Kauno „smaragdinė“ eglutė nustebino ir privertė aiktelėti ne vieną. Sunku patikėti, jog spindinti ir skaisčiai žalia Kauno Rotušės aikštės eglutė sukurta iš paprasčiausių plastikinių butelių. Kūriniu susidomėjo ne tik kelios užsienio valstybės, bet ir Guinesso rekordų knygos atstovai. Niekas nedrįstų peikti eglės originalumo ar kuriamo įspūdžio, tačiau apibūdinimu ekologiška suabejojo aplinkosaugos ekpertai.

DELFI skelbtuose gražiausios eglės rinkimuose ši eglė skaitytojų išrinkta gražiausia.
„Svarbiausia šios eglės idėja – kad iš paprasto, niekam nereikalingo daikto, kuris iš esmės gali būti traktuojamas kaip bjaurastis, šiukšlė, galima padaryti stebuklą“, - po tokio skaitytojų įvertinimo DELFI kalbėjo eglutę kūrusi menininkė Jolanta Šmidtienė.

„Bambaliai“ - gražu?

Dėl kūrinio keliamo įspūdžio bei vaizdo niekam nekilo abejonių, tačiau socialinio tinklo „Facebook“ erdvėje kilo diskusijos, ar tokią eglutę iš tiesų galima laikyti ekologiška (perdirbimas ir atliekų panaudojimas buvo vienas pagrindinių kūrinio akcentų). Prieš eglutę pasisako kai kurie aplinkosaugos ekspertai.

Baltijos aplinkos forumo darnaus vystymosi ekspertas Kęstutis Navickas mano, jog grožio, suteikimas atliekoms yra savotiška jų reklama, nukreipianti visuomenę visai kitu keliu, nei reikėtų.

„Žvelgiant iš darnaus vartojimo perspektyvos, visas tas atliekų estetikos kūrimas – tai ir įvairios parodos, ir mados iš atliekų – sukuria iliuziją, kad tai nieko blogo. Jei iš tiesų pagalvotume apie jų daromą poveikį aplinkai, kūriniai iš atliekų turėtų būti kaip tik antiestetiški. Kauno eglutė bent jau man perduoda žinutę, kad šitie „bambaliai“ yra gražu. Jie gražu ir pamiškėse, pakelėse, tad sveiki su „bambaliais“ sulaukę Šventų Kalėdų“, - kritišką nuomonę GRYNAS.lt dėstė Kęstutis Navickas.

Autorė Jolanta Šmidtienė
40 tūkstančių butelių? Juk tai lašas jūroje! Į dieną viena gamykla pagamina apie 500 tūkstančių tokių butelių. 10 proc. iš jų būna brokuoti, o iš tų, kurie panaudojami, išrūšiuojama vos 3-7 proc.

Svarbiausia – ne perdirbti, o vengti

Baltijos aplinkos forumo atstovas įsitikinęs, jog įvairiuose festivaliuose bei renginiuose afišuojamas atliekų „perdirbimas“ yra klaidinga sąvoka. Atliekas „perdirbti“ galima nebent profesionaliai, tam skirtose gamyklose. Prioritetinis uždavinys – tai atliekų vengimas.

„Jeigu galima išvengti nebūtinos pakuotės, pavyzdžiui, jei reikia susidėti ne birius produktus - reikėtų jos vengti. Pakuotė neretai būna skirta tiesiog marketingo tikslams. Skystį galima supilti į stiklinį butelį, vėliau jį išplauti ir vėl naudoti. Tai būtų daug naudingesnis sprendimas, nei atliekų perdirbimas. Pagal atliekų hierarchijos principus pirmiausia reikia jų vengti, jei nepavyksta – perdirbti, o po to eina šilumos gavyba iš atliekų ir paskutinis, blogiausias variantas – atliekų šalinimas sąvartynuose“, - aiškino K. Navickas.

Darnaus vystymosi ekspertas mano, jog pirmiausia reikėtų komunikuoti žinutę, kaip efektyviai mažinti atliekų kiekį ir naudojimą.

Autorė: eglute pasirūpinsime, ji nesivolios šiukšlyne

„Tie buteliai pagaminti iš PET plastiko – lengviausiai perdirbamos ir pakankamai brangios medžiagos. Nors perdirbimui taip pat reikia energijos išteklių. Kalbant apie Kauno kalėdinę, ar tai perdirbimas? Eglutė pagaminta iš nepanaudotų pakuočių – tų, kurios nė karto neatliko savo funkcijos! Vadinasi, imame pakuotę ir ją iš karto paverčiame atlieka“, - kalbėjo Baltijos aplinkos forumo ekspertas.

Kęstutis Navickas
Kauno eglutė bent jau man perduoda žinutę, kad šitie „bambaliai“ yra gražu. Jie gražu ir pamiškėse, pakelėse, tad sveiki su „bambaliais“ sulaukę Šventų Kalėdų.

Pagrindinę Kauno eglutę jau kelerius metus iš eilės kurianti menininkė Jolanta Šmidtienė stojo ginti savo idėjos. „Ar geriau plastiką išmesti į šiukšlyną, negu padaryti daiktą, kuris atkreips visų dėmesį į vartojimo mastus? Skelbėme, kad tai – aplinkai draugiškas projektas ir tai reiškia, kad eglute pasirūpinsime, perdirbsime, kad ji nesivoliotų šiukšlynuose ar neterštų gamtos“, - teigė „smaragdinės“ eglutės kūrėja.

Panaudota menka dalis per dieną pagaminamų butelių

Autorės nuomone, ekologija – tai veiksmai bei diskusijos, skatinantys žmogų mąstyti, ką jis daro vartodamas. Eglei sukurti prireikė apie 40-ies tūkstančių plastikinių butelių. Dauguma jų nebuvo panaudoti, tačiau kartu nebetinkami ir išpilstyti gėrimams. Šie buteliai buvo brokuoti.

„Abiem atvejais – ar jie būtų išmesti, ar perdirbti – mes terštume gamtą. Antruoju atveju, reikėtų gamybos, energijos sąnaudų. O mes sukūrėme iš jų objektą, panaudojome juos antrą kartą. Kartu beldėme žmonėms į sielą: „Žiūrėkite, kiek mes vartojame“. 40 tūkstančių butelių? Juk tai lašas jūroje! Į dieną viena gamykla pagamina apie 500 tūkstančių tokių butelių. 10 proc. iš jų būna brokuoti, o iš tų, kurie panaudojami, išrūšiuojama vos 3-7 proc. Kai pasakėme, kiek mums reikės butelių, gavome atsakymą, jog tai – per mažai. Apsimoka parduoti tik kelis šimtus tūkstančių brokuotų gaminių“ - įspūdingus skaičius vardijo J. Šmidtienė.


Greičiausiai puoš kitų miestų aikštes

Menininkė džiaugėsi netgi gauta kritika, nes, jos teigimu, toks nedidelis objektas kaip Kalėdų eglutė privertė visuomenę svarstyti ir diskutuoti.

Eglutės autorė J. Šmidtienė
Jei nors 1 proc. kauniečių po šios akcijos pradės rūšiuoti – mes būsime pasiekę tikslą.

„Padarėme objektą, kuris gali stovėti ir du, tris, ir dešimt metų. Juk plastikas nesuyra. Kita vertus, galime ją parduoti, nes eglute intensyviai domisi užsienio šalių atstovai. Ir net jeigu nusprendžiame viską išardyti – vėl grąžiname perdirbti. Taigi perdirbame plastiką tiesiog vėliau, nei jis būtų perdirbtas mums nenupirkus iš gamyklos. O kokią naudą gavome? Ir fizinę, ir estetinę. Žmonės buvo skatinami rūšiuoti, eglei buvo naudojami ir panaudoti, ir išrūšiuoti buteliai“, - kalbėjo Jolanta Šmidtienė.

Moteris teigia, jog visuomenę pamąstyti verčia kontrastai: Rotušės aikštėje eglė atrodo didžiulė, nors joje – tik nedidelė dalis kasdien pagaminamų butelių. Tokio pat dydžio natūrali eglė augtų apie 20-30 metų. Šioji, plastikinė - „smaragdinė“ greičiausiai keliaus į užsieniečių rankas ir ten bus naudojama kitoms aikštėms papuošti.

„Žmonės nerūšiuoja tų butelių. Dabar jie turbūt pirmą kartą galėjo aiškiau įsivaizduoti, kiek jų susikaupia aplinkoje ir buvo paskatinti rūšiuoti. Štai tai ir yra ekologija – o ne be trąšų išaugintos morkos kramsnojimas. Taip, butelis savaime nėra ekologiškas daiktas, tačiau procesas, kurį mes padarėme – ekologiškas. Jei nors 1 proc. kauniečių po šios akcijos pradės rūšiuoti – mes jau būsime pasiekę tikslą“, - teigiamu Kalėdų simbolio poveikiu tiki J. Šmidtienė.

„Žaliasis smegenų plovimas“ - vis aktualesnė diskusijų tema

Baltijos aplinkos forumo internetinėje svetainėje rašoma apie sąvoką „Žaliasis smegenų plovimas“ („Grenwashnig“ angl.). Kęstutis Navickas įsitikinęs, jog Lietuvoje apstu įvairiausių tokio reiškinio pavyzdžių.

Šiandien, kai verslininkai puikiai suvokia, kokią įtaką jų pardavimams bei pelnui gali turėti prierašas „eko“, ar „natūralus“, tokiais šūkiais gali pasipuošti ir absoliučiai su ekologišku, tvariu gyvenimo būdu prasilenkiantis produktas. Visuomenei vis sunkiau patikrinti ir įsitikinti, kas iš tiesų yra vertinga, nekenksminga ir natūralu. Kas padeda apsaugoti gyvenamą aplinką, o kas – tik dar labiau ją teršia, po atspausdintų žalių lapelių priedanga?

Jei pastebėjote „žaliojo smegenų plovimo“ pavyzdžių - savo pasakojimus ar nuotraukas siųskite paštu grynas@grynas.lt ir mes išsiaiškinsime, kiek iš tiesų ekologiški ar natūralūs kai kurie produktai ar paslaugos.