Nors Mūza gimė jau prieš pusantro mėnesio, lankytojai ją išvys tik dabar.

„Šis vaikas labai lauktas. Laukėme, stebėjome. Atėjome ryte ir turėjome mažą stebuklą. Aišku, labai tuo džiaugiamės, tačiau netrukus teko nusivilti. Vaikas nėjo žįsti mamos... Bijodami prarasti tokį džiaugsmą, suteiktą kupranugarės, mes nusprendėme, kad reikia šiek tiek pagelbėti tiek mamai, tiek vaikui su viltimi, kad ji visgi pradės mamą žįsti ir tuo viskas bus baigta. Deja, to padaryti mums nepavyko“, - teigė zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtoja Živilė Mackevičienė.

Zoologijos sodo darbuotojams jau ne pirmą kartą teko imtis mamos vaidmens.

„Nusprendėme ją maitinti patys. Tai ne pirmas mūsų toks vaikelis, todėl mūsų rankos dėl to nenusviro“, - sako Ž. Mackevičienė.

Iki pusės metų Mūza dieną maitinama kas dvi valandas, naktį maitinimai pamažu retėja.

„Režimas – kaip ir visų kūdikių. Valgome kas dvi valandas tam tikrą maistą. Vienas iš jų – specialus mišinėlis gyvūnams, o kitą tiesiog verdame patys. Ryžiai su dribsniais. Verdame, gaminame ir maitiname. Ne išimtis ir naktį. Mes maitiname kas dvi valandas – keliamės, šildome ir maitiname. Aišku, vėliau tas laikas pasikeis, pasikoreguos, laiko tarpas retės. Tačiau viskas nebus taip greitai, kaip norėtųsi“, - sako Ž. Mackevičienė.

Kupranugarių Fenikso ir Mašos atžala Kaune gyvens apie metus. Vėliau Mūzai bus surasti kiti namai.

„Abejojame, kad ji liks Kaune. Todėl kad banda yra banda, o bandoje dominuojantis patinas yra vienas. Tas dominuojantis patinas yra jos tėtis. Norėdami išvengti galimų nemalonumų, kryžminimosi, teks greičiausiai su ja atsisveikinti. Labai tikiuosi, kad ji suras geriausius namus, kur ją labai brangins ir mylės. Tai jau ne pirmas vaikas taip ir mūsų iškeliaujantis. Mes turime duomenų, kad jie gyvena super gerai“, - sako Ž. Mackevičienė.

Sekmadienį zoologijos sode rengiama Atvelykio šventė, kurios metu bus galima susipažinti ir su Mūza.

GRYNAS.lt primena, kad praeityje kupranugariai buvo plačiai paplitę visoje Centrinėje Azijoje, įskaitant Šiaurės Rytų Kiniją. Tačiau jau trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą šie gyvūnai buvo domestikuoti. Šiuo metu tokių gyvūnų skaičius siekia 2,5 mln. Kupranugarių populiacija, suskaidyta į tris tarpusavyje nesusijusius arealus, siekia apie 950. Viena iš tokių grupių gyvena Takla Makano dykumoje, kita Lob Noro žemumoje ir trečioji – Gobio dykumoje.