aA
Vasarą aplinkosaugininkams darbo netrūksta. Jie turi ne tik per padidinamąjį stiklą stebėti lėbaujančius poilsiautojus, bet ir nuo ežerų bei upių vaikyti karves ar kitus naminius gyvulius, siekiančius gurkštelėti gaivaus vandens. Jei įkaitę gyvūnai priartėja prie vandens, jų šeimininkai baudžiami kelis šimtus litų siekiančiomis baudomis.
Gyvulius vesti į vandenį draudžiama
© A. Aleksėjūnienės nuotr./GRYNAS.lt

Gyvuliams prie vandens negalima

Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas Gintautas Mečinskas GRYNAS.lt patvirtino, kad pagal dabartinę tvarką vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje iš tikrųjų draudžiama ganyti gyvulius. Tačiau, jo teigimu, tai nėra vieninteliai ribojimai. Šioje zonoje taip pat negalima dirbti žemės arba elgtis taip, kad būtų ardoma velėna.

Įsigaliojus šiai taisyklei naminiai gyvuliai ne tik kad negali išsimaudyti vėsiame ežero ar upės vandenyje, bet netgi negali prie jo priartėti.

Girdant gyvulius iš natūralių vandens telkinių ar upių neužtikrinsime geros kokybės vandens. Be to, vanduo gali būti užterštas salmonelių ir kampilobakterijomis.
A. Dranseika

Pasidomėjus, koks atstumas turi skirti gyvulius nuo vandens, pašnekovas sakė, kad apsaugos juosta priklauso nuo vandens telkinio dydžio, šlaito statumo ir nuo to, ar telkinys patenka į miesto ribą. „Paprastai mažiausia juosta siekia nuo 2,5, o didžiausia – 50 metrų“, - tikino G. Mečinskas. Anot jo, didžiausios apsaugos juostos dažniausiai būna valstybės saugomose teritorijose.

Kodėl taikomi tokie ribojimai? Aplinkos ministerijos atstovas aiškino, kad jie sugalvoti ne šiaip sau. „Ši juosta išskiriama tam, kad vandens telkiniai būtų apsaugoti nuo pavojingų medžiagų, kad būtų apsaugoti vandens telkinių krantai nuo erozijos, kad būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemos stabilumas, išsaugotas kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės ir sudarytos palankios sąlygos rekreacijai“, - paaiškino pašnekovas.

Pažeidėjams skiriamos nemenkos baudos

Anot jo, analizuojant pažeidimus, pakrantėse daugiau randama nelegalių tvorų nei gyvulių. G. Mečinsko tvirtinimu, atvejai, kai pakrantes niokotų galvijai, nėra dažni. Tačiau jei aplinkosaugininkai nustatytų tokį pažeidimą, ūkininką, kuriam priklauso gyvuliai, galėtų griežtai bausti.

„Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 55 straipsnį, už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių juostos apsaugos režimo pažeidimus numatoma bauda piliečiams nuo 100 iki 500 litų. Jeigu pakartotinai padaromas toks pažeidimas, numatoma bauda nuo 200 iki 1000 litų. Be to, dar yra skaičiuojama žala aplinkai“, - apie gresiančią atsakomybę perspėjo G. Mečinskas.

Lietuvoje karvę galima nusipirkti ir už 1000 Lt, taigi gyvulys netyčia gali užtraukti šeimininkui praktiškai tokią pat baudą, kiek pats kainuoja.

Karvėms negalima priartėti prie vandens
Karvėms negalima priartėti prie vandens
© Komandos nuotr.

Aplinkosaugininkai taip pat GRYNAS.lt teigė, kad tokio pobūdžio pažeidimai nėra dažni. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Edvardas Kriugiškis sakė, kad jei gyvuliai pasirodytų prie vandens, jų šeimininkas būtų nubaustas, tačiau kol kas dėl to jokių skundų iš gyventojų negauta. O ir patys pareigūnai to nėra matę. Galiausiai jis pridūrė, kad ši problema nėra tokia aktuali, kadangi Lietuvoje mažai ūkininkų vis dar augina karves.

Kaip per karščius vėsinti galvijus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika pripažino, kad gyvuliams šiuo metu labai karšta, tačiau pridėjo, kad reikia ieškoti kitų būdų, kaip jiems padėti.

Girdant gyvulius iš natūralių vandens telkinių ar upių neužtikrinsime geros kokybės vandens. Be to, vanduo gali būti užterštas salmonelių ir kampilobakterijomis. Taip pat vandens telkiniai gali būti užteršti parazitais, dėl kurių gyvuliai gali susirgti fasciolioze, diktiokaulioze bei kitomis parazitinėmis ligomis.
A. Dranseika

Anot jo, gyvūnų laikytojai ir vežėjai turi juos saugoti juos nuo perkaitimo ir saulės smūgio. Be to, jis paminėjo, kad ganėtinai dažnai nustatoma pažeidimų dėl gyvūnus transportuojančių priemonių tinkamumo, vėdinimo ir temperatūros kontrolės.

Pašnekovas sakė, kad esant karštiems orams padidėja iš organizmo išskiriamų skysčių kiekis. Dėl šios priežasties pakinta gyvūno organizmo kraujotakos, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų bei audinių fiziologinės funkcijos.

Draudimų nepaisančios karvės brenda į vandenį
Draudimų nepaisančios karvės brenda į vandenį
© A. Aleksėjūnienės nuotr./GRYNAS.lt

Todėl tiek ganyklose ganomi, tiek gyvūnų laikymo patalpose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę pakankamai atsigerti arba bent jau reguliariai, kelis kartus per dieną, turi būti pagirdomi.

„Gyvūnų laikytojai turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Tam puikiai pagelbėtų medžių paunksnė ganykloje, vidurdienį gyvulių pargynimas į tvartus, gyvūnų aplaistymas vandeniu. Tvartuose, kuriuose laikomi gyvuliai, o taip pat paukščių fermose, turi būti užtikrinama pakankamai efektyvi vėdinimo sistema bei jų gedimo atvejais –aliarmo sistemų funkcionavimas“, - aiškino VMVT atstovas.

Kaip teigė A. Dranseika, ūkininkai, pastebėję šiluminiam perkaitimui bei saulės smūgiui būdingus gyvūnų būsenos pakitimus – dažną paviršinį kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, sutrikusią judesių koordinaciją – visų pirma privalo apsaugoti juos nuo tiesioginių saulės spindulių, atvėsinti gyvūnus įrengiant pavėsines, apipilant vandeniu ar kitokiu būdu atvėsinti. Dėl tolimesnio gydymo reikia kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus.

Atskleidė apie vandenyje tykančius pavojus

Šiuo metu VMVT gauna gyventojų skundų dėl to, kad kaimynai per karščius netinkamai rūpinasi gyvūnais. Į tokius pranešimus, jo teigimu, visuomet reaguojama.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 55 straipsnį, už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių juostos apsaugos režimo pažeidimus numatoma bauda piliečiams nuo 100 iki 500 litų.
G. Mečinskas

„Be mitybinės funkcijos vanduo yra reikalingas vidiniam ląstelių slėgiui palaikyti, virškinimo procesui, maistinių medžiagų gabenimui, atliekų pašalinimui per šlapimą. Jeigu gyvūnai gauna nepakankamą kiekį vandens, jie mažiau ėda, sumažėja jų produktyvumas bei sumažėja atsparumas ligoms. Vanduo gyvūnams girdyti turi būti geros kokybės. Be to, girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad vandens užkrėtimo pavojus būtų kuo mažesnis. Girdymo sistemos turi būti reguliariai tvarkomos ir valomos, kur įmanoma“, - dėstė specialistas.

Ir galiausiai jis pasakė, kodėl nereikėtų naminiams gyvuliams leisti gerti iš vandens telkinių. „Girdant gyvulius iš natūralių vandens telkinių ar upių neužtikrinsime geros kokybės vandens. Be to, vanduo gali būti užterštas salmonelių ir kampilobakterijomis. Taip pat vandens telkiniai gali būti užteršti parazitais, dėl kurių gyvuliai gali susirgti fasciolioze, diktiokaulioze bei kitomis parazitinėmis ligomis“, - perspėjo pašnekovas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Daugiau nei 20 000 moksleivių dalyvaus rekordiniame „Darom“ sąspietyje (1)

Rugsėjo 21 d., šeštadienį, daugiau nei 150 pasaulio valstybių dalyvaus tarptautinės „Darom“...

Artėja diena, kai miestų gatvės turėtų ištuštėti: automobilį teks palikti namuose (10)

Šiandien prasideda Europos judumo savaitė – tradicinė miestų akcija, kasmet rengiama rugsėjo...

Šį penktadienį galėsime skelbti tarptautine tvarkymosi diena: organizuojama masinė švarinimosi akcija

Rugsėjo 21 d., šeštadienį , daugiau nei 150 pasaulio valstybių dalyvaus tarptautinės...

Brakonieriai darosi nevaldomi: su savadarbiu tinklu sugavo ir brutaliai nudūrė saugomą paukštį (8)

Prienų rajone sulaikyti du asmenys, neteisėtai metaline gaudykle sugavę į Lietuvos raudonąją...

Lietuvoje grąžinta neįtikėtinas skaičius gėrimų pakuočių: rezultatus palygino su praeitais metais (14)

Šiųmetis birželis buvo karščiausias per visą meteorologinių stebėjimų laiką, ir nors liepa...

Top naujienos

Politika ir verslas viename: į Matijošaičio sūnaus įmonę teka Kauno savivaldybės įmonių pinigai (75)

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus Šarūno Matijošaičio įmonei UAB „Autovici“...

Šimtus kartų keičiami įstatymai: kokius mokesčius mokėti, nebežino nei įmonės, nei gyventojai (30)

Diskutuojant apie šešėlinės ekonomikos Lietuvoje priežastis įvardyta, kad viena pagrindinių...

Vokietijoje besigydanti Nelly Paltinienė – apie savo būklę ir gerbėjų laiškus: noriu grįžti, bet negaliu to padaryti (5)

Ne vienerius metus sunkiai serganti ir Vokietijoje šiuo metu besigydanti atlikėja Nelly Paltinienė...

„Google“ – rimti nemalonumai tėvynėje: nesudaužė konkurentai, pribaigs politikai? (2)

Valstijų generaliniai prokurorai, tiriantys „ Google “ veiklą, nurodo bendrovei pateikti...

Nuolat šąlantys šio sezono ypač nelaukė: gydytoja turi patarimą – per dieną užteks dviejų šaukštelių

Kai taip staigiai atšalo, didžiausias išbandymas laukia tų, kurie mėgsta šilumą. Šaltų kojų...

Niūrus ir apleistas rajonas tapo prestižiniu: kiek dabar čia kainuoja būstas (80)

Užupis – neabejotinai išskirtinis sostinės rajonas, turintis savitą dvasią ir stilių. Šis...

Buvęs „Žalgirio“ ir „Ryto“ treneris patyrė insultą (8)

Praeityje Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ klubus treniravęs Aleksandras Trifunovičius...

Nepasimaukite ant sukčių kabliuko: kaip jie sukelia avarijas ir kaltais palieka kitus (61)

Avarijas tyčia sukeliantys sukčiai aukų dažniausiai ieško didžiuosiuose miestuose ir turi...

Ką daryti, kad nuskustos bulvės nepajuoduotų (2)

Kai sužinosite šią gudrybę, nebeteks išmesti pajuodavusių bulvių.