžių, gėlių, gyvūnų, gamtos reiškinių vardus arba įprasmina senolių puoselėtą ryšį su gamta, etnine kultūra, arba linki, jog vaikas turėtų to medžio ar gyvūno savybių, pavyzdžiui, būtų tvirtas ir ilgaamžis, kaip ąžuolas, budrus kaip sakalas.
Tačiau įdomu, kodėl nė vieno kūdikio tėvai nenorėjo jam palinkėti stiprybės kaip Lokiui ir tik vieni, matyt, tikėdamiesi darbštuolio sūnaus, jį pavadino Geniu? (tokie vardai iš tiesų egzistuoja). Užtat Taurų (išnykusio Lietuvos žvėries pavadinimas) pastaraisiais metais vis daugėja.
GRYNAS.lt sklaidė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje esantį vardų sąrašą ir domėjosi, kokių per pastarąjį šimtmetį būta gamtos reiškinių, gyvūnų ar augalų vardų, kurie iš jų buvo populiariausi, o kuriais pažįstamus stebina vos vienas ar du žmonės visoje Lietuvoje.
Vaikai – gyvenimo gėlės
Tarp moteriškų ir vyriškų vardų gausu įvairių lauko ir darželio augalų pavadinimų.
Pirmiausia už akių užkliūva vyriškas negirdėtas vardas Ajeras. Tokį vardą yra gavęs vienas berniukas 1994-aisiais ir vienas – 2008-aisiais metais.
Kas kita su moterišku vardu Astra, reikiančiu žolinį darželio augalą. Toks vardas buvo populiarus XX amžiaus 6-ąjame dešimtmetyje. Iš viso Lietuvoje Astros vardą turi 197-ios moterys.
Itin retas vyriškas vardas – Bijūnas. Bijūnų Lietuvoje – vos 10. Paskutinis jų tokį vardą gavo užpraeitais metais. O kaip Hiacintas? Veikiausiai nesate per gyvenimą sutikę vyro tokiu vardu, nes praėjusio amžiaus viduryje vos du žmonės gavo tokį vardą. Atitinkamą moterišką vardą Hiacinta turi 3 moterys.
Dobilo vardas – kiek populiaresnis. Jį turi keturios dešimtys Lietuvos vyrų. Tiesa, paskutinis berniukas tokiu vardu pavadintas 2010-aisiais.
„Vaikai – gyvenimo gėlės“ - kartais sakoma. Todėl yra moterų ir mergaičių, pavadintų Gėlės vardu. Lietuvoje toks vardas mergaitėms buvo suteikiamas praėjusio amžiaus antroje pusėje, tačiau jau gerą dvidešimtmetį nė vieniems tėvams nekilo mintis tokiu vardu pavadinti dukros.
Pastaraisiais metais sparčiai populiarėja vardai Jorė ir Joris reiškiantys žalumynus, pavasario žalumą. Jorio vardu pavadinti 942 vaikai, daugiausia jų 2009-aisiais, 2010-aisiais metais.
Kiti šio vardo vediniai – Jorilė, Jorūnas, Jorūnė, Jorigis, Jorigė – mažiau populiarūs, nors 2010-aisiais taip pat jaučiamas tokių vardų šuolis.
Etnologas L. Klimka pabrėžia, jog moteriškas vardas Jorė buvo minėtas S. Daukanto. Jis reikštų mitinę būtybę ar šventę, atnešančią žalumą. Tačiau Joris – labiau vardų mados paskatintas moteriško vardo vedinys.
2010-aisiais išpopuliarėjo vardas Luknė. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, jog jis kilęs nuo vandens augalo lūgnės, tačiau etnologas L. Klimka būtų linkęs jo kilmę priskirti Luknės upeliui.
Egzistuoja ir vyrų bei moterų, pavadintų Meldos ar Meldo vardais. Tačiau pastaraisiais metais tėvai prisiminė kitą malonias asociacijas keliantį augalą. Mėtos vardo populiarumo kreivė šoktelėjo - tokį vardą jau turi 419 mergaičių ar moterų.
Rūtos svarbą lietuvių gyvenime rodo šio augalo minėjimas įvairiose liaudies dainose, o kartu ir tokio vardo populiarumas. Merginų ir moterų tokiu vardu Lietuvoje yra daugiau nei 13 tūkst. Populiariausias šis vardas buvo 1990-aisiais.
Jei susidomėjote lietuvių gamtinės tematikos vardais, daugiau nei 160 jų ir statistiką apie vardo populiarumą galite rasti ČIA.
Etniniai vardai, pasufleruoti serialo
Etnologas Libertas Klimka primena, jog dar senovės Romoje egzistavo posakis „nomen omen“, reiškiantis, jog vardas turi užkoduotą giluminę prasmę.
„Jūsų vadinami gamtinės tematikos vardai, kuriuos kalbininkai priskiria didesnei apeliatyvinės kilmės (iš bendrinių lietuvių kalbos žodžių atsiradusiems) vardams, bendrame vardyne nėra tokie populiarūs kaip, pavyzdžiui, krikščioniškos kilmės vardai, kurių yra ir tradicinių mūsų vardų formų, ir svetimvardžių, - teigia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentė, vardų tyrinėtoja Daiva Sinkevičiūtė. - Žiūrint į pačių populiariausių vardų tendencijas pastaraisiais metais (dar negalima kalbėti apie 2012 m. vardų statistiką, nes iki balandžio 1 d. oficialiai galima registruoti 2012 m. gruodį gimusius vaikus) matyti, kad iš apeliatyvinių vardų būtent gamtinės semantikos mergaičių vardai yra dažniausi. Tai vardai Ugnė, Rugilė, Liepa, Smiltė, Miglė, Saulė. Vis dėlto, bendrosios mergaičių vardų davimo tendencijos rodo, kad vardai, kurie buvo dažni prieš kelerius metus, po truputį pradeda atsibosti, ieškoma naujų vardų ir to rezultatas išpopuliarėję Liepos, Smiltės vardai. Berniukų vardyne tokio ryškaus kitų vardų atžvilgiu gamtinės tematikos vardų populiarumo nepastebėta.“
Keisti senieji vardai
Prie gamtinės tematikos vardų dažniausiai nurodoma, jog jų kilmė – baltiška. Doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė teigia, jog seniausi vardai aptinkami dar XVI amžiaus šaltiniuose.
Pasitikslinus, ar tikrai lietuviai seniau vaikui suteikė vardą Šūdelis mokslininkė teigia, jog tai - nieko keisto.
„Yra dvikamienių vardų, kurie turi dėmenį myž-, pvz., Myžtautas, taip pat esu aptikusi iš kitų šaltinių ir žmogų, vardu Šudeikis. Vadinti Šudeikiu ar Šudeliu buvo įprasta, tai pravardinio pobūdžio vardu žmogus užrašytas dokumentuose. Ar tėvai tokį davė, ar tas vardas funkcionavo artimųjų rate, negalėčiau pasakyti, neturime paliudijimų,“ - teigė D. Sinkevičiūtė.
Gamtinės tematikos vardų populiarumą diktuoja garsenybės
Nagrinėjant medžių pavadinimus – vardus, netrunki pastebėti, jog Ąžuolų šalyje taip pat nemažai – toks vardas pirmą kartą suteiktas 1935-aisiais, o pastaruoju metu yra itin populiarus. 2011- aisiais tokį vardą gavo 78 vaikai. Iš viso Lietuvoje gyvena daugiau nei 580 Ąžuolų.
O štai ne tokio patvaraus medžio Beržo vardu nuo praėjusio amžiaus vidurio pavadinti tik trys vaikai. Atitinkamai Klevo vardu – 6. Į vardų sąvadą įtrauktas ir lietuviškas vardas Diemedis. Tačiau tokiu vardu per pastarąjį šimtmetį nepavadintas nė vienas lietuvis.
„Šiuo atveju Ąžuolas gali būti populiaresnis, nes jis simbolizuoja tvirtumą, tai dievo Perkūno medis. Kita vertus, ir garsūs ar pažįstami žmonės, kurie tuo vardu vadina vaikus, padeda platinti tam tikrus vardus,“ - priminė doc. dr. D. Sinkevičiūtė. Ąžuolo vardu savo sūnų pavadino dainininkas Žilvinas Žvagulis, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas.
Itin populiarus moteriškas Eglės vardas. Populiariausias jis buvo apie 1988 – uosius metus. Eglių Lietuvoje yra daugiau nei 14 tūkstančių ir nors šio vardo populiarumas priblėso, šalyje kasmet tokiu vardu pavadinama dar bent 70-80 vaikų.
Pastaraisiais metais populiarėja Liepos vardas. Etnologas Libertas Klimka apgailestauja, jog tai – visai ne dėl to, kad prisimename lietuviams buvusį brangų medį.
„Mūsų visuomenė yra labili ir pasiduoda įvairioms įtakoms. Vienas gražus vardas, susijęs su lietuviams šventu medžiu. Deja, jį išpopuliarino viena skandalinga žurnalistė. Ji su savo skandalu nuskambėjo per įvairius televizijos kanalus, o vardas – labai gražus. Daug kas išgirdo ir dabar šis vardas – populiariausių viršūnėse. Prieš skandalą tai buvo labai retas vardas. Liepa, - svarstė E. Klimka. - O štai Eglės vardą žinoma išpopuliarino mūsų pasaka „Eglė, žalčių karalienė“. O dar ją Salomėja Nėris taip gražiai sueiliavo.“
Gamtinius vardus „gelbėja“ mergaitės
Nagrinėjant vardų statistiką pagal skirtingus metus nesunku pastebėti, jog kai kurie gamtinės tematikos vardai atsirado tik per pastarąjį dešimtmetį. Ar juos sugalvojo išradingi tėvai? Docentė D. Sinkevičiūtė vardija kelis vardų sąrašo „naujokus“.
„Per pastaruosius penkerius metus atsirado Bruknė, Lūgnė, Smilga, Smilgė, Volungė, Kaitra, Pusnė, Šerkšnas ir kiti. Kad naujas (dar niekam neduotas) vardas būtų duotas vaikui, pakanka tėvams jį sugalvoti, o registratoriams - užregistruoti. Paprastai tie vardai, nors ir nauji, tačiau atitinka lietuvių kalbos taisykles ir neturi neigiamos semantikos, nėra keisti, yra registruojami, o iškilus ginčytiniems atvejams kreipiamasi į VLKK (Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, - red. past.)“, - aiškino Baltistikos katedros docentė.
Lietuvoje populiariausi gamtiniai vardai – Saulius, Audrius, Rūta, Rasa, Aušra, Eglė.
Doc. dr. D. Sinkevičiūtė teigia, jog vardo populiarumą lemia daug aplinkybių.
„Kai kurie vardai tapo populiarūs, nes jie jau buvo sukurti ir išplito anksčiau už kitus, kurie yra dabar dar yra nepopuliarūs, bet galbūt išplis ateityje. Kita vertus, iš minėtų vardų Rūta ir Saulius turi du kilmės aiškinimus; taigi esu pastebėjusi tendenciją žmonės mėgsta duoti vaikui vardą, kuris aiškinamas keliariopai, t.y., jį galima laikyti ir savos, ir svetimos kilmės vardu. Taip pat manyčiau, kad prisideda ir pamatinio apeliatyvo semantika, jo konkretumas, pamatinio žodžio vartojimas realybėje“, - dėstė mokslininkė.
„Įstaigų, kurios registruoja vardus atstovai sako, kad reikia 10 metų, kad vardų mados pasikeistų, - sako etnologas L. Klimka. - Jis išpopuliarėja po ar tai mano minėto skandalo, ar serialo populiaraus, ar tiesiog asmenybės, kuri sublizga estradoj ar žiniasklaidos kanaluose. Tačiau pastarąjį dešimtmetį berniukų vardai yra labai bibliniai: Lukas, Dovydas, Nojus. Sovietmečiu tokių vardų nebuvo. Kitaip - su mergaičių vardais. Populiariausių sąraše yra lietuviškų ir su augalais susijusių vardų. Pavyzdžiui, Rugilė. Jis gal kiek dirbtinokas, bet tarmėse sutinkamas. Būdavo Rugiažiedė. Taip pat smagu, kad populiarus vardas Austėja – tai bičių dievaitė. Na, ir iš baltų proistorės iškylantys vardai: Medeina, Gabija. Taigi tą tautiškumo spalvą varduose tik moterys kažkiek gelbsti. Bet visada tradicijos būdavo moterų viena kitai perduodamos. Tik didžiausias smūgis mūsų vardynui bus tas, kad visos moterys pradeda trumpinti savo pavardes. Taip jos atsisako mūsų etninės kultūros savitumo.“
Pasirinkimas - iš daugiau nei 160 gamtinių vardų
Įspūdingi GRYNAS.lt naršyto vardyno atradimai – Pragiedrulis, Skersvėjis, Raistė, Sniegius, Spyglys, Vaivorykštė.
Tai, pasak docentės D. Sinkevičiūtės - „vienetiniai“ vardai - suteikti tik vieną kartą, vienam žmogui, dažniausiai – praėjusio amžiaus antroje pusėje. Tačiau jų laikyti senoviniais dar negalime – galbūt atsiras tėvų, kurie ims ir ateinančiais metais suteiks naujagimiui itin retą vardą. O gal sugalvos dar vieną, visiškai naują.
„Pagrindinis mūsų kultūros bruožas yra artumas gamtai, savo kraštui. Netgi – gamtos reiškiniams. Tas lietuviškas skambesys, baltiška kultūra, artumas gamtai – tai turėtų būti varduose užkoduota. Kad jau vardų mada keičiasi kas 10 metų, labai tikiuosi, kad šioje srityje bus atsigręžta į mūsų etninės kultūros lobius“, - kalbėjo etnologas.
Jei susidomėjote lietuvių gamtinės tematikos vardais, daugiau nei 160 jų ir statistiką apie vardo populiarumą galite rasti ČIA.
