aA
Prieš mėnesį GRYNAS.lt su mokslininkais kalbėjosi, kokiems žuvų išteklių tyrimams galėtų būti skirtos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos, gautos iš mokesčių už žvejybos leidimus, brakonierių sumokėtų baudų bei kompensuotos žalos gyvajai gamtai. Iš viso surinkta 2,4 milijono litų.
Jau tuomet buvo girdėti nepatenkintų žvejų burnojimai, tačiau po kovo viduryje paskirstytų minėtos programos lėšų nebeišlaikė ir Mėgėjų žvejybos tarybos narių nervai.
Į vandenį paleidžiamas iš tinklo išvaduotas karpis
Į vandenį paleidžiamas iš tinklo išvaduotas karpis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pagal patvirtintą dokumentą 350 tūkst. litų skiriama žuvų įveisimui valstybiniuose vandens telkiniuose, 1,66 milijono litų – tarnybinių aplinkosaugininkų transporto priemonių išlaikymui.

Likę maždaug pusantro šimto tūkstančių litų skiriami makrofitų, kitaip tariant, vandens augalų tyrimams Lietuvos upėse, ežeruose, Baltijos jūroje.

Kiek kilometrų per dieną ruošiasi nuvažiuoti aplinkosaugininkai?

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas tikina, jog 1 milijonas įžuvinimui tikrai bus skirtas. Tiesiog ši suma išskirstyta į mažesnes, kad nebūtų rizikuojama visa septynženkle suma iškart - o jei kas nors nepavyks, atsiras kokių nors netikėtų kliūčių? Taip pat už didelę sumą norimo įsigyti žuvų kiekio neturi praktiškai nė viena Lietuvoje žuvivaisa užsiimanti institucija.

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, jog už dalį iš 1,66 milijono litų bus perkami automobiliai aplinkosaugininkams, viceministras tikina, jog iš tiesų šios lėšos – tik kurui ir automobilių remontui.

Didžiausia investicija šioje srityje – įžuvinimas. Žinoma suprantame, kad reikalingi žuvų išteklių tyrimai, tik ne makrofitų! Reikalingas įžuvinimo programos sudarymas pagal šių tyrimų rezultatus, sugautų žuvų išteklių analizė – tiek mėgėjų, tiek verslininkų.
S. Mikalauskas

Tačiau gudrūs žvejai mėgėjai jau skaičiuoja, jog tokiu atveju, 9 gyvosios gamtos apsaugos inspekcijose visose Lietuvoje, budint dviems ekipažams per dieną, jie turėtų kasdien nuvažiuoti po 500 kilometrų. Tik tuomet benzinui reikėtų išleisti panašią sumą į skirtąją.

Mėgėjų žvejybos tarybos narys, portalo „Žvejo tribūna“ atstovas Saulius Mikalauskas teigė, jog iš kelių planuotų tyrimų pasirinkti tik makrofitų tyrimai vandens telkiniuose, o didžioji dalis lėšų – praktiškai du trečdaliai – skirti aplinkosaugos pareigūnų tarnybinio transporto išlaikymui.

S. Mikalauskas
S. Mikalauskas
© I. Labutytės nuotr.

„Ar iš tikrųjų ministerijos viso autoparko išlaikymas turi būti dengiamas specialiosios programos lėšomis?, - klausė S. Mikalauskas. - Juk ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra yra biudžetinės įstaigos, jos dar gauna lėšų iš biudžeto. O dabar finansuoti tarnybinio transporto išlaikymą tokiais mastais... Paskaičiavome, kad jei tai būtų skiriama vien kurui, tai pagal tai, kiek šiuo metu yra automobilių, jei tarsime, kad vienas automobilis per 100 kilometrų „valgo“ po 10 litrų benzino ir benzinas kainuoja po penkis litus už litrą, išeitų, kad kiekvienas automobilis kiekvieną dieną turėtų nuvažiuoti po 500 kilometrų. Juk kasdien budi daugiausia 18 ekipažų - mes taryboje taip paskaičiavome. Neprotinga suma.“

Žvejas: reikia žuvų tyrimų, ne makrofitų!

Žvejui taip pat buvo įdomu, kam bus skiriami šiais metais planuojami surinkti 4 milijonai litų, jei visas aplinkosaugos pareigūnų transportas bus visiškai aprūpintas kuru ateinantiems metams.

GRYNAS.lt teiravosi žvejų mėgėjų forumo administratoriaus, kaip jis vertina 350 tūkst. litų, skirtus žuvų įveisimui valstybiniuose telkiniuose.

„Tai yra neproporcingai mažai surinktai sumai. Juk surinkta virš 2 mln. litų... Tai pasityčiojimas iš žvejų mėgėjų lūkesčių. Mėgėjai norėtų, kad kuo daugiau pinigų būtų investuojama. Didžiausia investicija šioje srityje – įžuvinimas. Žinoma suprantame, kad reikalingi žuvų išteklių tyrimai, tik ne makrofitų! Reikalingas įžuvinimo programos sudarymas pagal šių tyrimų rezultatus, sugautų žuvų išteklių analizė – tiek mėgėjų, tiek verslininkų. Visa tai reikalinga, bet visa tai reikia daryti protingai ir proporcingai. Bandysime ministerijai pasiūlyti šiokias tokias proporcijas, kaip šios lėšos turėtų būti skirstomos mūsų supratimu“, - kalbėjo S. Mikalauskas.

Žiniasklaidoje buvo pasirodę straipsnių, kuriuose Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis prisipažino, jog gerai negali atsakyti, kas yra makrofitų tyrimai, todėl paprašė detalesnės informacijos apie mokslo tyrimo programas ir tikino, kad nepasirašys įsakymo skirti lėšas, jei šie tyrimai iš tiesų nebus gera priemonė žuvų ištekliams gausinti.

Dauguma Lietuvos žuvivaisos įmonių neturi tiek žuvų. Reikės jas iš kažkur pirkti. Kai darysime mažesnius konkursus, galbūt galės dalyvauti ir Lietuvos įmonės. Viskas daroma tik tam, kad darbai būtų maksimaliai efektyvūs. Įžuvindami tikrai pakviesime visus suinteresuotus asmenis stebėti proceso.
Viceministras Linas Jonauskas

„Būdamas lėšų skirstymo tarybos pirmininku jis tikrai šitą sąrašą matė ir jį pasirašė“, - stebisi S. Mikalauskas. - Galbūt Europos Sąjunga įpareigoja atlikti tokius tyrimus. Tačiau ji tikrai neįpareigoja pingus tyrimams skirti iš specialiosios programos lėšų. Ministerija tikrai galėtų pasistengti šitoje srityje atrasti ir kitokių lėšų. O jeigu jau jaučiamas lėšų trūkumas, tai turėčiau pastebėti, kad kol kas Aplinkos ministerija nepadarė jokių veiksmų, kad iš Europos strūktūrinių fondų, 2014-2020 metų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo skiriamos lėšos būtų panaudojamos žvejų mėgėjų tikslams. O juk ten -milijoninės lėšos. Taigi galima panaudoti ir jas, ne tik pinigus iš žvejų-mėgėjų leidimų.“

Viceministras: sakėme, kad skirsim milijoną, neminėjome iš kurių metų lėšų

Kol kas portalo „Žvejo tribūna“ atstovas netiki ministerijos atstovų žodžiais, jog milijonas litų vandens telkinių įžuvinimui tikrai bus skirtas. S. Mikalauskas teigia nematantis jokio rezervo, iš kurio dar būtų galima skirti tą trūkstamą sumą, t.y. 650 tūkst.

„Juos gali skirti nebent iš tų lėšų, kurios planuojamos surinkti šiemet. Na, tuo atveju, ministerija lyg ir įgyvendintų savo pažadą, - svarstė žvejys. - Tačiau biudžete (išlaidų sąmatoje, - red. past.) vis tiek nematau pinigų, skirtų žuvų išteklių tyrimams. O juk didžiųjų ežerų, virš 500 hektarų ploto tyrimus reikėtų atlikti kas penkerius metus, nematau žuvų migracijos Kuršių mariose tyrimų, Kauno marių būklės tyrimo nematau. Lieka tik makrofitai. Kas kelia abejonių, ar tai iš tiesų patys svarbiausi tyrimai šiuo metu“, - piktinosi S. Mikalauskas. 

Jei tarsime, kad vienas automobilis per 100 kilometrų „valgo“ po 10 litrų benzino ir benzinas kainuoja po penkis litus už litrą, išeitų, kad kiekvienas aplinkosaugininkų automobilis kiekvieną dieną turėtų nuvažiuoti po 500 kilometrų. Juk kasdien budi daugiausia 18 ekipažų.
S. Mikalauskas

Jis pridūrė, jog dauguma Mėgėjų žvejybos tarybos narių turi panašią nuomonę šiuo klausimu.

Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas teigė, jog visų lėšų, kurios bus skirtos vandens telkinių įžuvinimui, šioje sąmatoje nematyti.

„Tai yra 2012-ųjų metų sąmata. Dabar jau plaukia lėšos už 2013-uosius metus. Juk mes niekur nežadėjome, kad iš 2011-ųjų, 2010-ųjų, 2012- ųjų ar 2013- ųjų metų pinigų skirsimė lėšas įžuvinimui. Sakėme, kad šiais metais, įžuvinimui bus skirtas milijonas litų. To neišsižadame. Mažiausiai milijonas. Tikrai tiek ir skirsim, - teigė L. Jonauskas. - Mes neprisirišam, prie pinigų surinkimo terminų – tuomet surinksime tiek, vėliau – tiek. Pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Aplinkos ministerija skiria pinigus įžuvinimui. Mums tai yra visiškai nauja praktika. O milijonas – labai dideli pinigai. Tad negalime rizikuoti per vieną pirkimą – o jeigu kažkas bus blogai? Pavyzdžiui galvojame, iš kur pirkti žuvis, o Lenkijoje tarp karpių sklinda herpeso virusas, kuriuo mūsų žuvys gali užsikrėsti. Todėl mes jį  (pirkimus už milijoną litų, - red.past.) ir suskaidėme į keletą etapų. Pirmasis, startinis – už 350 tūkstančių litų. Viešieji pirkimai įvyko ir buvo pasiūlytos netgi mažesnės kainos už tuos žuvų kiekius, kurių prašėme.“

Įžuvinimą galės stebėti visi

Viceministras teigė, jog likę 650 tūkst. litų įžuvinimui greičiausiai bus išdalinti dar į du etapus.
Antrajai lėšų daliai jau netrukus bus skelbiami konkursai.

Linas Jonauskas
Linas Jonauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Žuvivaisos tarnybos sako, kad neturi tokio žuvų kiekio. Juk perkame vienerių metų žuvytę. Dauguma Lietuvos žuvivaisos įmonių neturi tiek žuvų. Reikės jas iš kažkur pirkti. Kai darysime mažesnius konkursus, galbūt galės dalyvauti ir Lietuvos įmonės. Viskas daroma tik tam, kad darbai būtų maksimaliai efektyvūs. Įžuvindami tikrai pakviesime visus suinteresuotus asmenis, ir žvejus mėgėjus stebėti, kaip vyksta tas įžuvinimas, paskelbsim, kuriuose ežeruose ir kada vyks įžuvinimo darbai“, - žadėjo viceministras.

Jis taip pat dėstė, jog lėšos turi būti naudojamos žuvų išteklių atstatymui ir kontrolei. Kitaip tariant, reikia ištirti ne tik, ar vandens telkinio sąlygos yra tinkamos žuvims, kurių ruošiamasi įleisti, bet ir ar apskritai tame vandens telkinyje tokios žuvies reikia.

„Įvertinę situaciją įleidžiame žuvis į vandens telkinį. Tuomet turime vykdyti kažkokią kontrolę, kad jos būtų apsaugotos. Šiandien žiniasklaidoje perskaičiau, kad 1,66 milijono bus skiriami naujiems automobiliams. Ne – pinigai bus skiriami tik kurui! Gamtos inspektorių, kurie dalyvaus reiduose, įvairiose akcijose automobilių kurui. Nė vienas litas kam nors kitam, nei žuvims, tikrai nebus panaudotas. O makrofitai – tai vandens augalai: nendrės, lelijos, įvairūs povandeniniai augalai. Jie kai kurioms žuvims yra ir maistas, ir nerštavietės, ir deguonies tiekėjai. Taigi jie labai svarbūs žuvų gyvenime. Be to, Europos sąjungos direktyvos įpareigoja mus juos tirti,“ - makrofitų tyrimų naudą paaiškino viceministras.

Skirstydami lėšas niekur nesislėpė

Jis pabrėžė, kad jei reikia, vandens telkinių žuvų išteklių tyrimai atliekami kiekvienais metais, tik ne kiekviename telkinyje: pavyzdžiui, jau atlikti Kauno marių žuvų išteklių tyrimai.
Ateinančiais metais viena iš pateiktų mokslinių tyrimų paraiškų – tyrimas Kuršių marių žuvų migracijos keliams nustatyti. Viceministro teigimu, ir šiais metais, žuvų išteklių tyrimai bus atliekami, jei ministerija tam ras papildomų lėšų.

„Kai skirstysim 2013-aisiais surinktas lėšas, kiekvieną eilutę duosime Mėgėjų žvejybos tarybai įvertinti. Rašyta, kad rinkomės čia slapta. Vyko normalus posėdis, kuriame paskirstytos lėšos, niekur nesislėpėme. Susirinkom, apsvarstėm, paskirstėm. Juk kiekvieną dieną ministerijoje yra priimama galybė sprendimų. Konfliktas kilo dėl to, kad jie pamatė tuos skirtus 350 tūkst. Bet juk gali pasitikslinti, išsiaiškinti – ką žadėjome, tą ir skirsime“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų paskirstymas žuvų išteklių srityje
Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų paskirstymas žuvų išteklių srityje
© AM

Paprašytas įvertinti žvejų mėgėjų skaičiavimus, jog už skirtą sumą vienas aplinkosaugininkų automobilis galėtų nuvažiuoti 500 kilometrų kasdien, L. Jonauskas teigė nesuprantantis, iš kur gimsta tokie skaičiavimai.

„Lėšos naudojamos kurui, tepalams, techninei priežiūrai. Nėra tik benzinui ar dyzelinui, - kalbėjo viceministras. - O automobiliai naudojami tik aplinkos apsaugos pareigūnų darbui.“

Šiais metais planuojama kiekviename automobilyje įdiegti GPS sistemas, kad į įvykio vietą būtų pasiūstas arčiausiai jos esantis automobilis ir tokiu būdu nebūtų švaistomas kuras.

Žvejojančių brakonierių daugiau, todėl reikia didesnių sumų

Ar transportui skirtos lėšos kokiu nors būdu patobulins aplinkosaugininkų darbą?
L. Jonauskas sako, jog šiuo nesant sutvarkytai teisinei bazei ir pakankamam pareigūnų etatų skaičiui jie negali atvykti į įvykio vietą bet kuriuo paros metu. Tačiau stengiamasi priimti pakeitimus, kurie vestų link tokios galimybės.

Reikės lėšų ir konfiskuotų valčių saugojimui, jų nuvežimui nuo vandens telkinių. Susiduriame su techninėmis problemomis, kai valtis yra įmirkusi ir jos ištraukti iš vandens telkinio bei nuvežti neįmanoma.
Viceministras L. Jonauskas

Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas paneigia žvejų-mėgėjų skaičiavimus: Lietuvoje yra 336 aplinkosaugininkų automobiliai, dienomis kiekvienoje gyvosios gamtos inspekcijoje budi maždaug po vieną ekipažą ir šių automobilių kurui bei techninei priežiūrai, draudimui reikia apie 2,4 milijono litų per metus. Vieno automobilio kurui skiriama apie 430 litų per mėnesį. Aplinkosaugininkų darbe taip pat naudojamas modernus inspekcinis laivas „Jūrinis“ bei greitaeigiai kateriai.

R. Sakalauskas taip pat pabrėžė, jog aplinkos apsaugos programos lėšas sudaro net tik už žvejų mėgėjų žvejybos bilietus gauti pinigai, tačiau ir brakonierių sumokėtos baudos už žvejybą neleistinu būdu, jų sumokėta žala žuvų ištekliams, pinigai, gauti pardavus konfiskuotas žvejybos priemones ir pan.

Žvejai pastebėjo, jog tarnybiniam aplinkosaugininkų transportui žuvų išteklių skiltyje skirta 1,66 milijono, o medžiojamų gyvūnų skiltyje – 376 tūkst. litų.

R. Sakalauskas aiškina, jog sumos taip skiriasi todėl, kad iš žvejojančių brakonierių surenkama suma - taip pat daug didesnė.

Pranešimai apie tinklais gaudomas žuvis pasirodo kone kasdien
Pranešimai apie tinklais gaudomas žuvis pasirodo kone kasdien
© Utenos RAAD

„Į žvejų eilutę surenkama nepalyginamai daugiau pinigų. Arti 90 proc. pažeidimų yra žvejybos srityje, o juos ir tikrinti yra lengviau. Sugauti brakonierių-medžiotoją, naktį nušovusį žvėrį – daug sudėtingesnis darbas. Faktas, kad daugiau išleidžiama ir žvejybos kontrolei. Na, negaliu sakyti, kad medžioklės srityje kontrolė yra mažesnė, tiesiog ji brangesnė. Reikia daugiau reidų ir viso kito, kad būtų nustatytas vienas ar kitas medžioklės taisyklių pažeidimas. Brakonierius su tinklais lengviau pagauti“, - aiškino Aplinkos apsaugos agentūros direktorius.

Šios agentūros Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Želvys teigė, jog Aplinkos apsaugos agentūra įvertinusi RAAD poreikius prašė skirti 2 440 000 Lt transporto išlaikymui. Tai yra apie 18 proc. daugiau nei buvo skirta 2012 m. Šiuo metu yra skirta 2 037 700 litų, kitaip tariant, maždaug 17 proc. mažiau, nei prašyta.
Didžioji dalis šių pinigų bus skirta kurui.

RAAD-ų planuose šiemt numatyta rengti ne tik akciją „Lydeka“, bet ir akcijas „Žiobris“, „Karšis“, „Lašiša“, „Vėgėlė“, skirtas šių žuvų apsaugai nuo brakonierių.

4 milijonai - įžuvinimui, tyrimams ir valtims nusivežti

GRYNAS.lt pasinaudojo proga viceministro L. Jonausko paklausti, kokie darbai bus atliekami už šiais metais iš tų pačių šaltinių (baudų, žvejų mėgėjų žvejybos bilietų) ketinamus surinkti 4 milijonus litų.

„Prioritetas – 650 tūkstančių litų bus skirti įžuvinimui. Persižiūrėsim poreikius, gal pavyks skirti ir daugiau. Taip pat nustatyti neršto keliams, atlikti kitiems tyrimams išleisime kažkokią sumą litų. Reikės lėšų ir konfiskuotų valčių saugojimui, jų nuvežimui nuo vandens telkinių. Susiduriame su techninėmis problemomis, kai valtis yra įmirkusi ir jos ištraukti iš vandens telkinio bei nuvežti neįmanoma. Apskrity bus įmonės, kurios nutemps ir saugos valtį, kol teismas priims sprendimą. Taigi pinigų bus skiriama tokių įmonių paslaugoms apmokėti. Žinoma, vėliau už tai bus išieškomi pinigai iš brakonierių“, - dėstė L. Jonauskas pridurdamas, jog tai - tik dalis sričių, kurioms bus skiriamos minėtos lėšos, visa suma dar nepaskirstyta.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į kėdainiečių namus įsliuogė žaltys (37)

Į Kėdainių mieste gyvenančios šeimos namą nekviestas įsliuogė geltonskruostis žaltys. Negana...

Paaiškino, kaip patiems užsiauginti baravykų ir voveraičių: svarbi tik viena sąlyga (33)

Nors pilna pintinė grybų – kiekvieno grybautojo svajonė, ne kiekvienas pasivaikščiojimas miške...

Grybautojus džiugina pilnos pintinės grybų: kai kam pakako vos geros valandos (65)

Pastarosiomis dienomis gana drėgni, bet šilti orai ypač palankūs grybams dygti. Iš miškų...

Veterinaras paaiškino, kaip atrodo teisinga augintinio mityba: šių taisyklių tiesiog privalu laikytis (4)

Augintiniams geriausi pašarai, nesvarbu, kokiu būdu jie pagaminti, pasižymi dideliu kiekiu,...

Veterinaras paaiškino, kada šuns šlubavimas nepraeis savaime: daugelis daro vieną klaidą (2)

Svarbu nedaryti daugumos kartojamos klaidos – netaikomas gydymas, kol gyvūno šlubavimas...

Top naujienos

Koronaviruso baimę keičia pyktis: antrąją suvaržymų bangą ištverti būtų dar sunkiau (105)

Koronavirusas Lietuvoje įgauna naują pagreitį – paskutinėmis dienomis fiksuojami naujų...

Pandemijos sugniuždyti viešbučiai imasi naujų veiklų: siūlo ilgalaikę nuomą įvardijo, kiek kainuoja mėnuo (16)

Turizmo ir trumpalaikio apgyvendinimo sektoriai – tie, kurie bene labiausiai nukentėjo dėl...

Vaidas Mikaitis | D+ nariams

Lietuvių nuotykiai Lietuvos-Rusijos pasienyje: metodas, kuris rusų pareigūnus atgraso nuo noro imti kyšius

Nežinau kaip jus, bet mane labai traukia valstybių pasieniai. Jie turi kažkokią siaubingai...

Jackas Ma nuverstas nuo sosto: Kinija turi naują turtingiausią žmogų (8)

Vandens buteliukų ir vakcinų magnatas tapo turtingiausiu Kinijos žmogumi per vieną dieną,...

Nuo viruso pavargusiems lietuviams surado kaimą, kur jo nėra (56)

Sunku patikėti, bet Europoje dar liko vietų, kur koronavirusas tarsi neegzistuoja. DELFI Kelionių...

Prisiminė Skandinavijos medikų ir Verygos kivirčą: moksle taip yra nedaroma (208)

Įvesdamas reikalavimą dėvėti kaukes uždarose patalpose Aurelijus Veryga rėmėsi Norvegijos...

Per pertrauką „Barceloną“ užvedęs Jasikevičius triumfavo Malagoje Giedraitis spindėjo Fuenlabradoje (6)

Lėtai įsibėgėjusi „Barcelona“ (2-0) perėmė iniciatyvą po ilgosios pertraukos bei Ispanijos...

Vasara iškeliaus jau netrukus, o kol kas – pasidžiaukime (3)

Šiandien Lietuvos orus lems iš vakarų artėjančio ciklono rytinis pakraštys. Vakariniuose...

Profesorius Usonis įspėjo apie galimas COVID-19 pasekmes, kurias parodė mirusiųjų tyrimai (438)

Lietuvoje naujų susirgimų koronavirusu atvejų skaičius pasiekė iki šiol šalyje neregėtas...

|Maža didelių žinių kaina