Neries pakrantėje sekmadienį bus iškelti 80 inkilų į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytiems didiesiems dančiasnapiams, nes dabar prie upės, ties Žirmūnais, nebeliko medžių su didelėmis drevėmis, kuriose peri reta ir saugoma vandens paukščių rūšis.
Įprastas lizdavietes praradę sparnuočiai yra priversti perėti vietose, esančiose toliau nuo vandens telkinių: apleistose statybvietėse, parkuose ir namų pastogėse.
Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Remigijaus Karpuškos, kai didieji dančiasnapiai lizdavietes pasirenka toli nuo vandens, ką tik išsiritusius jauniklius prie vandens patelės priverstos vesti per judrias gatves, šaligatvius ir kitas urbanizuotas teritorijas. „Tai labai pavojinga kelionė, nes jaunikliai dažnai tampa varninių paukščių, kačių bei šunų grobiu, žūsta po ratais. Iš atsivestų 10-12 jauniklių vandens telkinį, geriausiu atveju, pasiekia vos keli“, - pasakoja jis.
Aplinkosaugininkų teigimu, inkilai pastebimai pagerins retos rūšies paukšių padėtį mieste.
Inkilus kartu su Lietuvos gamtos fondu iškels nekilnojamojo turto bendrovė „MG Valda“. Žirmūnų naujakuriai vilniečiai gaus sparnuočių namų koordinates, kad gyventojai galėtų inkilus surasti ir retkarčiais pasižiūrėti, kaip sekasi jame įsikūrusiems paukščiams.
Didieji dančiasnapiai - stambūs paukščiai, atstumas tarp išskleistų jų sparnų siekia 78-94 cm. Patelę nuo patino galima atskirti pagal galvą - patelės ji ruda, su kuodu, patino - juoda, blizgi, be kuodo.
Minta žuvimi, moliuskais ir vėžiagyviais, jauniklių pagrindinis maistas - vandens vabzdžiai.
Dešimtys inkilų prieš porą metų dančiasnapiams gyvūnų globėjų buvo iškelti ir Kaune.
