Aplinkosaugininkai prašo ieškoti kitos vietos

MTB dviračių sporto entuziastas Linas GRYNAS.lt pripažino, kad visoje Lietuvoje vykusios švarinimosi akcijos metu Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje šiukšles rinkę dviratininkai netikėtai susitiko su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte. Jai apie nelegalią dviratininkų veiklą pranešė kiti akcijos „Darom“ dalyviai, pamatę, kad šeštadienį dviratininkai ėmė kasinėti valstybės saugomą teritoriją ir statyti sau trasą.

Nors buvo šeštadienis, laisvą dieną turėjusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė suskubo atvykti į Karoliniškių draustinį ir išrašyti dviratininkams pylos.

Linas sakė jau tris metus besinaudojantis toje vietoje pačių dviratininkų įrengta specialia trasa su tramplynais, tačiau aplinkosaugininkų jam draustinyje dar neteko sutikti. Tačiau vyras tikino, kad R. Baškytė nebuvo nusiteikusi karingai. Pašnekovas sakė, kad ji, išklausiusi dviratininkų poziciją, pasisiūlė padėti surasti kitą vietą, nes draustinio teritorijoje kasinėti negalima.

GRYNAS.lt R. Baškytė teigė, kad kraštovaizdžio draustinyje negali būti kalnų turizmo trasų. „Jokia trasa ten negali būti įrengiama ir ypač savavališkai. Visų pirma reikia užtikrinti vertybių apsaugą. Iš kitos pusės – lankytojų saugumas. Juk ten susikerta ir pėsčiųjų takai. Toje vietoje įrengti dviračių takai, bet jie atskirti nuo pėsčiųjų“, - sakė R. Baškytė.

Jos teigimu, tos vietos miško priežiūrą vykdo Vilniaus miesto savivaldybė. Ir parke bet kokia savavališka veikla yra draudžiama. „Jeigu vienas padarys vieną, o kitas - kitą, bus sukuriamas rimtas interesų konfliktas", - sakė VSTT direktorė.

Tačiau ji pridėjo suprantanti dviratininkus ir sakė, kad padės jiems surasti kitą vietą, kur šios sporto šakos entuziastams netektų slapstytis nuo aplinkosaugininkų: „Mes sutarėme. Jie išsirinko atstovą, kuris pažadėjo skambinti. Galbūt galima šią veiklą perkelti į vieną iš regioninių parkų, pavyzdžiui, Pavilnių. Taip pat su savivaldybe diskutuosime dėl vietos skyrimo už saugomų teritorijų ribų. Be abejo, galima surasti kitą vietą."

GRYNAS.lt pašnekovas Linas neslėpė žinojęs, kad toje vietoje formuoti tramplinų negalima, tačiau tai padaryta neturint kitos išeities. Jo teigimu, Vilniuje šiai sporto šakai pritaikytų aukštų tramplinų daugiau nėra. Vyras sakė, kad trasos įrenginėjamos tose vietose, kur yra kalnai.
M. Paulauskas
Reikia oficialiai geranoriškai kalbėti su valdininkais, išaiškinti jiems situaciją ir tada problemų tikrai neturėtų kilti. Pirmiausia reikia išsirinkti įdomią vietą, atsižvelgiant į saugumą, poveikį aplinkai. Aš manau, kad tai nėra didelė problema – viskas dėl nesusikalbėjimo.

Kaip tik todėl jis palankiai įvertino R. Baškytės pasiūlymą ieškoti kitos vietos. Tačiau jei dviratininkams nebūtų išskirta jokios vietos važinėti, tokią situaciją vyras laikytų absurdu. „Yra žmonių, kuriems patinka aštresni pojūčiai. Todėl būtų beprotybė atimti tokį laisvalaikį. Kai kurie jaunuoliai dėl to gali pakrypti į nusikaltimus. Jie čia gamina adrenaliną. Tokią sporto šaką vien dėl socialinės pusės apsimoka palaikyti. Jei turistinės agentūros nurodytų, kad Vilniuje yra modernus MTB (dviračių trasų, - red. past.) centras, padidėtų turistų srautas. Tai tikrai galima pritaikyti turizmui“, - sakė dviratininkas.

Jo teigimu, specialios trasos Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje nėra naujas reiškinys. Linas sakė, kad pats šios sporto šakos fanatiku tapo maždaug prieš tris metus. Ir tada trasos draustinio teritorijoje jau buvo suformuotos. Tačiau tuomet valstybės saugomoje teritorijoje jų buvo žymiai daugiau. Ir tokia padėtis Lino netenkino. Jis, žinodamas, kad tai gali užrūstinti aplinkosaugininkus, paprašė dviratininkų, kad liktų tik viena gera trasa.

„Tos trasos tikrai nėra pastatytos per dieną ar per mėnesį. Jos atsirado galbūt prieš penkis metus. O mes, kurie prisijungėme vėliau, tai radome ir puoselėjome. Pamačiau, kad prikasta daug vietų, todėl žmonių paprašiau, kad nebūtų kasinėjama bet kur. Paprašiau, kad liktų tik viena vieta. Ją įrengėme ten, kur buvo iškasta daugiausiai. Ten kasa ne vienas asmuo. Tikrai sudrausmindavome paauglius, jei pamatydavome, kad įrenginėja neestetiškus statinius“, - pasakojo vilnietis.

„Aš neneigiu, kad tai nelegalu“, - sakė pašnekovas, pasidomėjus, ar žino, kad draustinio kasinėti negalima. Tačiau čia pat jis pridūrė nenorintis būti nelegalu ir džiaugtųsi, jei pavyktų surasti kitą vietą, kurioje nereikėtų slapstytis nuo aplinkosaugininkų.

Dviračių sportas – brangus malonumas

Galiausiai Linas pridėjo, kad Karoliniškės nėra ideali vieta. Visų pirma todėl, kad šios srities profesionalams reikia keltuvo. Dėl to vyras tikisi, kad rekonstravus Liepkalnio slidinėjimo trasą, joje atsiras vietos ir dviračių sporto entuziastams.

„Tokiam sportui reikia keltuvo, nes esmė ta, kad mes sportuojame važiuodami nuo kalno per tramplinus žemyn. Į kalną mes neminam, todėl dviračius reikia užsinešti. Kaip tik dėl to reikia keltuvų. Su Liepkalnio trasos vadovais apie tai kalbėjome. Tačiau dabar ten vyksta didelės statybos. Po to galbūt ten atsiras vietos ir mums. Mes nenorime būti nelegalai. Norime turėti savo vietą ir ramiai gyventi“, - tikino pašnekovas.

Draustinyje vos ne kilometro ilgio trasą įsirengę dviratininkai sakė, kad tokių vietų Vilniuje yra vos kelios. Ir visos jos įrengtos pačių dviratininkų iniciatyva. Verslininkai kol kas tokių paslaugų neteikia. Panaši trasa yra dar vienoje valstybės saugomoje teritorijoje – Pavilnių regioniniame parke netoli Rokantiškių. Dar kelios trasos - privačiuose miškuose. Linas sakė, kad jų savininkai tose vietose (viena jų – netoli Aukštadvario) leidžia netgi organizuoti varžybas.

Pasidomėjus, ar gausus šios sporto šakos entuziastų būrys, vyras sakė, kad Vilniuje ant sportinių dviračių nuolat sėda maždaug 50 įvairaus amžiaus žmonių. Tačiau yra dar 100 dviratininkų, kurie į trasą atvažiuoja rečiau.

Vilnietis atskleidė, kad MTB dviračiai nėra pats pigiausias sportas. Anot jo, vieno pigiausių dviračio kaina – 10 tūkst. Lt. O specialiai aprangai reikia išleisti dar 3000 Lt. Ir išleidus tiek pinigų dviratininkai tikrai nenusiteikę sėdėti namuose. Be to, norint pasiekti aukštą meistriškumo lygį reikia nuolat treniruotis.
Dviratininkas Linas
Tos trasos tikrai nėra pastatytos per dieną ar per mėnesį. Jos atsirado galbūt prieš penkis metus. O mes, kurie prisijungėme vėliau, tai radome ir puoselėjome. Pamačiau, kad prikasta daug vietų, todėl žmonių paprašiau, kad nebūtų kasinėjama bet kur.

„Komercine prasme Lietuvoje nieko nėra. Ką dviratininkai pasidaro, tą ir turi. Kita vertus, nėra ir didžiulio poreikio. Jei atsirastų tūkstančiai entuziastų, manau, verslas pajudėtų. Tačiau mums reikia infrastruktūros, kadangi norime tobulėti. Jei teritorijoje nėra lifto, tai ką išmoktum per metus, išmoksti per penkerius“, - tikino vilnietis.

Problemą išspręs atnaujinta Liepkalnio trasa

VšĮ „Sveikas miestas“ vadovas Mantas Paulauskas taip pat teigė, kad nėra prasmės iš Vilniaus išguiti MTB dviratininkų. Jo teigimu, jei valstybės saugomoje teritorijoje negalima proteguoti šios sporto šakos, tuomet patys dviratininkai turi tartis su atsakingomis institucijomis, kad gautų leidimą trasas įsirengti kitur.

Tačiau čia pat pašnekovas pridėjo, kad modernizavus Liepkalnio trasą, joje numatyta vieta ir dviratininkams. „Jie anksčiau turėjo trasą ir Liepkalnyje. Dar pernai ten ta trasa buvo. Tačiau šiemet pasikeitė šeimininkai ir dabar ten vyksta atnaujinimo darbai. Ten tikrai buvo gera trasa įrengta. Tačiau po rekonstrukcijos ten atsiras speciali trasa ekstremalams. Ir entuziastai bus pakviesti“, - kalbėjo pašnekovas, pridėjęs, kad tokiu atveju už keltuvo paslaugas teks susimokėti.

O šiuo metu, jei nėra galimybės rausti draustinio, vyras patarė ieškoti kitų vietų. Anot jo, pareigūnams paaiškinus, kokiems tikslams prašoma vietos, problemų neturėtų kilti. „Jie gali ieškoti kitų vietų. Vilnius yra kalvuotas. Todėl tikrai yra vietų, kur galima įsirengti trasų. Reikia oficialiai geranoriškai kalbėti su valdininkais, išaiškinti jiems situaciją ir tada problemų tikrai neturėtų kilti. Pirmiausia reikia išsirinkti įdomią vietą, atsižvelgiant į saugumą, poveikį aplinkai. Aš manau, kad tai nėra didelė problema – viskas dėl nesusikalbėjimo“, - sakė M. Paulauskas.