Ekologija tapo madingu reiškiniu. Mes žvalgomės ekologinių maisto prekių, kosmetikos priemonių, drabužių, stengiamės gyventi ekologiškai. Bet ar teisingai suvokiame ir vartojame sąvoką „ekologija”? O gal iškreipiame jos prasmę?

Vien mėšlo negana

Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis, paklaustas, ar ekologijos sąvoka neiškreipiama, neslėpė, kad žmonės dažnai vartoja ją neteisingai.

„Pavyzdžiui, Klaipėdoje Judita Simonavičiūtė (Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė, - aut.past), kiti liberalai, miesto valdantieji atsinaujinančiu energijos šaltiniu vadina šiukšles, o atliekų deginimą dažnai prirašo prie ekologiškų sprendimų. Didesnį smegenų ištuštėjimą sunku ir įsivaizduoti. Senojoje Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, elgesys su žeme pasiekė tokį barbarizmą, kad ekologiškais produktai vadinami vien todėl, kad tręšiami mėšlu, net nesigilinant į tai, kuo maitinti tą mėšlą generuojantys gyvuliai“, - piktinosi gamtininkas.

Ekologas pastebėjo, kad Lietuvoje kartais ekologiškais vadinami produktai vien todėl, kad į juos nepridedama konservantų, dažiklių, stipriklių, salietros. Nors ekologija tai net nekvepia.

„Ekologišku produktu galėtų vadintis tik tas, kuris pagamintas viso ciklo metu tausojant aplinką ir nenaudojant nuodingos chemijos, antibiotikų, hormonų, pesticidų, produkcijai augant toli nuo pramonės centrų, kur kuo mažiau iškrenta nuodų iš pramonės į dirvožemį. „Ekos“ yra aplinka, namai, o ekologija - mokslas apie namus, mūsų gyvenamąją aplinką. Kai tie namai neteršiami, neniokojami, tai ir yra ekologija,“ - paaiškino pašnekovas.

Slepia grėsmes

E. Paplauskis teigė, kad kvailiausia yra gyventi neekologiškai, nes tai - savęs naikinimas.

„Mes nepaveldėjome žemės iš savo protėvių, mes pasiskolinome ją iš savo vaikų, pamenat? Ir nepaisant šių garsių pasakymų pramonininkai, verslininkai, irzta, zirzia, keikiasi, kad kažkas bando uždėti pančius jų pastangoms sunaikint Žemės rutulį ir ekologiją vadina mitu“, - samprotavo gamtininkas.

E. Nasevičius
Mamos kaimynė iš draugės vis pirkdavo pomidoriukus. Sako, ekologiški, su vitaminukais. Mama, būdama ganėtinai skeptiška, pasidomėjo, kas ten per vitaminukai. Toji atnešė lenkišką cheminių trąšų pakuotę: „Witaminy dlia twojej rosliny".

Anot pašnekovo, mitas yra tikėjimas pinigų visagališkumu, industrijos ir materialių vertybių aukštinimas, nes tai veda prie žlugimo, globalinio klimato atšilimo. Deja, šias grėsmes bando nuslėpti pelnu suinteresuoti verteivos. Jie, pasak ekologo, bando diskredituoti klimato kaitos, subalansuotos plėtros teorijas, įspėjimus apie Žemei gresiančią katastrofą.

Tuo tarpu pati ekologija esą tampa turčių žaisliuku ir prekybininkų burtažodžiu, leidžiančiu parduoti prekes žymiai brangiau. Dėl to, pasak E. Paplauskio, kalta maisto industrija, kuri neatsakingai naudodama chemiją maiste įvarė žmonėms isteriją.

Nuvalkiotas terminas

Priešdėlis "eko-" pastaruoju metu taip dažnai vartojamas, kad žmonės, medžiojantys „eko“ produktus, pradėti vadinti ekotuštučiais. Pirmasis šį terminą pavartojo žurnalistas ir rašytojas Andrius Užkalnis.

Vis dėlto, rašytojas ekologijos nelaiko mitu, tik pastebėjo, kad šis terminas tapo labai nuvalkiotu.

„Lygiai taip pat studentų mainų programa Erasmus, kuri man yra tapusi keiksmažodžiu, nes tapo jaunatviško tingėjimo, betikslio akademinio trynimosi sinonimu. Bet ar tai paneigia mokslo prasmę? Ne, nepaneigia. Ar dabar Erazmas Roterdamietis turėtų vartytis karste ir degti iš gėdos, kad jo vardu pavadintas didžiausias Europos įteisintas dykaduoniavimas? Žinoma, ne“, - įžvelgė paraleles A. Užkalnis.

Žurnalistas teigė, kad jam žodis "ekologija" reiškia protingą ryšį su aplinka, kurioje gyvename, suvokiant priežastis ir pasekmes.

„Jei nemėtai aplink save šiukšlių, aplinkui būna švaru, ir gyventi yra gražiau. Jei neplauni automobilio ežere ir neišleidi tepalų pakrantėje, maudaisi švariame vandenyje. Galima sakyti, kad vištos gyvena ir deda kiaušinius „ekologiškai”, arba galima tiesiog paaiškinti, kad jos laisvai laksto, turi erdvės, o ne yra sugrūstos į narvus su šviesomis dieną naktį, kad tik greičiau dėtų, ir kadangi jos ne narvuose, jiems nereikia tiek antibiotikų (nes susigrūdus labai greitai plinta visokios ligos)“, - išdėstė požiūrį pašnekovas.

Drovisi pasakyti tiesą

A. Užkalnis pastebėjo, kad žodį „ekologija“ dažnai vartoja tie, kurie drovisi pasakyti tiesą: „Ekologinis žemės ūkis yra brangaus maisto brangi gamyba. Jis niekada nebus toks intensyvus ir derlingas, kaip maksimaliai intensyvi moderni gamyba su herbicidais ir pesticidais. Ekologiškai auginamos veislės nepasieks genetiškai modifikuotų veislių derlingumo. Bet žmonės bijo tai sakyti, bijo pripažinti, kad tai – pasaulio turtingajam sluoksneliui, nes būti elitu labai nemadinga. Tai skirta gal vienam procentui visų planetos gyventojų. Likusieji niekada negalės maitintis tokiu maistu, nes be modernių technologijų visoje Žemėje neužteks sėjamų plotų ir bus badas, kurį žmonija per pastaruosius kelis dešimtmečius sugebėjo išgyvendinti“.

Anot pašnekovo, tas pats ir su kurortais: gražiausias buvimas prie jūros yra tuomet, kai paplūdimys aplinkui tuščias: „Sakykim, 500 metrų į abi puses – nė vieno žmogaus. Gerai? Aišku, kad nuostabu. Tačiau įsivaizduokim Kuršių Neriją ir joje vienu metu besiilsinčius, na, 10 000 šeimų ir porų. Kiekvienai šeimai skiriant po kilometrą reikėtų 10 tūkstančių kilometrų: daugiau, nei visos Europos visų paplūdimių, įskaitant Graikijos salas“.

O kaip vis dėl to su sąvokos „ekologija“ vartojamu visame kame? Ar jos ne per daug?

„Visi, kas stengiasi parduoti savo prekes, noriai lipina ekologinę etiketę: tačiau tik todėl, kad yra noriai jos ieškančių ir perkančių taip pažymėtas prekes. Paklausk jų – kodėl? Vargu ar atsakys ką nors protingo. Gal sakys, “nenoriu chemijos” arba dar ką nors panašaus. Kas yra “chemija” ir kuo ji bloga? Mielės irgi chemija. Druska – chemija. Marinavimas yra cheminis procesas“, - pastebėjo A.Užkalnis.

Lietuva - per maža?

Sąvoka „ekologija“ pastaruoju metu itin dažnai vartojama kalbant apie sveiką gyvenseną, mitybą. Lektorė Ilona Tulabienė, skaitanti paskaitas apie sveiką ir subalansuotą mitybą, paklausta, kaip vertina ekologiją ir ar nemano, kad šia sąvoka šiek tiek piktnaudžiaujama, sakė: „Lietuva yra per mažo ploto, kad galėtų turėti ekologinę žemdirbystę, vadinasi, ir ekologiški produktai yra ne visai tinkamas terminas. Labiau traktuočiau natūralią, mažiau chemijos turinčią produkciją. Visai kas kita, jei į ekologiją žiūrima plačiąja prasme, pavyzdžiui, antrą kartą naudojant gaminius. Tada taupoma iš naujo negaminant, keičiasi vartojimo formos. Šita ekologija man priimtina“.

Ekoidėjos skatina evoliuciją

Siekiant išsiaiškinti, kaip ekologiją vertina visuomenė, socialiniame tinklalapyje "Google+" paklausiau, ar, internautų nuomone, ekologija nėra vien mitas, sukurtas stengiantis brangiau parduoti kai kurias prekes. O gal ekologiškos prekės išties yra tai, ką vertėtų rinktis.

Justino Kundroto nuomone, atsakymas būtų kažkur per vidurį: „Dalis tų ekologiškų prekių išties geriau sveikatai, tačiau didžioji dalis vis tik, mano nuomone, yra pasiteisinusi rinkodara“.

A. Užkalnis
Ekologiškai auginamos veislės nepasieks genetiškai modifikuotų veislių derlingumo. Bet žmonės bijo tai sakyti, bijo pripažinti, kad tai – pasaulio turtingajam sluoksneliui, nes būti elitu labai nemadinga. Tai skirta gal vienam procentui visų planetos gyventojų.

Aivaras Č. mano, kad didžiąja dalimi ekologija yra mitas. „Tačiau vėlgi vertinti kategoriškai negalima. Tarkim, ekologija ir hibridiniai automobiliai. Realiai nors ir jie nėra ekologiškesni (veikiau - priešingai), tačiau dėl eko-mito jų populiarumas auga ir taip skatinama technologijos evoliucija, kuri tikriausiai atves į tikrai ekologiškesnių automobilių erą”, - svarstė diskusijos dalyvis.

Mantas Dovidaitis pastebėjo, kad niekas net nepasakytų, kurią prekę galima laikyti ekologiška: ar kai visai nenaudojama chemikalų, ar kai naudojamos tik organinės cheminės medžiagos, o gal galimi ir tam tikri dirbtinės chemijos kiekiai.

Mergina, prisistatanti slapyvardžiu Niex Tikrai, taip pat mano, kad ekologiškos prekės tėra mitas. Esą trikotažui naudojama medvilnė dar laukuose apdorojamas baisiausiais chemikalais.

Šiandienine ekologija linkęs abejoti ir Giedrius Gerutavičius, teigiantis, kad tikroji ekologija gyvavo senovėje, o dabar likusi tik pseudoekologija.

Beveik anekdotas

„Net skindamas savo darže užaugintą daržovę, negali būti tikras, kad ji ekologiška, nes yra daug faktorių, kurių neįtakoji: lietus, požeminiai vandenys, dirvožemio užteršimas, oro tarša”, - samprotavo kitas socialinio tinklalapio diskusijos dalyvis Julius Kruopis.

O Egidijus Nasevičius prisiminė kone anekdotinį nutikimą, susijusį su ekologijos neišmanymu: „Mamos kaimynė iš draugės vis pirkdavo pomidoriukus. Sako, ekologiški, su vitaminukais. Mama, būdama ganėtinai skeptiška, pasidomėjo, kas ten per vitaminukai. Toji atnešė lenkišką cheminių trąšų pakuotę: „Witaminy dlia twojej rosliny”.

Taip pat E. Nasevičius pastebėjo, kad skilandis iš ūkininkų turgelio yra toks pats, kaip ir parduotuvėje. Bet parduotuvės esą bent jau turi etiketę su visais išvardintais E, o pavadintas ekologišku net etiketės neturi.