aA
Šiluma ir saulė jau džiugina lietuvius. Ne už kalnų ir kalendorinė vasara, todėl pats metas šiltajam metų laikui planuoti laisvalaikį gamtoje. Mėgstantiems pažintines keliones, gamtosaugininkai yra paruošę nemažą iššūkį: maršrutą per Lietuvą, aplankant 25 įspūdingiausius ir seniausius Lietuvos medžius. Kaip juos rasti, ir kokias paslaptis jie saugo, domisi GRYNAS.lt.
Stelmužės ąžuolas ir Raganų eglė
© DELFI montažas

Paruošė kitokį maršrutą

Į gamtos paveldo sąrašą mūsų šalyje yra įtraukta apie 400 medžių. Jie visi pažymėti LR saugomų teritorijų valstybės kadastre.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovė spaudai ir kelionių žaidimo „Aplankyk 25 įspūdingiausius medžius“ sumanytoja Diana Rakauskaitė GRYNAS.lt akcentuoja, kad daugelis mūsų žino seniausią Lietuvos medį – Stelmužės ąžuolą, kuris skaičiuoja daugiau kaip tūkstantį metų, ar daugiakamienę Raganų eglę Rambyno regioniniame parke ir yra prie jų lankęsi, tačiau turbūt nedaug kas matė įspūdingą Dabulevičių maumedį ar Lampėdžių liepą Gražuolę.

„Tikrai bus įdomu pamatyti suaugusius į vieną kamieną medžius – Ąžuolo ir pušies draugystę, Pušis-Seses ar plačiai išsišakojusią Vartelių liepą, kurios kamieno apimtis beveik šeši metrai“, – tikina D. Rakauskaitė

Žaidimo esmė yra keliaujant per Lietuvą surasti į sąrašą įrašytą medį ir savo mobiliajame telefone pasižymėti (GPS siųstuvo pagalba). 25 įspūdingiausių medžių koordinatės su pasižymėjimo galimybe pasiekiamos adresu www.pamatykLietuvoje.lt/medziai. Žaidimas prasidėjo š. m. gegužės 10 d. ir tęsis iki rugsėjo 10 dienos.

„Aplankę visus 25 įspūdingiausius medžius ir pasižymėję telefone, keliautojai gaus prizo kodą, kurį galės iškeisti į prizą – knygą „Medžiai“ arba knygą „Lietuvos saugomos teritorijos“. Kiekvienas, atvykęs atsiimti knygos į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą (Antakalnio g. 25, Vilnius), dar gaus ir papildomą prizą – nemokamą ekskursiją po Nacionalinį lankytojų centrą bei galės susipažinti su mūsų krašto nacionaliniais ir regioniniais parkais“, – prizus, įveikusiems visą maršrutą, vardija D. Rakauskaitė.

Liepa Motinėlė
Liepa Motinėlė
© VSTT

Išrinkti įdomiausi ir seniausi medžiai

Tačiau didžiausias kelionių žaidimo prizas – galimybė iš arti susipažinti su ne vieną šimtmetį menančiais Lietuvos gamtos paveldo objektais. VSTT atstovė spaudai D. Rakauskaitė pasakoja, kad idėja organizuoti kelionių žaidimą kilo atsižvelgiant į vis populiarėjantį laisvalaikio leidimą gamtoje, gyventojų troškimą pažinti gamtą ir pastaruoju metu augantį medžių apsaugos iniciatyvų populiarumą.

„Idėja buvo mano. Tuomet kartu su VSTT vyr. specialistu Giedriumi Mikalausku, kuris atsakingas už gamtos paveldo objektus <...>, išrinkome įdomiausius, įspūdingiausius medžius. Iš pradžių galvojome apie dešimtuką. Tačiau įdomių medžių pagal savo formą, šakotumą, amžių – nemažai, o ir vasara – netrumpa, tad apsistojome ties 25 medžiais“, – apie idėjos gimimą pasakoja jos sumanytoja.

Kelionių žaidimo maršrute yra įtraukti patys įspūdingiausi ir seniausi medžiai. Kai kurie iš jų suaugę su kitais medžiais ir netgi yra įgavę tam tikrus pavadinimus. Pavyzdžiui, Kaune, Panemunės šile galima pamatyti „Ąžuolo ir pušies draugystę“, Kauno rajone – „Dubravos dvynius“ ir pan. Tarp 25 įspūdingiausių medžių yra ir Kauno rajone stūksantis Karvelių ąžuolas, Kaune – Lampėdžių liepa ir kt.

Kaip jau buvo minėta, jų sąrašą su koordinatėmis galima rasti www.pamatykLietuvoje.lt/medziai.

Kai kuriuos apraizgiusios legendos

Kai kurie iš 25 į kelionių maršrutą įtrauktų medžių unikalūs ne tik dėl savo amžiaus ir išvaizdos, bet ir yra apipinti legendomis. VSTT atstovė spaudai dalijasi įdomiausiais pasakojimais ir vertingiausių medžių pristatymais. Vienas iš pasakojimų – apie liepą „Motinėlę“, vieną seniausią liepų Lietuvoje, esančią Kauno rajone.

Adamavo ąžuolas
Adamavo ąžuolas
© VSTT

Tai – Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Liepa „Motinėlė“ yra vieno kamieno medis, kurio apimtis 8,4 m. – storiausias. Pasakojama, kad kai prieš 300 metų miške kūrėsi Braziūkų kaimas, medelis buvo dar visai mažas. Kaime augo ir daugiau liepų, jose perėdavusios pelėdos. Tačiau išlikusi tik viena – liepa „Motinėlė“. Vietos gyventojai į ją keldavę kryžius, prie kamieno tvirtindavę lenteles su reikšmingomis datomis. Prie jos rinkdavosi 1863 m. sukilėliai. Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Įlindus į drevę ir joje pakilus į viršų, galima buvo pro skylę iš aukštai apžvelgti vietovę. Vėliau kiaurymė buvo užbetonuota.

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad senieji Liškiavos gyventojai prisimena, jog jų jaunystės metais liepa buvo aukščiausias medis apylinkėse. Dar prieš karą prie šios liepos mirė Liškiavos kunigo mama. Jos atminimui dvasininkas prie liepos prikalė koplytėlę su Švč. Marijos atvaizdu. Pro šalį keliaujantys čia sustodavo, kepures nuėmę, nusilenkdavo.

D. Rakauskaitė priduria, kad liepos nuo senovės laikytos šventais medžiais. Buvo tikima, kad ypatingos išvaizdos medžiai turi stebuklingų galių, jose gyvena deivė Laimai. Liepos laikytos kaimų saugotojomis nuo perkūno. Tikėta, kad į liepas medienoje turinčias aliejaus perkūnas itin retai trenkia. Tačiau Liškiavos liepa išimtis. Neįprastą jos išvaizdą ir suformavo perkūnas. Nuo jo smūgio medis perlūžo pusiau, todėl dabar toks platus. Kamieno ir liemens taip pat nematyti. Tik kelminės atžalos storos ir išsikerojusios iš visų pusių. Vietiniai neįprastos formos liepą dar vadina Paklėštarės vardu. Ją galima rasti Varėnos rajone, rytiniame Liškiavos alkakalnio šlaite.

Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje lankytojus traukia Raganos uosis - botaninis gamtos paveldo objektas, saugomu paskelbtas 1960 metais. D. Rakauskaitė akcentuoja, kad apie uosį yra sukurta daugybė padavimų.

„Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti“, – padavimais dalijasi pašnekovė.

Raganos uosis
Raganos uosis
© VSTT

Rambyno regioniniame parke auga daugiakamienė Raganų eglė. Dėl keistos savo formos eglė gavo tokį pavadinimą. Apie jos atsiradimą žmonės sukūrė legendų. Žmonės sako, kad dar mažos eglutės viršūnę nukirto prajodamas Napoleonas, dėl to ji tokia keista išaugo. Pasak kitos legendos, ant netoliese esančios kalvos, Sidabrakalnio, rinkdavosi Skalvių genties jaunuoliai. Kad priešai naktį nepastebėtų, jie rengdavosi sidabriniais rūbais. Netoliese esančioje pelkėtoje lomoje, kurioje auga aštuoniolikos kamienų eglė, buvusi raganų buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį sidabriniais šarvais ir pamiršo laiku sugrįžti. Pavėlavo. Kai ketino skristi, šluota jau buvo sužaliavusi. Nuo to laiko eglę imta vadinti „Raganų egle“.

Kaišiadorių rajone, Rumšiškių miške auga storiausia Lietuvos pušis, vadinama Rumšiškių miško pušimi. Jos kamienas apačioje siekia 4 metrus. Pušiai stiebiantis į viršų, skirtingai nei daugelio medžių ne plonėja, o storėja. 2 metrų aukštyje kamieno storis net 5 metrai. Į apačią plonėjantis kamienas tipiškas sakinamiems medžiams. Rumšiškių pušyje dar matosi sakintojų padaryti randai – metro ilgio pjūvio žaizda. Prieš karą sakai naudoti terpentino ir kanifonijos pramonei. Iš sakų buvo gaminami įvairiausi produktai: tepalas batams, grindims – vaškas, net kremai rankoms ir veidui. Tautosakoje taip pat pasakojama, kad pušis numelždavo raganos, rinkdamos jų sakus kaip smalą pokyliams.

Aukštą, 32 metrų į viršų besistiebiančio medžio kamieną alino ne tik sakų rinkėjai, bet ir gaisrų liepsnos. Besikartojant miškų paklotės gaisrams, nuo kaitros ties pagrindu pušies žievė suplonėjo. Joje vis dar likę ir anglies pėdsakų. Aukštai iškilusių šakų ugnis nelietė. Kelios jų dabar sutvirtintos lynais.

Švenčionių rajone, Sirvėtos regioniniame parke, Adamavo kaime, jau 600 metų mena Adamavo ąžuolas. Nors legendomis jis neapipintas, tačiau, pasak D. Rakauskaitės, Adamavo ąžuolas yra įspūdingas, išskirtinis savo dydžiu ir be galo vertingas senas medis. 1999 metais jis paskelbtas respublikinės reikšmės saugomu gamtos paveldo objektu – medžio genetika, augavietės sąlygos ir žmogaus elgesys lėmė, kad dabar šis ąžuolas yra šimtmečius skaičiuojantis medis milžinas. Jo kamiene yra drevė, į išorę atsiverianti keturiomis angomis, o pietrytine kamieno puse nuo lajos žemyn leidžiasi didelė žaibo palikta žymė. Kelios apatinės kamieninės šakos yra išdžiūvusios, tačiau apmirusios šakos ir negyva mediena – tai neatskiriama medžio sąsaja su branda.

D. Rakauskaitė priduria, kad gamtosaugininkai tikisi, jog lankant šiuos ir kitus medžius, pripažintus gamtos paveldo objektais, visuomenė supras, kiek daug mūsų šalyje yra gražių saugomų vertingų medžių, kuriuos turime išsaugoti ateities kartoms.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
5.0000

Kėdainiškiai džiaugiasi neįprastu augintiniu: maistu prisijaukino lapę (35)

Į kaimuose esančius kiemus užsukančias pūstauodeges lapes jau galima vadinti kasdienybe, o ne...

Savaitgalį Žemaitijoje rengiamas šeimų festivalis: veiklomis stengiamasi supažindinti su gamta (5)

Šį šeštadienį (spalio 5 d.) Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks...

Kvietė pažinti neatrastą skonį: sode augina neįprastas riešutmedžių rūšis (1)

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko įdomioji pažintis su sodo kolekcijose...

Namuose laikome pavojų sveikatai keliančias atliekas: išvardijo, kur jomis galima atsikratyti (12)

Dažnai susiduriame su klausimais, ką daryti su po remonto likusiomis atliekomis. Įvairias...

Visuomenininkai nusprendė pamokyti aplinkosaugos politikos formuotojus: ar jūsų metodai tikrai veikia? (1)

Druskininkuose prasidėjo XVI konferencija-diskusijų forumas „ATLIEKŲ TVARKYMAS 2019“, kuriame...

Top naujienos

Įspėja dėl moters, graudžia istorija tuštinančios vilniečių pinigines (38)

Šaltą ir drėgną vakarą namo važiavusi vilnietė neliko abejinga pagalbos prašančiai moteriai,...

Gyvai / Aktorius Andrius Žiurauskas pirmą kartą prabilo apie skyrybas: buvau neištikimas ir labai įskaudinau žmoną (10)

40 atsikratytų kilogramų, 17 metų jaunesnė mylimoji ir naujas gyvenimo etapas: „Jei tai yra...

Nors Venckienės ekstradicijai uždegta žalia šviesa, tolesnis procesas priklauso nuo JAV (280)

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kalinamos buvusios teisėjos Neringos Venckienės advokatai...

Gyvai / Pirmoji lyderių akistata: „Rytas“ – „Žalgiris“ tiesioginė vaizdo transliacija (5)

Ketvirtadienį triumfu prieš Madrido „Real“ pergalių sąskaitą Eurolygoje atsidaręs Kauno...

Nelaimė Pociūnų aerodrome: netikėtai apvirto lėktuvas, pilotai išgabenti į ligoninę (40)

Sekmadienį Pociūnų aerodrome įvyko nelaimė. Policija informavo, kad apvirto lėktuvas, du jame...

ES narės atvėrė kelią „Brexitui“ atidėjimo nesvarstė (73)

Europos Sąjungos ( ES ) šalys narės sekmadienį atvėrė kelią Europos Parlamentui ratifikuoti...

Matijošaičio sprendimas pribloškė tėvus: taip atimamas paskutinis duonos kąsnis (528)

„Žinau Giraitės tėvų nuotaikas, jie visi panikoje, išsigandę. Jaunos šeimos dar tik kuriasi...

Vilniuje neblaivių vairuotojų medžioklė: girčiausias įpūtė 4,24 promilės (14)

Sekmadienį Vilniuje Lietuvos keliu policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai nustatė 9 neblaivius...

Legendinis tenisininkas Rafaelis Nadalis vedė mylimąją (5)

Po keturiolika metų trukusios draugystės tenisininkas Rafaelis Nadalis pagaliau žengė prie...